Prieš srovę, pasroviui... Žinomi ir mažiau žinomi vobleriai

Turiu omenyje faktą, jog kai kurie vobleriai, nors jų specifikacijose nurodoma visa eilė teigiamų savybių, kurios tuos masalus daro kone universalius žuvaujant visais įmanomais žvejybos būdais, išties pasiteisina tik kažkuriame viename spiningavimo stiliuje.

Kadangi žūklė velke yra taip pat savotiška spiningavimo atšaka, įranga juk naudojama praktiškai ta pati, masalai irgi identiški, šie mano išmąstymai dera ir velkiavimui. Įdomiausia, kad būtent kai kurie voblerių modeliai, nurodyti kaip puikūs masalai gaudant twitch stiliumi arba spiningaujant, tarkim, tuo paprastu vaikišku pravedimu „suki ritę ir žiūri į debesis“, išties savo geriausias savybes atskleidžia velkiavime, o spiningautojai jų praktiškai neperka, nes... jie ne tokie, kokius gamybininkai pateikė aprašuose. Kalbu tikrai ne apie visus šios rūšies vilioklius, bet tokių irgi yra ne vienas ir ne dešimt.

Aš šįsyk nekonkretizuosiu, nors galbūt kai kas jau „išlindo“ arba dar „išlįs“ mano straipsniuose, gal netgi apie tai užsimenant tiesiogiai arba bent jau tarp eilučių.

Kalbėjau, kad mūsų žūklės prekių parduotuvėse tikrų arba, jei norite, specializuotų velkiavimui voblerių, yra labai nedaug. Išties jų taip smarkiai netrūksta, kaip gali pasirodyti, tiesiog gamintojai nori nušauti išsyk visą krūvą zuikių, todėl ir prirašo, kad tas ar anas modelis tiks taip ir dar anaip spiningauti, be to bus geras ir velkiavimui. Netgi Rapala, kuri yra bene žinomiausia firma, kuri gamina būtent žūklei velke daug voblerių, prie jų prirašo jau minėtus dalykus.

Žinoma, tai yra vadybiniai triukai, kurie padeda gauti firmoms daugiau pelno, bet gal į panašius šiuos prekybinius „zigzagus“ daugiau nesigilinsiu, čia jau ne mano kompetencijoje. O Rapalą paminėjau dar ir todėl, kad noriu pratęsti pažintį su jos kai kuriais velkiavimui tinkamais vobleriais. Galbūt reikėtų pabrėžti, kad tinkamais mūsų vandenyse.

Jei nori suvilioti sterką

Šio ciklo straipsnius, kuriuose bandau aprašyti voblerius, pirmiausiai pradedu nuo tų modelių, kurių turiu daugiausiai. Nedarysiu išimčių ir dabar.

Rapala Down Deep Husky Jerk mano kolekcijoje tikrai tvirtai įeitų į pirmą penketuką. Tai būtų ir 10 cm, ir 12 cm, ir 14 cm modeliai, visais jais sėkmingai žvejoju. Tiesa, skirtingomis žūklės sąlygomis, nors dažniausiai – būtent Nemune. Ir paprastai antroje rudens pusėje. Žinoma, bandau šiuos voblerius ir vasarą, ir kituose vandens telkiniuose, ypač gaudydamas sterkus, kadangi šiems plėšrūnams Rapala Down Deep Husky Jerk yra vieni geriausių masalų apskritai, jei esi tikslingai „nusitaikęs“ būtent į jų gaudymą.

Vien pažvelgęs į Rapala Down Deep Husky Jerk, bet koks labiau prakutęs spiningautojas ar velkiautojas suprastų, kad tai tie klasikiniai (bent jau teoriškai) sterkiniai masalai. Ir tikrai neapsiriktų. Čia kas liečia jų formą. O ir panirimo gyliai tinkami tokių grobuonių gaudymui, nes būdami minnow tipo ir neagresyviai dirbantys, šie neutralaus plūdrumo masalai neria atitinkamai į 4,8 m, 5,9 m ir 6,0 m gelmę. Įdomu tai, kad 12 cm ir 14 cm modelių panirimas skiriasi vos 10 cm. Bet taip yra teoriškai, nes praktiškai didesnieji neria giliau. Kita vertus, šie vobleriai iš tos grupės, kurie vargu ar apskritai nirs giliau už nurodytą maksimalų gylį net velkiaujant plonesniais valais. Na, galbūt velkant juos pasroviui, bet tik stipresnėje tėkmėje ir atleidus atitinkamą gijos kiekį.

Vienas niuansas. Jūs veikiausiai atkreipėte dėmesį į mano pasakymą, kad daugiausiai ir sėkmingiausiai su Rapala Down Deep Husky Jerk žuvauju Nemune. Bet didesniųjų modelių panirimas kaip ir viršytų tos upės gylius arba bent jau tokius masalus galima būtų pritaikyti tik išskirtinėse vietose. Išsyk pasakysiu, kad kalbėdamas apie Nemuną aš dar turiu omenyje ir aukštutinę Kauno marių dalį, kuri yra gilesnė nei upė, tarkim, ties Druskininkais arba Veliuona, tačiau žvejams tai – jau ne marios, tačiau Nemunas. O hidrologams Kauno marios tęsiasi net iki Prienų, meškeriotojai turi kitą požiūrį.

