Tvičingas Nemuno žemupyje ir deltoje

Tradiciškai Nemuno žemupio ir deltos masalu spiningautojai laiko guminukus, kurie ypač parankūs nugramzdinti į duburius, kur telkiasi sterkai, tačiau tai ne vienintelės plėšrios žuvys, kurių žūkle minėtuose vandenų plotuose galima užsiimti, nes čia gausu lydekų, salačių, ešerių, šapalų, meknių, pasitaiko šamų, o išvardinti plėšrūnai, išskyrus ešerius, nors ir stveria guminukus, tačiau juos ne visada pavyksta veiksmingai gaudyti minkštaisiais spiningo masalais grynai dėl techninių priežasčių. Todėl kilo mintis pasitelkti voblerius ir išbandyti Nemuno žemupyje ir deltoje tvičingo taktiką.

Spiningavimo arsenalo ypatumai

Rytas išaušo saulėtas, tačiau netrukus, sinoptikų žodžiais tariant, situacija iš giedros pasikeitė į debesuotą su pragiedruliais, kol iš seklaus užutėkio išsiyrėme į palyginti atvirą vandenį ir galėjome „užkurti“ varikliuką.

Nemuno žemupyje ir deltoje plyti daug įvairaus dydžio senvagių, užutėkių, kurie, vandeniui nusekus, kaip atsitiko šią vasarą, tampa „autonomiški“, bet dauguma jų susisiekia mažai kam žinomomis protakomis, todėl kiekvienas čia gali atrasti savo kampą, kuriame – idealios sąlygos spiningauti.

Suprantama, jog tokiai neeilinei išvykai (o kiekvienas vizitas į Nemuno deltos pasaulį – neeilinis) reikia tinkamai pasirengti ir pirmiausia pasirinkti tinkamus įrankius.

Kadangi šį sezoną buvo labai palankios sąlygos papildyti arsenalą neblogos kokybės specialiais tvičingavimo įrankiais, tai eilinį kartą „apsiginklavau“ dviem atliekančiais skirtingas funkcijas spiningais:

pirmas – tai Salmo Elite Jig N' Twitch 22 (ilgis – 2.13 m, testas – 5-22 g), kurio ilgis idealus spiningavimui iš valties, o stangrumas – plukdyti voblerius,
antras – Lucky John Vanrex Twitching 42 (ilgis – 2.23 m, testas – 10-42 g), pritaikytą plukdyti stickbait ir jerkbait masalus, paprastai tariant, irgi voblerius tik be liežuvėlių.

Antrasis spiningas paimtas, žinoma, dėl viso pikto, nes tvičingavimui atsirinkau tik voblerius, tarp kurių pusė – šį sezoną gana gerus rezultatus parodžiusių Lucky John Pro Series Basara „devintukų“. Tiek pagal įrankį, tiek pagal gaudomų žuvų rūšį, tai yra, lydekas, tiek pagal vandens telkinio pobūdį (gylis, plotis, tėkmė ir t.t.), mano galva, tinkamiausių šiai išvykai.

Dauguma masalų, kaip ir Basara, minnow klasės. Kad eksperimentas būtų kiek įmanoma grynesnis ir nekiltų nereikalingų pagundų, guminukai, sukrės ir blizgės buvo paliktos namie.

Tvičingavimui iš valties parankus spiningas Salmo Elite Jig N' Twitch 22 (ilgis – 2.13 m, testas – 5-22 g)

Pirmas blynas ne toks kokio tikėtasi

Netrukus priplaukiame pirmą protakos su silpna tėkme praplatėjimą. Jos vingyje – banano formos užtakis. Vieta tinkama lydekų slėptuvėms. Tai aiškiai liudija keliose užtakio vietose iki vandens paviršiaus kylančių vadinamųjų „lydekinių barščių“ viršūnėlės.

Kolega, kaip įprasta Nemuno žemupyje, sega prie valo guminuką, o aš – melsvai sidabrišką „Osko“ voblerį. Serija metimų – nerezultatyvi. Ką tokiais atvejais galvoji? Žinoma, jog pasirinkta ne ypač gera vieta. Keičiame vietą – dabar spininguojame išilgai lelijų lapais užklotos seklokos įlankos riba. Čia – šlaitelis, kurį rodo echolotas, vadinasi, turi būti ir tinkamų vietų, kur lydekos gali pasalas rengti. Bet kibimų ir čia nėra.

Ką gi teks keisti masalus, kol kažkuris „iššaus“. Tokia taktika – tinkamiausia. Kolega vieną po kito iš masalinės ima guminukus, o ir aš pakeičiau vieną po kito kelis voblerius. Rezultatas vis tiek tas pats. Staiga matau, jog kolegos spiningo viršūnėlė ėmė pulsuoti. Pirma kregždė. Tačiau visiškai nenorminio dydžio. Lydekaitė keliauja atgal į vandenį, o aš nutariu dar kartą keisti masalą.

