Tinkama plūdės grimzlė ir elgsena priklauso nuo svarelių

Svarelių dydžių ir formų įvairovė leidžia plūdininkui komponuoti daugybę svarelių išdėstymo variantų, tačiau ne visi jie būna vykę arba atitinka meškeriojimo sąlygas. Labai dažnai meškeriotojai neapgalvoja, kokią svarelių išdėstymo schemą geriau rinktis konkrečioje situacijoje, antra, lygiai taip pat dažnai naudojami tokie svareliai, kurie yra po ranka, nors reikėtų turėti įvairių formų, dydžių ir masės svarelių ir naudoti juos pagal paskirtį. Šioje salmo.lt publikacijoje pateikiame keletą svarelių išdėstymo variantų atsižvelgiant į plūdžių paskirtį ir vandens telkinio sąlygas.


Masyvūs lašo formos svareliai greitai nugramzdina masalą į priedugnę

Plūdine meškeriojama dviejose stichijose – tėkmėje ir vandens telkiniuose be tėkmės. Ir vienuose, ir kituose meškeriojimo sąlygos gerokai skiriasi, tačiau uždavinys meškeriotojui iškyla tas pats – būtina patiekti masalą tiksliai į kibimo tašką, o jis paprastai būna ten, kur tėkmėje driekiasi jauko šleifas arba tykiame vandenyje kyla jauko debesėlis, po kuriuo ant dugno guli žuvis viliojančių gardumynų pabiros. Jei masalas užmetamas atokiai nuo kibimo taško, šansai, jog kažkas užkibs, sumažėja keleriopai.

Masalo užmetimo tikslumas daugiausiai priklauso nuo svarelių ir jų išdėstymo schemos, o taip pat nuo jų priklauso ir masalo patiekimas – jis turi nugrimzti į reikiamą gelmę ir joje likti, kol bus aptiktas žuvų. Nuo tėkmės stiprumo (masalas turi nugrimzti pakankamai greitai, o ne vien tiksliai, kur reikia) upėje ar kanale priklauso, kokios formos svareliai optimaliausiai atitiks situaciją ir kokia tinkamiausia jų išdėstymo shema. Meškeriojant tėkmėje taipogi svarbi, pasirenkant svarelių išdėstymo schemą, ir plūdės forma bei tipas. Kitokie yra svarelių išdėstymo schemų variantai, kuriuos tikslinga naudoti, meškeriojant vandens telkiniuose be tėkmės.

Upė. Lėta tėkmė

Meškeriojant vandens telkinyje su lėta tėkme masalas dažniausiai užmetamas palyginti giliose vietose, todėl naudojamos nemažą keliamąją galią turinčios slankiosios plūdės, pritaikytos meškeriojimui tėkmėje. Su tokiomis plūdėmis derinami masyvūs lašo formos svareliai, kurių pozicija fiksuojama nedideliu šratelio formos svareliu ir būna ne arčiau kaip per 0,5 m nuo masalo. Stambus, užveriamas ant valo svarelis, kurio kiaurymėje būtinai įstatytas minkšto plastiko vamzdelis reikalingas dėl dviejų priežasčių: pirma, jis greičiau nugramzdina masalą, antra, jis patiria mažesnį vandens pasipriešinimą nei svarelių virtinė, todėl, iš lėto dreifuojančią plūdę pristabdžius, masalas liks priedugnėje. Tad šią svarelių išdėstymo schemą patartina pasirinkti, jei galvojate pasirinkti meškeriojimo pristabdant masalą taktiką.

Atkreipkite dėmesį į vieną šios svarelių išdėstymo schemos ypatumą: tarp šratelio ir pagrindinio svarelio ant valo užveriamas silikoninis buferiukas, kad slystantis valu masyvusis svarelis netrinksėtų į mažąjį šratelį. Paprastai masyvi slyvutė kaukštelėjimas po kaukštelėjimo pamažu išjudina iš vietos šratelį, o, kai pasikeičia svarelių išdėstymo schema, masalas ima plaukti kita trajektorija ir tai savo ruožtu atsiliepia kibimui. Dar vienas šios svarelių išdėstymo schemos ypatumas: jei meškeriojama lėtoje tėkmėje stop&go metodu, naudojami mažo skersmens, tačiau ilgi lašo formos svareliai. Ši svarelių išdėstymo schema pavaizduota žemiau eksponuojamame piešinyje.


