Tandemas – metalinių ir silikoninių masalų deriniai
Praeitame straipsnyje pasakojau, kaip iš dviejų metalinių masalų – sukriukės ir vartiklės pasigaminti vieną vilioklį. Šįsyk tandeminiai masalai bus iš dviejų skirtingų medžiagų, nes derinsiu metalą su silikonu.
Kažkada, o tai buvo tais laikais, kuomet tik atsirado guminukai, nedidelius tvisterius ar tik jų uodegėles ant sukriukių trišakių pradėjo kabinti Gintaras Nauckūnas. Nežinau, sugalvojo tai jis pats, gal pamatė ką nors taip žuvaujant, bet įtariu, jog šie viliokliai visgi buvo Gintaro išmonė, nes panašūs eksperimentai jam būdingi.
Vėliau (pabrėžiu – tik po kelerių metų) aš panašių masalų mačiau kai kurių firmų kataloguose, bet jie Lietuvos žvejams neprigijo. Beje, šitokių vilioklių niekada nesu regėjęs ir žūklės prekių parduotuvėse, nors, aišku, negaliu tvirtinti, kad į mūsų šalį jų niekas nebuvo atvežęs.
Sukriukė ir guminukas
Taigi, pasak Gintaro, nedidelis tvisteriukas ant sukriukės trišakiuko kartais labai padidina masalo kibumą, o išimtinais atvejais plėšrūnės į kitus masalus nė nežiūri – renkasi tik minėtąjį. Taip dažniausiai atsitinka žvejojant ešerius arba lydekas.
Išbandžiau ir tokį tandemą ir, turiu pasakyti, jog bičiulis buvo teisus. Tačiau vėliau masalą šiek tiek pakeičiau, kadangi ant sukriukės trišakio pritvirtintas nedidelis tvisteris (o taip gaudė Gintaras) šitokiam tandemui nepridėjo aerodinaminių savybių ir jį užmesti toliau pasirodė labai sudėtinga.
Kita vertus, Gintaro naudotame tandeme guminukas tebuvo tankiai virpanti maža uodegėlė, kuri sudarė lyg ir kokį sukriukės priedą. Palyginimui – ant trišakio apvyniota siūlų šluotelė arba plunksnų kuokštas.
Manasis tandemas skyrėsi tuo, jog čia tvisteris savo dydžiu buvo ne ką menkesnis už sukriukę arba dar stambesnis. Taigi gavosi lyg ir du lygiaverčiai masalai, kurie kiekvienas savaip ir abu sykiu viliojo žuvis. Be to didesnis guminukas leido tandemą gerokai toliau nusviesti.
Priminsiu, ką rašiau aname straipsnyje kalbėdamas apie sukriukės ir vartiklės derinimą – nuo ašelės nuimti sukriukės kūnelį nėra reikalo. Jis netrukdo, o suderinus su guminuku netgi palaiko masalo stabilumą plaukiant ir prideda svorio užmetant.
Bandžiau eksperimentuoti vietoje tvisterio ant kabliuko užnėręs riperį. Nieko gero, vėliau tokios minties atsisakiau.
Norint, kad riperis dirbtų taip, kaip privalo, reikia, jog jis plauktų nesisukdamas, t. y. nesiverstų pilvu į viršų. Deja, sukriukė priverčia jį suktis apie savo ašį, tad traukiamas toks guminukas maskatuojasi lyg kokia dešra.
Vienintelė išeitis, kuomet parenkame labai didelį riperį ir sukriukę su mažu lapeliu. Bet tokiu atveju jau gaunasi ne tandemas, o guminukas su priedu. Iš principo – koks skirtumas, jei žuvys kimba.
Tačiau bandant toliau nusviesti stambų guminuką su mažu sukriukės lapeliu vėjuotą dieną, reikia dėti dar ir ofsetinę galvutę. Todėl ir vėl susidūriau su ta pačia užmetimo problema...
Taigi, kaip parodė bandymai, geriausias variantas – ant sukriukės trišakio užmautas tvisteris, kuris neturėtų būti ilgesnis daugiau nei tris kartus už jos lapelį. Tada masalas skriedavo maksimaliai toli, kiek galima užmesti tokio tipo tandemą.
Tvisteris, kitaip nei riperis, savo uodega puikiausiai vibruoja bet kokioje padėtyje, net ir besisukdamas apie sukriukės ašį ar plaukdamas pilvu į viršų. Beje, blizgės lapelio darbas nuo šitaip sukonstruoto masalo praktiškai nenukenčia.
Reikia dar pridurti, kad gaudydamas sukriuke su tvisteriu ne visuomet guminuką maudavau ant trišakio kabliuko. Šis tandemas buvo perspektyvus žuvaujant tarp žolių. Nors sukriukės lapelis ir atmušdavo kai kuriuos kelyje pasitaikančius kliuvinius ir toks vilioklis už jų kabinosi mažiau, visgi tankiuose sąžalynuose to nepakako.