Matyt, atėjo laikas bandyti tuos masalus, į kuriuos dėjau daugiausiai vilčių, o, jei jie „neiššaus“, bandysiu „navynas“. Iš žūkladėžės išimu žalsvai sidabrišką LJ Pro Series Basara modelį su rausva papilve. Ankstesni masalai buvo plūdrūs, o šis vobleris – neutralaus plūdrumo, liaudiškai – „suspenderis“. Išskaičiavimas paprastas – tokio tipo vobleris palaipsniui pasieks vidurį vandens.

Plukdau masalą tarp retai išsimėčiusių lelijų lapų sykį, antrą, trečią ir jau galvoju keisti jį kitu, kai pajuntu grybštelėjimą, paskui antrą, o po trečios atakos spiningas sulinksta. Tik laimikis ne toks, kokio tikėtasi – nors pusantrasprindis, bet ešerys, o ne lydeka. Kita vertus, tik pirmas masalas iš mano žūkladėžės, kuris „dirba“ šioje išvykoje. Tad nutariu jo nekeisti, o tik pasistūmėti link kito protakos kranto, kur matyti nedidelė pievelė, o už jos atsišakoja siaura protakėlė – ties ja turi būti duburiukas, kuriame „suspenderis“ gali sėkmingai parodyti savo žaismą.

Plačios protakos, kuriose vingiuoja gana aiškiai išreikšta vaga, pati dėkingiausia arena plukdyti neutralaus plūdrumo voblerius

Žaismo subtilybės

Užmetu masalą. Vobleris kiek perskrenda numatytą tašką ir nugrimzta tolėliau už protakėlės atsišakojimo. Beje, tokia paklaida, pučiant gana juntamam šoniniam vėjui, visai pakenčiama. Vienas iš Basara voblerių privalumų, kuris ne deklaruotas, o realus, tai pakankamas metimo taiklumas ir gana nemaža distancija. Privalumą suteikia integruota į masalą inovacija – Magnet Casting System.

Sistemos šerdis masyvokas šratelis, kuris, vobleriui kursuojant horizontalioje padėtyje, laikosi prilipęs prie integruotos į masalą kapsulės priekio įtvirtinto magnetuko. Užmetant masalą išcentrinė jėga atplėšia jį nuo magnetuko ir permeta į masalo galą, kur įkomponuoti dar du šrateliai. Tad svorio centras persikelia į masalo galą ir padidina aerodinamines masalo savybes. Kai vobleris atsiduria vandenyje, laisvai judantis šratelis vėl nusirita į masalo priekį, kur yra du šrateliai – balansas išsilygina.

Vobleris užsiveda. Bet nuplaukia jis vos kelis šuoliukus, po kurių seka pauzė, o kai masalą trukteliu kiek greitesniu tempu, iškart juntu smūgį. Matyt, vėl ešerys, nes žuvis priešinasi tankiai linkčiodama spiningo viršūnėlę. Taip ir yra – ešerys.

Nejaugi, iš masalinės parinkau vietinius ešerius magiškai viliojantį voblerį, nors masalo dydis – anaiptol ne ypač ešerinis. Antras metimas – nerezultatyvus, o trečias nutupdo „devintuką“ tiesiai į protakėlės pradžią, kiek trukteliu voblerį, kad jis atsidurtų ties spėjamu šlaiteliu ir po keliolikos šuoliukų ir pauzių spiningas rimtai sulinksta.

Žinau, kad Salmo Elite Jig N' Twitch 22 pakaks galios sutramdyti ir stambią lydeką, bet iš pradžių apninka abejonės, nes užkibusi žuvis raute rauna į didžiosios protakos vidurį ir ima veržtis link kito kranto. Galynėjamės gana ilgai, kol pavyksta lydeką nuvarginti ir išplukdyti į paviršių. Kelis kartus toji dar bando nerti į gelmę, bet po tų bandymų jai tenka pasiduoti.

Aštuoniasdešimties centimetrų egzempliorius. Ne pirmas šiemet, bet tikiuosi, jog ir ne paskutinis.

Pirmas užkibęs stambus egzempliorius pastvėrė šiek tiek banguota trajektorija plukdomą šuoliukais, tarp kurių įvairios trukmės pauzės, žalsvą Lucky John Pro Series Basara 90SP voblerį, kai masalas judėjo išilgai vagos šlaitelio.

Nelabai tikimės, jog po šurmulio sukelto užkibusios lydekos, čia dar kas nors kibs, todėl vėl pasistūmėjame į priekį – šį kartą ties vingiu, už kurio atvira protakos akvatorija siaurėja. Masalo plukdymo tempą ir ritmą, iš kurių, beje, ir susideda masalo plukdymo tvičingo metodu taktika, atitinkanti šios dienos realijas, regis, pajutau.

