Šėryklė protakoje
Šiemet upės ilgai sruvo sklidinos, tačiau dabar vandens lygis jau slūgsta, žuvys telkiasi vasarojimo vietose, todėl prasidėjo puikus metas jas gaudyti dugnine meškere, tik reikia pasirinkti tinkamą vietą, kur tėkmė – lėtesnė ir kur žuvims yra kur glaustis. Labai perspektyvūs šiuo metu meškeriojimo taškai - ties protakomis, kuriomis upės susisiekia su senvagėmis.
Laukinės vietos
Gegužę paupių pievas nuolat laistė dosnūs lietūs, todėl žolė daug kur sužėlė vos ne iki krūtinės, sulapojo tankūs žilvičių atvašynai, besidriekiantys upių krantais. Dažniausiai senvagės vingiuoja nuošaliose vietose, prie kurių automobiliu neprivažiuosi, tad per aukštą žolę kartais tenka iki reikiamos vietos žingsniuoti kilometrą. Ne paslaptis, kad net talpiausia kuprinė nesutalpins visų meškeriotojui reikalingų įrankių. Kita vertus kuprinė – ne išeitis, nes rankose vis tiek teks neštis meškeres. Todėl geriausia tokiems žygiams į laukines vietas įsigyti ant pečių taip pat kaip kuprinę užsimetamą meškerių su daug skyrių ir talpiomis išorinėmis kišenėmis, kuriose telpa masalinės, ritės ir gausybė kitokių reikmenų, „Salmo“ futliarą . Be to, meškeres tokiame futliare galima gabenti į žūklės vietą paruoštas meškeriojimui, kad būtų sutaupytas neįkainojamas žūklės laikas.
Smulkesniems nešuliams ir masalams neštis prie tokio futliaro puikiai dera vienas ar du užsimetami ant peties krepšiai – vienas didesnis „Salmo CG Carry Bag“, kitas mažesnis. Mažesnį krepšį patartina rinktis tokį, kuriame yra „kelioninis šaldytuvas“, termoizoliacine medžiaga išmuštas skyrius – jame laikomi masalai ir užkandžiai per kaitrą nesušus. Be to, būtinas ekipuotės elementas talpi skiaurė, kurioje reikia laikyti žuvis, kad laimikis šiltą dieną neįgautų kvapelio. Skiaurė turi būti pasiūta iš minkšto tankaus tinklo, nepraleidžiančio saulės spindulių, tada žuvys ilgai išliks gyvybingos.
Vaišių stalas
Žuvys nuolat kursuoja iš upių į senvages ganytis, nes jose – tikras vaišių stalas: smulkūs moliuskai, vabzdžių lervos, kirmėlės, dėlės, mailius, sudarantys pagrindinę vasarojančių žuvų valgiaraščio dalį. Tad tikriausiais laukia akistata su sočiomis ir išrankiomis žuvimis. Tai žinant, patartina iš anksto suplanuoti žūklės scenarijų ir pasirinkti tinkamą taktiką. Pageidautina neimti su savimi glėbio meškerių – visiškai pakaks dviejų dugninių „Team Salmo Tournament Feeder“, atlaikančių apkrovą iki 40-60 g, nes dažnas svarelių ar šėryklių pliumpsėjimas į vandenį senvagėse, kurių pakrantėse viešpatauja tyla, labai baido žuvis. Jei nuolat užmetinėsite keturias dugnines, sėkmė bus proporcingai keturis kartus mažesnė.
Kadangi žuvys tokiose vietose nestokoja maisto, norėdami sėkmingai meškerioti, turite būtinai naudoti jauką, priviliojantį žuvis, o paskui skatinantį jas neplaukti į šalį, o likti prie vaišių stalo. Jaukas sumaišomas iš vadinamojo „Sensas“ bazinio ar universalaus jauko mišinio, į kurį pridedama stiprų aromatą turinčio jauko koncentrato, taip galima įmaišyti puskilogramį sėlenų, kad į šalis nuo jauko, pabirusio ant dugno, sklistų smulkių dalelių debesis, kuris kaip kompasas atveda žuvis prie vaišių stalo.