Viena geriausių svarelių parinkimo ir išdėstymo versijų meškeriojimui lėtoje ir vidutinėje tėkmėje

Upė. Stipri tėkmė

Meškeriojimui stiprioje tėkmėje pastaruoju metu naudojamos plokščios trikampio arba disko formos plūdės, nes jos patiria mažesnį vandens pasipriešinimą nei apvalios formos plūdės, skirtos meškeriojimui tėkmėje. Ypatinga plūdžių forma, suprantama, kelia ir tam tikrus reikalavimus svarelių formai. Su plokščiomis plūdėmis geriausiai derinasi šrato formos svareliai su kiauryme. Tokių svarelių išdėstymo ir tvirtinimo schema gana paprasta. Masyvus šrato formos svarelis su kiauryme fiksuojamas dviem nejudamai tvirtinamais nedideliais švininiais šrateliais (0,1-0,2 g). Tarp apatinio svarelio – fiksatoriaus ir šrato užveriamas 3-4 mm ilgio plastiko vamzdelis, kurio skersmuo artimas valo skersmeniui. Šratas labai greitai nugramzdina masalą, gerai įtempia valą, todėl masalas plaukia reikiamoje gelmėje ir maksimalų laiką būna jauko veikimo zonoje. Vidutinėje tėkmėje plokščią plūdę galima pakeisti sferine arba liaudiškai tariant apvalia plūde su ilgu plonu kyliu.

Stambus šratas greitai „pramuša“ vandens storymę ir patiria mažesnį vandens pasipriešinimą nei svarelių virtinė

Didelė srauni upė. Tunken metodas

Tunken metodo ašis – speciali plūdė su ilgu kyliu ir lašo formos korpusu meškeriojimui ypač sraunioje tėkmėje. Tokias plūdes su žąsies plunksnos kyliais ir antenomis nuo seno naudoja pamario regiono meškeriotojai. Plūdės keliamoji galia paprastai yra gerokai mažesnė už svarelio, kuris guli ant dugno masę. Plūdė, įtempus valą, turi pakibti maždaug 10 cm virš vandens. Žuviai kimbant plūdė vibruoja, o meškerykočio galiukas ima virpčioti. Su tokiomis plūdėmis derinasi specialūs Tunk svareliai, turintys dviejų pagrindais sulipdytų kūgių formą, tačiau apatinis – masyvesnis, todėl svarelio svorio centras – apatinėje dalyje.

Tunk svareliai veriami ant valo ir fiksuojami žemiau jo nejudamai nedideliu (0,2-0,3 g) šratelio formos svareliu. Tarp šratelio ir Tunk gramzdo, kurio masė gali siekti per 20 g, užveriamas silikoninis vamzdelis, kurio skersmuo artimas valo skersmeniui. Kai kurie ekspertai tarp Tunken metodo ir pusdugninės neįžiūri skirtumo ir nepriskiria jo plūdinei, tačiau šis metodas labai efektyvus meškeriojant į vieną tašką nugramzdintu masalu, bet draudžiamas meškeriojimo plūdine meškere varžybose.


Tunk tipo svarelio, kurio forma primena dvigubą kūgį, svorio centras – apatinėje dalyje, todėl jis patikimai gula ant dugno ir laiko masalą vienoje vietoje

Vandens telkinys be tėkmės (1)

Populiariausia svarelių išdėstymo schema meškeriojimui ežere ar tvenkinyje – svarelių virtinė. Svareliai gali būti šratelio arba alyvuogės formos. Tokia svarelių išdėstymo schema naudojama meškeriojant nejudamai tvirtinamomis bei slankiosiomis plūdėmis ir skirta užmesti masalą artimas ir vidutinės distancijas. Svarelių virtinė užtikrina jautrų kibimo fiksavimą.Iš kokio skaičiaus svarelių turi susidaryti optimali virtinė? Ne mažiau kaip trijų. Paprastai meškeriojant seklioje vietoje tokio svarelių skaičiaus pakanka. Kai masalą reikia gramzdinti giliau, svarelių gali būti ir 5 ar daugiau.