Gal žodis „realijos“ skamba kiek žiniasklaidiškai, tačiau manau, kad jis geriausiai atitinka visumą faktorių ir sąlygų, vienaip ar kitaip įtakojančių konkrečiu metu konkrečiame vandens telkinyje kibimą. Tai ir oro sąlygos, ir vandens temperatūra, ir vandens skaidrumas, ir dar daug kas, o taip pat masalinių žuvelių gausa ir jų judėjimo ypatumai.

Paskutinis dalykas ir yra svarbiausias tvičingavimui – kai pavyksta improvizaciniu būdu, tai yra įvairaus tempo, įvairaus stiprumo ir ilgumo trūktelėjimais bei tarp jų paliekamomis pauzėmis, išgauti reikiamą masalo judėjimo greitį ir žaismą, kurį užtikrina vobleryje užprogramuotos savybės, ima kibti.

Neutralaus plūdrumo Basara „devintukai“, man regis, vieni sėkmingiausiai pagamintų voblerių iš Lucky John Pro Series gamos: juos galima be didelių pastangų „užvesti“ ir paskatinti vibruoti, sūpuotis ir vinguriuoti pagal spiningautojo norą.

Tai lyg puikiai dresiruotas žirgas, kuris be regimų komandų atsiliepia į jojiko valią. Būtent neutralaus plūdrumo „devintukus“ man pavyksta paleisti sklęsti taip, kad jie lyg netekusi jėgų žuvelė stabteli pailsėti, o paskui smulkučiais viršūnėlės truktelėjimais suteikiu masalams tokį žaismą, jog jis primintų agonizuojančio mailiaus judesius.

Tad nieko nuostabaus, kad naujoje vietoje palei lelijų lapų guotą, augantį, matyt, ant dugno kauburio, žalsvą Basara iškart atakavo dar viena lydeka. Be to, egzempliorius buvo tik pora centimetrų trumpesnis.

Sėkmingiausių, mano bandymų rezultatais, Lucky Jon Pro Series Basara neutralaus plūdrumo ir plūdrių voblerių spalvinimo versijų trijulė – visuose modeliuose aiškiai išsiskiria šoninės linijos elementas, kuris ypač ryškus rusvos spalvos vobleryje ir kuris akivaizdžiai tampa plėšrūno atakos taikiniu, nes pasižymi UV efektu

Taktikos korekcijos

Po dvigubo Basara „devintuko“ debiuto kolega atsargiai pasiteiravo, ar aš neturėčiau masalinėje atliekamo modelių iš tų voblerių gamos? Suprantama, pabandymo tikslais. Niekada tokiais atvejais neatsisakau su kolegomis pasidalinti masalais, tad ištraukiau atsarginį „dublį“ ir padaviau. Po ketvirčio valandos spiningavimo kolega ištraukė pirmą lydeką ir „uodegų“ skaičiumi susilyginom – tik jo įskaitoje – be lydekos trys ešeriai, o maniškėje – du plius dvi.

Vėjo kryptis ėmė keistis ir valtį nuolat priplakdavo prie meldų, todėl nutarėm pasistūmėti už naujo vingio, kuris akivaizdžiai vedė link miškelio, o jo pašonėje turėjo būti užuovėja. Ir neapsirikom – vandens paviršius čia vos raibuliavo, tačiau protaka gerokai praplatėjo ir tapo žymiai seklesnė.

Neutralaus plūdrumo vobleris nuplaukdavo tik pusę reikiamos distancijos, neužkabinęs vandenžolių, o užmesti reikėjo mažiausiai trečdaliu toliau, kad mūsų siluetai, kaip stiebai stypsantys valtyje visu ūgiu, nepakliūtų į lydekų akiratį. Teko nusegti „suspenderį“, tačiau plūdraus tokio spalvinimo Basara voblerio neturėjau.

Sekliose protakų bei užtakių vietose, kur pilna gelmė retai viršija pusantro metro, o tarp augalijos ir vandens paviršiaus dažnai – vos pusmetris, geriau plukdyti plūdrius Lucky John Pro Series Basara voblerius, kurie pauzių metu kyla į paviršių, o ne grimzta link dugno

Todėl nutariau rinktis paprasčiausią išeitį – parinkau aukšlę imituojantį modelį. Taip pat su raiškiai pavaizduota šonine linija. Vobleris dirbo be priekaištų – vinguriuodamas panerdavo, pavinguriuodavo kelis zigzagus (plaukė būtent Z raidės trajektorija), paskui imdavo kilti, kiek pasisūpuodamas nuo šono ant šono.

