Strimėlių kadrilis
Kai strimelės pradeda kibti, galima iškart ištraukti jų visą virtinę
Vasarą žuvys Baltijos jūroje kimba vangiau, nes, ichtiologų teigimu, žuvų apetitai sumažėja, kai įšyla vanduo, o rudenį, vandeniui vėstant, kibimo kreivė vėl ima kilti aukštyn, nes žuvys skuba sukaupti reikiamas energetines atsargas, kad galėtų sėkmingai peržiemoti ir sulaukti pavasario, na, o meškeriotojai tuo naudojasi, nes daugelis žuvų ima būriuotis jūros priekrantėje ir mielai stveria masalus.
Ties farvateriu
Plūstanti iš uosto vartų tėkmė taip įtempė katerio inkaro virvę, kad toji skamba, kaip kontraboso styga, tačiau inkaro „plaštaka“ tvirtai įsikibo į smėlėtą dugną ir laiko mūsų laivą nejudamai. Trimetriniai stangrūs meškerykočiai su beveik porą šimtų 0,30 mm skersmens valo talpinančiomis „Salmo Taifun FD“ ritėmis paruoštos, dar neatsišvartavus nuo kranto, tad prisegame prie valų masalų virtines, kurių gale – per 50 g masės svarelis ir sviedžiame į tikra to žodžio prasme kliokiančią srovę.
Mūsų palydovas Melnragės žvejys Mindaugas Kulakauskas sako, kad iš Kuršių marių pro uosto vartus plūstanti tėkmė šiandien iš tiesų daug stipresnė nei vakar ir priduria, jog, galbūt, upių aukštupiuose nulijo lietūs, o dabar vanduo pasiekė ištaką į jūrą. Tačiau būtent tokia tėkmė ypač vilioja strimelės, kurios joje randa daug maisto. Tad prie uosto vartų jau galima meškerioti strimeles. Ir ne bet kokias, o rinktines.
Žinia apie tai jau pasklido tarp meškeriotojų, tad šalia mūsų rikiuojasi dar du kateriai. Jei dabar būtų savaitgalis, katerių čia būtų keleriopai daugiau, ir oras laikytųsi toks pat ramus kaip šiandien. Masyvūs svareliai, vilkdami paskui save masalų virtines, grimzta ne iš karto, tėkmė juos nuneša gerokai į šoną, tačiau, kai blyksinčios atšvaitais mailiaus imitacijos atsiduria reikiamoje gelmėje, meškerykočiai iškart ima pulsuoti nuo smūgių krušos, kuri pasipila ant masalų. Po kiekvieno tokio smūgio reikia pakirsti ir suvynioti šiek tiek valo, nes kitaip užkibusi strimelė šaus į viršų ir supainios masalų virtinę. Kai meškerė jau ne juokais sulinksta, reikia spėriai vynioti valą, kad pašėlusiai spurdančios strimelės nenusivertų nuo kabliukų. Nepraeina nė trys minutės, o pirmasis laimikis jau įkeltas į katerį.
Meškeriojimo ypatumai
Strimelių meškeriojimas tiek nuo krantinių, tiek iš katerių labai aktyvus, kai Baltijos silkės ištisiniu srautu plūsta prie įtekančių į jūrą srautų ir glaudžiasi ties jais kiekvienoje patogioje užuolankoje, kaip, pavyzdžiui, išsišovę į jūrą uosto molai. Tada pakanka užmesti masalų virtinę į jų tirštumą ir laimikis garantuotas, tačiau pirmiausia reikia aptikti strimelių būrį, kuris dažniausiai migruoja palei uosto farvaterio kanalą, sukdamas plačius ratus palei plūstančią iš Kuršmarių tėkmę. Iškart nenustatysi, kur praeina strimelių tunto kelias, todėl tenka ne vieną kartą iškelti ir vėl išmesti inkarą ir naujoje pozicijoje bandyti vilioti žvitrias, veržliai plaukiančias sidabražvynes. Tuo pačiu reikia fiksuoti sugavimų statistiką.
