Silikoninis tvičingas
Sugalvoti kažką „Tooookio!“, t. y. kuo arba kaip negaudo kiti žvejai svajoja kiekvienas meškeriotojas. Žinoma, jei tas sumanytas masalas ar masalo pravedimo būdas rezultatyvus, nes kitu atveju visi šie išradimai neturi prasmės.
Yra ir dar vienas panašių eksperimentų aspektas – tikėjimas viliokliu. Apie psichologinius dalykus žūklėje paprastai nekalbama, bet, mano nuomone, jie ne mažiau svarbūs, nei, tarkim, techniniai.
Čia panašiai kaip su vaistais. Ligonis geria piliulę ir tiki, kad ji jam padės pasveikti. Jei labai tiki, tuomet pasveikimo galimybės išauga net 90 procentų. Ir tai faktas, kurį patvirtina tie patys gydytojai, psichologai, mokslininkai, žodžiu, tikėjimas arba, kaip įprasta sakyti, placebo, gali daryti stebuklus.
Kaip gydomi ligoniai
O juk meškeriotojas yra tas pats ligonis. Jis serga priklausomybe žvejoti ir, nepažuvavęs ilgesnį laiką, darosi nervingas, piktas, jį kamuoja nemiga, žodžiu, tenka mesti viską į šalį ir eiti prie vandens nusiraminti. Pagaus meškeriotojas žuvį ar ne, čia jau faktiškai neturi reikšmės, daug svarbiau pats žvejybos procesas. Nors gal aš ne visai teisus – visgi turi, ypač kuomet šalimais žuvaujantys traukia laimikį po laimikio, o jam ilgą laiką nesiseka.
Kitas pavyzdys apie žvejybinį placebo. Spiningautojas tiki, jog kažkuris masalas yra vertesnis, laimingesnis, kibesnis už kitus jo turimus vilioklius. Jei tiki, tai ir pagauna daugiausiai žuvų būtent su tuo viliokliu.
Išties čia jokio stebuklo nėra, kadangi su „kibiu“ masalu žuvaujama dažniausiai, to vilioklio galimybes meškeriotojas žino iki menkiausių smulkmenų. Jei ilgiau kažkurį voblerį ar guminuką mirkysi vandenyje, jei jį mokėsi pravesti taip, kaip to nemoka arba beveik nemoka niekas kitas, tuomet faktas, kad juo „apgaudysi“ kitus žvejus, dėl ko tavo tikėjimas tik dar labiau sustiprės.
Štai šioje vietoje dažnai susiduriama su paradoksalia situacija. Kažkuris žvejys tvirtina, kad vienoje ar kitoje upėje, ežere patys kibiausi yra tik tos rūšies vobleriai, o kitas spiningautojas guldo galvą, jog nesąmonė, čia kaip tik geriausi masalai bus tie ar anie guminukai. Įdomiausia, kad abu žvejai pateikia akivaizdžius įrodymus, net filmuotus kadrus, kaip traukia vieną žuvį po kitos...
Žinau, žinau, ką dabar pasakysite: yra masalų, kuriuos, tarkim, Nemune liepos mėnesį geriausiai čiumpa sterkai, kitokių nė nesiūlyk. Juolab tais viliokliais žvejoja daug spiningautojų ir dauguma pagauna. Taip, be abejo, kad tam tikromis žūklės sąlygomis vieni viliokliai geresni už kitus, nesiginčiju.
Tačiau net ir čia be tikėjimo neapsieinama, kadangi žvejams būdinga dar ir savotiška masinė „psichozė“. Ji prasideda nuo vieno meškeriotojo, kuris, kaip jau minėjau anksčiau, puikiai įvaldė kažkurio masalo pravedimo techniką, atsirinko tinkamiausius spalvinius variantus ir pagavo daug žuvų. Tai pamatė kiti ir ėmė žuvauti tokiais pačiais viliokliais, vesti juos tokiais pat būdais, netgi gaudyti žuvis identiškose vietose. Ir visa daina...
Beje, ta pati daina nedainuojama nuolatos, nes kitą sezoną randami galimai geresni masalai ir tada jau masiškai žuvaujama pastaraisiais. Sėkmingai, pabrėšiu.
Kita vertus, pastaruosiuose mano pamąstymuose yra didelė spraga. Žuvys mokosi, jos įpranta prie tam tikrų masalų, po kurio laiko ima juos ignoruoti, todėl atsiranda naujesni prioritetiniai viliokliai. Čia irgi mokslininkų įrodytas faktas, apie tai rašiau ne sykį. Ir šiuo atveju išloš tas žvejys, kuris pirmasis sugebės atrasti tinkamiausius mažiausiai bandytus vilioklius. Arba pradės naudoti neįprastą jau žinomų masalų traukimo būdą.