Nors aš rašydamas šiuos straipsnius stengiuosi neakcentuoti voblerių spalvinių variacijų, bet reikėtų dar uždėti dar vieną pliusą Rapala Down Deep Husky Jerk, kadangi jų gamybinės spalvinės variacijos irgi tarsi sukurtos sterkams. Tik nereikia manyti, jog vien šie plėšrūnai kibs ant tokių masalų, nes juos mielai čiups ir lydekos. Beje, tokiu metų laiku – dažniausiai stambios.

Ir tai lygiai taip pat liečia kitą šio modelio variaciją su trumpesniais liežuvėliais, kuri vadinasi tiesiog Rapala Husky Jerk. Tiesa, būtent šie vobleriai yra tie tikrieji „haskiai“. Nežinau ką Rapala turėjo omenyje pavadindama tokius voblerius žodžiu „husky“ – tą plaukuotą šiaurės šunį ar kimų, duslų balsą, bet šie modeliai žaidžia monotoniškai migdančiai, nors, kaip ir sakiau, sterkams tai labai patinka.

Rapala Husky Jerk man apskritai kažkokie mįslingi vobleriai, nes, pasak gamintojų, 10 cm, 12 cm ir 14 cm dydžio neutralaus plūdrumo modeliai nyra į tokį patį maksimalų 2,4 m gylį. Kadangi masalai yra neutralaus plūdrumo – tai visiškai įmanoma, bet velkiaujant gylis didės priklausomai nuo modelio dydžio, tad didžiausi Rapala Husky Jerk panirs tikrai giliau. Lyginant su jų ilgaliežuve variacija tai bus šioks toks paradoksas.

Suprantama, kad Rapala Husky Jerk irgi yra sterkų masalas, kitos plėšrūnės bus veikiau kaip priegauda, išskyrus vėlyvo rudens lydekas – pastarąsias galima puikiausiai žvejoti būtent dabar. Velkiaujant šie modeliai ne ką prasčiau masins Nemuno sterkus nei anksčiau minėta giliavandenė versija. Skirtumas – šiems plėšrūnams trumpesniais liežuvėliais Rapala Husky Jerk bus geresni šiltesniu metų laikų nei vėlų rudenį, kai sterkai labiau aktyvūs ir lenda iš gelmės į seklesnes vietas ieškoti ko nors ėdamo.

Geri, bet tinkamai neįvertinti

Baigdamas pažintį su Rapala vobleriais aš pradedu naują skyrelį, kuriame minėsiu rečiau naudojamus ir tikrai neprastus velkiavimui voblerius. Įdomu tai, jog prie jų priskirčiau ir šios firmos gaminį Rapala Scatter Rap Tail Dancer.

Kodėl jis rečiau naudojamas, sunku pasakyti. Galbūt žvejus kažkiek baugina Scatter Rap Tail Dancer įmantriai lenktas liežuvis, gal judesiai, kurie yra labai išraiškingi, įmantrūs, nes smarkiai linguoja uodega, (veikiausiai to liežuvėlio ir netipinės formos dėka), man sunku atsakyti.

Šis 9 cm dydžio modelis neria net iki 5,7 m gylio, o tokiam dydžiui tai yra tikrai daug. Atvirai pasakius, aš ir pats iki galo „neperkandau“ jo panaudojimo galimybių, galiu pasakyti tiek, kad mūsiškiams sterkams jis patinka gana vidutiniškai (kimba, bet yra geresnių voblerių), tačiau kitaip, nei sako gamintojai, jis gerai vilioja lydekas ir stambius ešerius.

Kalbant apie kokius nors masalus nesinori rašyti ką nors neigiamo, bet išties aš to ir nedarau, tiesiog pasakoju, ką patyriau. Kita vertus, pernelyg mažai šiuo vobleriu žvejojęs, paminėjau tik todėl, kad matau jame perspektyvą žuvaujant velke šiltesniu metų laiku didesniuose gyliuose, taip pat šamų žūklėje.

Tačiau pakankamai daug išbandęs kitą voblerį, t. y. Cotton Cordel Wally Stinger, kuris pradžioje man pasirodė sunkiai perprantamas, bet vėliau galiausiai jį sėkmingai „pramušiau“, pagaudamas per vieną dieną ir lydeką, ir sterką.

Cotton Cordel firma mūsų žvejams yra mažai žinoma, nes pas mus prekyboje reta jos voblerių. Mane pradžioje Cotton Cordel gaminiai nuteikė ne itin entuziastingai, kadangi pagaminti, regis, gana pigiai – lengvas plastikas, kažkokios keistos voblerių formos, nematyti, pernelyg išraiškingi spalviniai variantai.