Kol jaukas tinkamai išbrinks, pasiruoškite meškeriojimo vietą: įsmeikite reikiamoje vietoje smaigus su dvišakais laikikliais dugninėms paguldyti, pastatykite kėdę taip, kad dugninę galėtumėte akimirksniu viena ranka pasiekti ir pakirsti kimbančią žuvį, jei turite, virš kėdės išskleiskite skėtį, po ranka įsmeikite stovą su masalinėmis ir įleiskite į vandenį skiaurę žuvims laikyti.
Viena meškerė
Kai pagrindiniai pasiruošimai baigti, o jaukas jau išbrinkęs, paguldykite ant laikiklių abi atsigabentas dugnines. Geriausia laikytis tokios taisyklės – viena meškerioti, o kita bus atsarginė. Tada prie dugninės pagrindinio valo prisekite talpią šėryklę. Meškeriotojai ją vadina krovinine. Iš pradžių šėryklę tuščią užmeskite palei kitą protakos krantą ir skaičiuokite kiek ji grims. Jei spėsite suskaičiuoti iki trijų, o dar geriau – keturių, galite laikyti, kad vieta užmesti masalą – tinkama, tačiau tai daryti dar ne laikas. Iš pradžių talpioji šėryklė prigrūdama jauko ir užmetama palei kitą krantą, tada, palaukiama, kol ji nugrims ant dugno, nuo būgnelio nuvyniojamas dar pusmetris valo, o tada valas užfiksuojamas ant valo būgnelio esančiame „auskarėlyje“. Tada kas kartą užmetus šėryklę, ji nukris į vandenį ir nugrims ant dugno tiksliai tuo pačiu atstumu nuo jūsų. Na, o tada kokį 10-12 kartų pripildykite šėryklę jauko ir užmeskite į numatytą tašką. Jaukas padengs dugną gardžiu „kilimėliu“. Dar geriau, jei iš senvagės srūva šiokia tėkmė, kuri nugabens aromatus ir smulkias daleles į upę, nes jos privilios alkanas žuvis.
Kai jauko transportavimas baigtas, krovininę šėryklę nusegate ir prisegate lengvesnę ir trigubai mažesnio tūrio šėryklę, o prie pagrindinio valo pririškite pavadėlį su kabliuku. Jauko likutį ne pro šalį yra papildyti sauja virtų žirnių arba konservuotų kukurūzų grūdų, porcija musės lervų ir dar kartą gerai išmaišyti. Galima įdėti šiek tiek patrupintų avižinių dribsnių. Šis jaukas skirtas šėryklei, užmetamai kartu su masalu, pripildyti. Toks praturtintas jaukas skatins žuvis nesitraukti nuo vaišių jauko. Ypač jas vilios stambūs grūdai.
Toliau nuo savęs
Kodėl žuvis patartina jaukinti palei kitą protakos krantą? Daugiausiai maisto žuvys randa pakrantėje, ypač ant nyrančio į gelmę dugno šlaito, ant kurio nusėda įvairiausi tėkmės atnešti gardumynai. Antra, kad ir kaip stengsitės netrepsėti, tačiau vis tiek kelsite šiokį tokį triukšmą, o žuvys puikiai tai junta ir aplenkia vietą, kur girdimi įtartini garsai. Priešingoje pakrantėje – absoliuti tyla. Tad žuvys kursuos būtent palei jį. Svarbus ir masalo klausimas. Universaliausias masalas meškeriojimui tėkmėje – sliekas. Tik tada, jei žuvys nesidomės juo, galima išbandyti kukurūzus ar musės lervas. Būna ir taip, kad vidurvasarį kuojos, karšiai ir plakiai aktyviausiai ragauja kukurūzų grūdus. Beje, jais gali susivilioti meknė ar šapalas. Tačiau didžiausia tikimybė suvilioti lyną - slieku.
Pasitaiko, kad sliekai privilioja smulkmę, kuri apgnaibo masalą ir jis tampa nebepatrauklus stambioms žuvims. Tokiu atveju patartina naudoti tik augalinius masalus, tešlas, o kad grūdai geriau laikytųsi ant kabliuko galima juos fiksuoti viena ar dviem musės lervomis. Šiuolaikinės dugninės signalizatorius – liauna viršūnėlė. Kai ji virpteli, reiškia, jog kimba žuvis. Kada pakirsti? Šis dalykas – sunkiausiai nuspėjamas, tačiau po kelių nesėkmių, viskas taps aiškiau ir tada jums tikrai pasiseks.
Viktoras Armalis