Čia vėl reikėtų grįžti prie ankstesnių mano minčių apie du žvejus, kurie žuvauja kitaip, tačiau abiejų rezultatai puikūs. Tarkim, Donatas Lipinskas, kuris maloniai leidžia man pasinaudoti jo nuotraukomis. Dėkui, Donatai. Arba Deimantas Kriauza, jo nuotraukas irgi matote mano rašiniuose. Ačiū Deimantai. Ne, tikrai nepasakosiu kaip jūs spiningaujate, nes pažadėjau to viešai neskleisti. Nors masalus pasakysiu, čia jokia paslaptis – tai guminukai. Abu šie žvejai gaudo, nors ir tokiais pačiais viliokliais, bet naudoja skirtingą jų pravedimą, kitokias sistemėles, bet spiningauja vienodai sėkmingai.
O aš pateikiu savąją versija, kuri turi tik vieną panašumą į judviejų žūklės techniką – silikoninis masalas itin ilgai išbūna vandens storymėje, tai reiškia, kad skęsta maksimaliai lėtai. Bet pravedimo stilius jau bus kitoks, net ir guminukai ne visiškai tokie nei minėtų spiningautojų.
Per kančias į žvaigždes
Pradėsiu nuo to, kad vienas iš geresnių būdų išprovokuoti pasyvias plėšrūnes yra tvičingavimas. Kaip žinia, tvičingui skirti netgi specialūs vobleriai, nors tokią techniką dalinai galima taikyti ir kitiems dirbtiniams masalams. Vieniems ji netgi labai tinkama, kitiems – mažiau arba būna visiškai bevertė.
Gal juoksitės, tačiau galima tvičinguoti ir silikoninius vilioklius. Bet su sąlyga, kad jie nėra apkrauti galvakabliais ar ofsetinėmis galvutėmis. Iš principo tuomet žūklė šiais masalais irgi kažkiek primins džigavimą, tik guminukų judesiai bus nukreipti labiau vertikaliai, o ne horizontaliai. Ir tai natūralu, nes jie neapkrauti priešais esančiu papildomu svoriu.
Tačiau tuomet iškyla viena esminė problema – silikoniniai viliokliai yra labai lengvi, lyginant su savo dydžiu, forma, ir toli juos užmesti sudėtinga. Atvirai pasakius, taip spiningauti esu bandęs dar prieš daug metų, tada tik pasirodė pirmieji silikoniniai viliokliai. Ir problemą bandžiau spręsti į guminukų kūnelius kišdamas varinės vielos gabalėlį (varis gana sunkus), net įsukdamas medvaržtį. Nieko doro iš to nesigavo, nes viela, betraukant masalą, išlįsdavo, o varžtelis sugadindavo silikoną ir būdavo sunku užmauti vilioklį ant kabliuko.
Vėliau atsirado silikoniniai masalai, kuriuose jau gamybiniame procese į kūnelius būdavo montuojamas papildomas svoris. Jų absoliuti dauguma – žuvelės formos riperiai, kai kurie buvo netgi su liežuvėliais (kažkas tokio tarp voblerio ir guminuko), dvinariai ar net trinariai.
Jau geresnis variantas, bet tai manęs irgi netenkino, nes paprastai tokių guminukų pasirinkimas buvo, o ir yra, menkas, jie paprastai siūlomi gana didelių gabaritų ir pernelyg masyvūs. Kita vertus, norėjosi išbandyti „valgomus“ guminukus, taip pat ir visus likusius, kurie, mano galva, yra kibūs.
Pasirodo, ne man vienam kilo tokia mintis, nes amerikietiškuose straipsniuose, o vėliau jau ir You Tube kanaluose, radau pakankamai medžiagos, apie tai, kaip šiuo būdu gaudomi basai. Ir nereikia čia jokių vielų ar varžtų, kuomet yra pasunkinti ofsetiniai kabliukai. Dar daugiau – jie itin pravartūs, nes gerokai mažiau graibo kliuvinius, vandenžoles, nei paprasti kabliukai, o šitoks gaudymo būdas kaip tik ir taikomas žolynuose, šiekštynuose ir panašiose vietose. Taip žuvaujama net seklumose, kur silikoniai masalai naudojami retai. Bene šis spiningavimo būdas itin našus ties krantinėmis, po tiltais.