Tačiau viename iš straipsnių mano išgirtieji Bomber irgi yra padaryti panašiu principu, o jie mūsų vandenyse velkiaujant yra vieni kibiausių. Tad išbandęs keletą skirtingų Cotton Cordel modelių, visgi darsyk sau pasitvirtinau taisyklę, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba ir ne viskas kiniška, kas kiniškai atrodo, nors ir su nuoroda į „USA“.

Noriu pasakyti, kad Cotton Cordel Wally Stinger yra tikrai vertas dėmesio vobleris, ypač tada, kai kiti panašaus tipo masalai neveikia. O geriausiai jį bandyti dideliuose gyliuose, nes 9 cm dydžio modelis nyra iki 6,3 m. Dėl šamų, kuriuos mini šio masalo gamintojai, nesu tikras, nes jų nepagavau, o šiltesniu metų laiku, kadangi tai yra agresyviai dirbantis modelis, galima suvilioti lydekų, sterkų, ešerių.

Ir neturėkit iliuzijų, kad užsiinkaravę valtį Cotton Cordel Wally Stinger pamėtysite spiningu. Tai tas tipinis velkiavimui skirtas vobleris, todėl jis ir yra toks lengvas, sveria vos 7 g, forma lenkta, liežuvis atsikišęs, žodžiu, užmesti toliau savo nosies vargu ar pavyks.

Šamams geriau jau pasiūlykite Bomber firmos Fat A voblerį. Jis vos 5 cm dydžio, neria iki 2,40, labai pasistengus dar kokius 30 cm galima velkiaujant „pripliusuoti“. Ir tai viskas, bet... šamai nori to tipinio crank atstovo, nes jo agresyvus virpėjimas veikiausiai sunervina ilgaūsiams grobuonis. Juokauju, suprantama. O jei rimtai, tai ilgaūsiai mieliau griebia aptakesnių formų voblerius, nei tokius ištęstus, tegul ir lenktus, kaip Cotton Cordel Wally Stinger.

Beje, norėčiau atkreipti dėmesį į vieną šamų žūklėje velkiautojams, o ir spiningautojams, matomą paradoksą. Šie plėšrūnai kažkodėl dažniau užkimba ant palyginti mažų voblerių, tačiau geriau čiumpa didelius guminukus. Kodėl taip nutinka aš nežinau, bet tai faktas.

Ir dar vienas faktas – šiltame vandenyje šamai gali sugriebti visai negiliai vedama voblerį. Žinoma, dabar jų tai negundys, šiuo metų laiku teks ieškoti itin giliai neriančių masalų ir nebūtinai labai agresyvių, nes, tarkim, riperis nė iš tolo savo agresija neprimins jau minėto Bomber Fat A.

Beje, tas vobleris, kitaip nei dauguma Bomber firmos masalų, visai neprastai užsimeta. Ne tik todėl, kad sveria daugiau nei 10 g, bet dar ir dėl savo formos. Bet čia jau nuoroda spiningaujantiems nuo kranto, su velkiavimu tai neturi nieko bendro.

Pabaigai norėčiau paminėti dar vieną iš voblerių, kurį irgi įvardyčiau kaip „slaptą ginklą“. Ne todėl, kad jo niekas nežino, bet dėl to, kad velkiaujama Lucky John Kubira 110F+ gana retai. Bent jau mano pažįstami žvejai jo paprasčiausiai nebando.

Visiškai be reikalo, kadangi savo animacija ir panirimo gyliu tai pakankamai universalus vobleris gaudant lydekas ir sterkus. Žaidimas Lucky John Kubira 110F+ yra gal ir iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantis, nes voblerio forma pakankamai simetriška, liežuvėlis tipinis. Bet kitąsyk būtent toks masalo ritmingas judėjimas vingiuota linija, kaip juda Lucky John Kubira 110F+, ir yra sėkmės laidas.

Aš tą patį sakiau apie kai kuriuos Rapala voblerius, jau šįsyk nesikartosiu, kas skaitė mano straipsnius, gal atsimena. Esmė tame, kad vidutiniškai išraiškinga masalo animacija yra ramiai plaukiančios žuvelės judesių atitikmuo ir tai tarsi ramina įtaresnes ir vangesnes plėšrūnes, suteikia joms užtikrintumo atakuojant „auką“.

Lucky John Kubira 110F+ yra, kaip supratote, plaukiantysis vobleris, jo dydis – 11 cm, o panirimo gylis siekia iki 3,80 m. Faktiškai galima panardinti ir dar giliau. Tad šis masalas pravers ir vasarą, ir vėlų rudenį, geriausiai juo velkiauti upėje, nors šiltesniu metų laiku neprastai gundys žuvis ir ne itin giliuose ežeruose.

Galima būtų dar plėstis, pasakoti įvairius nutikimus, kaip kažkuris iš mano voblerių, kuriais mažai velkiaujama, vieną ar kitą sezoną buvo kibus. Bet tai būtų tik „vieną ar kitą sezoną“, o aš minėjau tuos masalus, kurie gali vilioti (ir vilioja) plėšrūnes jau ne pirmą vasarą ar rudenį.

Romualdas Žilinskas