Beje, akivaizdu, jog plūdrių ir neutralaus plūdrumo Lucky John Pro Series Basara voblerių žaismas ganėtinai skiriasi – niuansų keli, tačiau svarbiausia, jog plukdomas plūdrus modelis aktyviau vinguriuoja, o neutralaus plūdrumo – daugiau vibruoja. Kita vertus, spiningaujant seklioje akvatorijoje aktyvesnis vinguriavimas – pranašumas, nes masalas tada imituoja sprunkančią žuvelę, kurios vaizdas – labai provokuojantis.

Be to, masalas, pakėlus nuo vandens spiningo viršūnėlę (iki 70 laipsnių), plaukia negiliai – paniręs maždaug pusmetrį, o vietomis, kai plukdymo tempas didinamas, ir trisdešimties centimetrų gelmėje. Masalo pakeitimas iškart pasirodė racionalus – užkibo lydeka. Tiesa, nenorminė. Po jos – antra tokia pat... Kolega taipogi ištraukė porą nenorminių, todėl nutarėm pasitraukti tolyn ir smulkmės netraumuoti.

Nepaisant to, kolega su gana didele susižavėjimo doze, komentavo savo pojūčius, spiningaujant nauju masalu. Už šimto metrų nuo ankstesnio ruožo buvo ne ką giliau, tačiau vandens augalija – žymiai retesnė. Tad masalą keisti buvo netikslinga.

Užmečiau voblerį taip, kad jis beveik įskriejo į pakrantės meldus ir ėmiau sukti ritęs rankenėlę. Beveik iškart smūgis, tačiau lydeka, susukusi vandens paviršiuje didelį verpetą, nusivertė nuo kabliuko kūliu. Po poros metimų, kuriuos skleidžiau „vėduokle“, kad masalas „aplankytų“ kiekvieną kvadratinį metrą akvatorijos, vėl smūgis ir vėl lydeka nusivertė. Paskui - kelios netaiklios, bet labai įspūdingos atakos.

Nors kolegos nestebėjau, tačiau pagal bendrą kontekstą jutau, kad ir jam žūklės scenarijus klostosi panašiai. Daug nerezultatyvių kibimų. Pabandžiau užmesti walk-the-dog tipo masalą, bet kibimų skaičius iškart „susitraukė“. Teko atsiprašyti „devintuko“ ir vėl siųsti jį į darbo „barą“.

Tačiau šiek tiek pakoregavau plukdymą – trigubai padidinau pauzes, skiriančias vieną aktyvią fazę nuo kitos. Pasiteisino. Lydekos kylantį į paviršių, bet nejudantį į šalį masalą atakuodavo pikčiau ir dažniausiai įrydavo į žiomenis „uodegą“ su galiniu trišakiu. Nors pasitaikė trys stambesnės lydekos, tačiau po valandos tapo akivaizdu, jog solidesnių egzempliorių reikia vis tik ieškoti gilesnėse protakų vietose, o sekliose vietose „mamos“, matyt, lankosi tik tam tikru oru – greičiausiai saulėtu.

Nors Lucky John Pro Series Basara voblerių danga – gana atspari, tačiau ypač energingos plėšrūnų atakos vis tiek daro savo: antrą sezoną naudojamą masalą paženklino matomos lydekų dantų žymės

Nejučia gimusios prielaidos patikrinimą palikome kitai išvykai, nes apie septynioliktą valandą ėmė gana stipriai lyti. Parplaukėme į krantą ir po medžių laja palaukėme kol lietus aprims. Per tą laiką apžiūrėjau voblerius ir kabliukus. Pastebėjau, kad bet kas, pažvelgęs į Lucky John Pro Series Basara žalsvą „devintuką“ su mėlyntaške „šonine linija“, kurį naudoju jau antrą sezoną, pastebėtų, jog masalas – labai rezultatyvus: lydekų dantų žymės matomos plika akimi.

Iš vienos pusės yra ką parodyti kolegoms, o iš kitos – norėtųsi, kad masalas ilgai išsaugotų pirmykštę išvaizdą. Po išvykos užsirašiau kelias pastabas:

1) seklesnėse vietose geriau spiningauti pintu valu ir naudoti ploną titaninį pavadėlį, o gilesnėse – galima tiek pintu, tiek vienagysliu, bet tinkamesnis – fluorokarbono pavadėlis. 2) tvičingavimo stilius priklauso nuo masalo tipo: plūdrius masalus geriau plukdyti kiek greičiau, trumpas ir ilgas pauzes kaitalioti, o neutralaus plūdrumo voblerius geriau plukdyti įvairaus ilgo šuoliukais, tarpais vos pavirpinant spiningo viršūnėlę, kad vobleris imtų vibruoti.

Be to, akivaizdu, jog eksperimentas su LJ Pro Series Basara vobleriais nusisekė – šis masalų tipas puikiausiai tinka tvičinguoti Nemuno žemupyje ir deltoje.

Viktoras Armalis
Salmo archyvas