Virtinei suformuoti dažniausiai naudojami vienodos masės svareliai, o jų skaičius nustatomas, plūdės keliamąją galią, išreikštą gramais, dalinant iš svarelio masės. Atstumas tarp virtinę sudarančių svarelių gali būti įvairus, tačiau kuo jis didesnis, tuo plūdė jautriau fiksuoja kibimą. Antra, masalas grimzta lėčiau, o tai reiškia – natūraliau. Todėl kompaktiška virtinė naudojama tada, kai žuvų kibimas aktyvus, o išsklaidyta virtinė, kai kibimas įnoringas ar labai atsargus.

Jei žuvys kimba ne priedugnėje, o vandens storymėje, pagrindinę svarelių virtinės masę turi sudaryti šrateliai, esantys virtinės viršuje, o apatinė susidėti iš smulkesnių šratelių, tarp kurių tarpai žymiai didesni nei tarp stambesnių svarelių. Tada masalas grimzta ypač lėtai ir žuvys spėja jį aptikti nepasiekusį dugno. Pasitaiko, jog reikia kad masalas grimztų greičiau (tais atvejais, kai reikia „pramušti“ aukšlių kontroliuojamą vidurinį vandens sluoksnį). Tada virtinės gale tvirtinamas masyvesnis šratas.


Svarelių virtinė – geriausia versija meškeriojant ežere ar tvenkinyje, nes toks svarelių išdėstymas užtikrina jautriausią kibimo fiksavimą

Vandens telkinys be tėkmės (2)

Kai meškeriojama didesnėje nei vidutinė gelmėje, o masalą reikia užmesti gana toli, su vandens telkiniams be tėkmės skirtomis plūdėmis derinamas mažo skersmens labai ištįsusio lašo formos svarelis su kiauryme. Jis užveriamas ant valo ir fiksuojamas 2 (0,1-0,2 g) šrateliais, tvirtinamais žemiau „ištįsusio lašo“. Tarp šratelių 3-4 cm atstumas. Koks tokios svarelių schemos privalumas?

Pirma, masalas greitai nugrimzta į gelmę ir pasiekia priedugnę, nes masyvus svarelis šį darbą atlieka operatyviau nei šratelių virtinė. Antra, plūdės grimzlė daug stabilesnė, jei kyla bangelės. Tokia svarelių išdėstymo schema ypač puikiai dera su vėjuotu oru naudojamomis windbeater plūdėmis. Ją taip pat galima derinti su slankiomis waggler plūdėmis.


Masyvus ištempto lašo formos svarelis rekomenduojamas, kai, meškeriojant ežere ar tvenkinyje, masalą reikia ypač greitai nugramzdinti į didelę gelmę

Žiurkės uodega

Svarelių išdėstymo schema daugiausiai problemų kelia, kai reikia naudoti šratelių virtinę, o masalą užmesti toli. Ir ypač tai neparanku, kai naudojama slankioji arba waggler plūdė. Tiek svarelių virtinė dažnai apsiveja aplink pagrindinį valą aukščiau plūdės, tiek pavadėlis su kabliuku – aplink svarelius. Kad taip neatsitiktų svarelius-šratelius rekomenduojama išdėstyti pagal schemą, kuri vadinama „žiurkės uodega“. Joje nieko sudėtingo: pirmasis virtinės svarelis – masyviausias ir didžiausio skersmens, o likusieji rikiuojami pagal skersmenį. Gale – mažiausias svarelis. Vienintelis nepatogumas, jog reikia tiksliai apskaičiuoti svarelių masę, kad jie atitiktų plūdės keliamąją galią, tačiau ir laimėjimas nemažas – nesusipinklinanti plūdės, svarelių ir kabliuko su pavadėliu komponuotė.

Salmo.lt inf.
2015-08-06















Kai reikia masalą greitai nugramzdinti meškeriojant stiprioje tėkmėje, geriausiai naudoti masyvų šratą su kiauryme centre.