Pasunkinti ofsetiniai kabliukai, tai mums įprasti ofsetiniai, kurie turi ant savo linkio papildomus svarelius. Juos gamina daugelis firmų, būna įvairių dydžių, modifikacijų, rasite ir Salmo parduotuvėse, nevardysiu, pavyzdžius pamatysite straipsnio apačioje.
Nors ir šiuo atveju neapsiėjau be savų patobulinimų. Turiu omeny, kad galima naudoti ir įprastinius ofsetinius kabliukus, tik jų apačioje reikia replėmis prispausti plūdinėje žūklėje naudojamus švininius šratelius.
Visgi tokie patobulinimai iš bėdos, kada nerandi tinkamo dydžio gamyklinių pasunkintų kabliukų, nes prispausti svareliai kartais bespiningaujant nukrenta. Be to firminiuose ofsetiniuose kabliukuose švino masė paskirstyta plačiau (pailgas svarelis), kas turi teigiamos įtakos masalo darbui. Taip pat daug pasunkintų ofsetinių kabliukų turi specialias guminukui užmauti spirales. Pastarieji, nors ir įvardyti kaip ofsetiniai, bet, mano galva, yra jau kitos rūšies kabliukai. Tačiau dėl sąvokų dabar gal nesiginčysiu, tai tikrai neesminis dalykas.
Kiekvienas žūklės būdas turi savų privalumų ir minusų. Šis taip pat nėra tobulas. Kadangi net ir pasunkinto kabliuko masės nepakanka tolimam užmetimui, masalo labai toli nenusviesi. Kita vertus, vargu ar bus nauda, jei tai pavyks padaryti, nes tada bus sudėtinga vilioklį jausti, juo tinkamai žaisti net ir naudojant patį jautriausią spiningą. Tai yra žūklė, jei taip galima išsireikšti, trumpoms distancijoms ir „taškiniam“ gaudymui.
Be to šitokiais masalais sudėtinga žuvauti sraunioje upėje. Tekančiame vandenyje įmanoma spiningauti, juk ne veltui minėjau tiltų polius, krantines, kur ne tik greitai bėga vanduo, bet dar ir gilu. Tačiau ten bus galima spiningauti tik netoli užmetus guminuką ir pasirinkus atitinkamą padėtį krante. Tolimi užmetimai skersai srovės nieko gero neduos.
Itin patogios vietos yra ties krantų kyšuliais, kur ties pagrindinės ir grįžtamosios tėkmės riba susidaro ramesnio vandens plotai, juos labai mėgsta vandenų grobuonys. Be abejo, augalais apžėlusios upių įlankos, kur rasite takus tarp žolių arba didesnes akis, bus irgi idealios vietos. Stačius krantus jau minėjau, bet nepasakiau, jog toks žūklavimas puikiai pasiteisinta ten, kur ties skardžiais įvirtę arba šakas virš vandens ištiesę medžiai. Vėlgi, šitokiose vietose pasalas rengia įvairių rūšių plėšrūnai.
Apie spiningavimo techniką nėra ką ir kalbėti, nes tai – tiesiog tvičingavimas, kuomet guminukas ilgai skęsta nesiekdamas dugno. O masalo patrūkčiojimai, kas ir yra tvičingavimo pagrindas, labai priklauso nuo konkretaus masalo, taip pat, jei žuvaujame upėje, tėkmės pobūdžio. Be abejo, ir nuo plėšrūnų aktyvumo. Todėl čia galimi gana stiprūs ir dažni guminuko patraukimai, bet gal prireiks labai ilgos pauzės (tarkim, žuvaujant augmenijos „akyse“), kuomet masalas tiesiog grims žemyn viliojančiai pasivartydamas į šalis.
Dar reikėtų pasakyti, kad mums įprasti riperiai bei tvisteriai nėra patys geriausi, nors jokiu būdu neteigiu, kad blogi, viliokliai. Taip žvejodamas geresnių rezultatų pasiekdavau su įvairiomis vabzdžių imitacijomis, varlėmis, vėžiais, visokiais egzotiniais gyviais, taip pat guminukais, kurie naudojami spiningaujant drop shot principu. Galima bandyti ir silikoninius sliekus.
Jei visgi sugalvosite išbandyti šį žūklės būdą, sėkmės nelinkiu. Pirma – esu prietaringas, o antra – nemanau, kad pirmosios žvejybos bus sėkmingos, nes reikia perprasti tokio spiningavimo techniką ir... patikėti masalu.
Romualdas Žilinskas