Tokiu atveju vietoje trišakio ėmiau naudoti paprastą didesnį kabliuką. Tiesa, sėkmingų pakirtimų skaičius sumažėjo, tačiau masalas daug mažiau kliūdavo už vandens augalų.
Vartiklė ir guminukas
Šio tandemo autorystę galėčiau perleisti bet kuriam žvejui, nes tikrai nemanau, kad buvau pirmasis, kuris bandė taip spiningauti. Vėlgi, pats masalas yra labai paprastas ir jį pasidaryti gali bet kuris meškeriotojas čia pat ant kranto – tereikia ant vartiklės trišakio užnerti guminuką.
Tiesa, silikoninis vilioklis neturėtų būti labai stambus, antraip jis turės neigiamą poveikį blizgės žaidimui. Vartiklė – ne sukriukė, ir ji dirba visai kitu principu – vartosi nuo šono ant šono. Papildomas didelis svoris ant kabliuko stabdo jos judesius, tikriausiai tai pajutote, kuomet žvejojant blizgė „pasigriebia“ žolių kuokštą.
Todėl guminukas neturėtų būti daug didesnis už vartiklę ir, jokiu būdu, neviršyti jos svorio. Idealus variantas yra bemaž vienodo dydžio masalų tandemas.
Kitaip nei derinant sukriukes ir guminukus, vartiklės visai neblogai žaidžia ir su tvisteriu, ir su riperiu. Juk ši blizgė tik vartosi (jei sukasi – meskit lauk) ir guminukas išlaiko tegul ir ne visai stabilią, bet daugiau ar mažiau horizontalią padėtį jos išilginei ašiai. Beje, riperio lingavimas į šonus nėra blogai, kuomet gaudome su ofsetine galvute, taip irgi atsitinka. Kartais toks jo žaidimas plėšrūnėms netgi patrauklesnis.
Tačiau pasakyti kartais lengviau nei padaryti. Aš kalbu apie šio skyrelio pradžią, kur lengva ranka parašiau, kad „tereikia ant vartiklės trišakio užmauti guminuką“. Bėda ta, jog užmauti jį taip, kad kabliuko kotelis sutaptį su išilgine silikoninio masalo kūnelio ašimi yra sudėtinga. Jei tvisterio darbas dėl to smarkiai nenukentės, tai kai kurie riperiai gali plaukti paskui vartiklę pilvu aukštyn arba pasvirę ant šono.
Todėl panašiai, kaip konstruojant tandemą su sukriuke, galima naudoti vienšakius arba dvišakius kabliukus. Geriau pastaruosius, nes tandemas didelis ir pakirsti žuvį su paprastu kabliuku ne visada pavyks.
Kita tokio tandemo yda ta, kad užmetant masalą, guminuko trišakiai neretai užsikabina už valo. Blizgė sunkesnė nei guminukas, todėl skriedama oru ji aplenkia silikoninį vilioklį ir pirmoji krenta į vandenį.
Paprastas ir efektyvus būdas to išvengti – prieš paliečiant šiam tandemui vandens paviršių, paskutiniu momentu prie ritės būgnelio pirštu prispausti ir ištiesinti valą. Kai kuriems žvejams šitoks triukas jau tapo įpročiu žuvaujant nesvarbu kokiais masalais, mažiau patyrę spiningautojai veikiausiai tokio dalyko net nežino.
Šio tipo tandemu domisi lydekos, sterkai, dideli ešeriai. Salačiams jis neįdomus, šapalams – juo labiau, na, o šamų (Nemunas – ne Reinas) pagauti irgi nepavyko.
Keli žodžiai apie spalvas
Kalbėdamas apie spalvų derinius, neanalizuosiu visų tipų tandemų atskirai, o pasakysiu tik trumpai ir bendrais bruožais, nes praktiškai visiems jiems galioja tokie patys plėšrūnių viliojimo principai.
Galimi du pagrindiniai variantai: kada abiejų vilioklių spalviniai tonai sudaro tartum vieną visumą arba kuomet, tas, kuris yra paskutinis ir apginkluotas kabliuku – labiau išsiskiriantis. Jei tai guminukas – jis gali būti raudonas arba oranžinis, aš būtent tokias spalvas rekomenduočiau. Jei vartiklė – jos trišakį siūlyčiau papuošti raudonų siūlų šluotele arba bent prikabinti tos pačios spalvos plastiko lapelį, kembriką.
Tandemas yra gana didelis masalas ir teturi tik vieną kabliuką, todėl norint sumažinti tuščių pakirtimų skaičių iki minimumo, geresnis bus antrasis spalvinis variantas, nes tada plėšrūnei „nurodomas“ jos atakos galutinis taškas.
Pabaigoje pasakysiu, kad tokiais masalais jau seniai nebegaudau. Guli jie pas mane stalčiuje ir laukia – o gal kada vėl susigundysiu pabandyti... Neatmetu tos galimybės.
Romualdas Žilinskas