Paprastai vieta laikoma tinkama, kai pradedamas fiksuoti nepaliaujamas strimelių kibimas, tada galima pradėti ieškoti tinkamiausio masalo, nes, jei užkimba vienu metu po porą strimelių, laikoma, kad masalo, veiksmingai viliojančio strimeles, parinkti nepavyko, todėl meškeriotojai keičia laikas nuo laiko masalų girliandas, susidedančias iš šešių kabliukų, ant kurių užverti dažniausiai dirbtiniai masalai, kol pradeda ištraukti po 3-6 silkutes. Beje, pastaruoju metu meškeriotojai pastebi, kad silkutėmis vadinti kimbančias strimeles, galima tik sąlyginai, nes tokių stambių sidabražvynių net verslininkai seniai regėjo – nereti 30 cm egzemplioriai, o išmanantis žuvų kibimo Baltijos priekrantėje ypatumus žvejys Mindaugas Kulakauskas teigia, kad šiemet didžiausia jo matyta sužvejota strimelė siekė 36 cm.
„Balzer“ ekspertų sukurtos masalų virtinės puikiai tinka gaudyti Baltijos strimeles
Paprasti masalai
Strimelės ties Klaipėdos uosto vartais gaudomos tokiais pat kaip ir pavasarį masalais – nesudėtingomis blizgiomis mailiaus imitacijomis, padarytomis ir sidabrinės folijos, spalvotų ar švytinčių karoliukų ir plastiko vamzdelių. Šios masalų virtinės sukurtos „Balzer“ ekspertų ir yra pasiteisinusios įvairiose jūrose gaudyti įvairias silkinių šeimos žuvis. Strimeles taip pat sėkmingai galima vilioti stambiomis ryškiai nudažytomis ar padengtomis švytinčia emale avižėlėmis, skirtomis vilioti stintas.
Kai kibimas apsilpsta, ant kabliukų patartina užverti nedidelius žuvienos gabaliukus. Kad kibimas būtų aktyvesnis, jie apipurškiami žuvies kvapą skleidžiančiu atraktinu. Aromatas iškart sužadina strimelių apetitą. Strimelių meškeriojimo taktika visais metų laikais nedaug kuo skiriasi: strimelės aktyviai maisto ieško tėkmėje, o ne užuolankose, todėl masalų virtinė ne gramzdinama vertikaliai kaip daug kas mano, bet užmetama į šoną nuo valties ir, velkama sunkaus svarelio, grimzta palaipsniui. Dažniausiai priedugnės masalai nepasiekia, nes strimelės, M.Kulakausko teigimu, dabar - daug judresnės ir dažniausiai kimba viduryje vandens – vos kelių metrų gelmėje.
Kai užkimba pirmoji strimelė, ji supurto visą masalų virtinę ir tie pradeda blaškytis. Tai kitas strimeles nuteikia ypač azartiškai ir jos stveria masalus nedvejodamos, kad nespėtų tai padaryti kitos gentainės. Beje, kibimas toks godus, kad vikriausia strimelė sugeba pastverti net du masalus. Žinoma, toks intensyvus kibimas netrunka valandą – dažniausiai viena po kitos strimelės stveria masalus, kol po valtimi zuja jų tuntas. Tai tęsiasi maždaug ketvirtį valandos. Paskui kibimas apsilpsta, nes strimelės nuplaukia į šoną. Bet po keliolikos minučių jos paprastai apsuka ratą ir vėl atsiduria šalia laivo. Azartiškas kibimas prasideda iš naujo.
Kita vertus, trumpas poilsis meškeriotojams būna ne pro šalį, nes, traukiant iškarto po kelias Baltijos silkes, ranka po pusvalandžio ima mausti. Be to kibimo pauzės gerokai pailgina žūklės laiką. Kai kimba stambios rudeninės strimelės, jų galima sumeškerioti nemažai – per pusdienį keturių meškeriotojų ekipažas, traukdamas iškart po kelias žuvis, gali sugauti 50-60 kg strimelių, o tai reiškia, kad sugauta norma ir reikia kelti inkarą.
Viktoras Armalis
2016-06-29