Prieš srovę, pasroviui... Mėgstamiausi mano vobleriai
Tęsdamas straipsnių ciklą apie velkiavimą, kaip ir žadėjau, paminėsiu voblerius, kuriais dažniausiai žvejoju. Rašinio pavadinime vengiau žodžio „kibiausi“, „geriausi“ ir panašių epitetų, nes galbūt koks nors žvejys pasakys, kad yra kitų dar geresnių, kibesnių šio tipo masalų. Sunku ginčytis, aš žiūriu iš savo pozicijų ir kalbu apie tuos vilioklius, kuriais gaudau. Ir pagaunu.
Žinoma, diena dienai nelygi, žūklėje niekada nieko negali garantuoti, tačiau yra voblerių ant kurių žuvys kimba dažniau, o yra tokių, kuriuos griebia tik retsykiais. Tiesa, yra dar ir tokių, kurie „žybteli“ vienos ar dviejų žvejybų metu ir po to ilgai, ilgai guli dėžutėse, nes plėšrūnės į juos nekreipia jokio dėmesio. Keista. Nors gal ir ne...
Esamuoju laiku esamoje vietoje
Jei pažiūrėtumėte į mano masalų krepšį, o jame sudėtos dėžės (ne dėžutės) su velkiavimui skirtais vobleriais, ten rastumėte tikrai nemažai įvairiausių modelių, kurie skiriasi panirimo gyliu, dydžiu, daugybe spalvinių variacijų. Beje, didesnioji dalis šių masalų perdažyti arba savaip dar pamarginti: paštrichuoti, pataškuoti šonuose, nugarėlių spalvos irgi dažnai pakeistos. Tai ne dėl grožio ar neturėjimo ką veikti ilgais vėlyvo rudens, žiemos vakarais, tačiau turi prasmę.
Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad toks pats modelis, kurio šonai bus, tarkim, žalsvai gelsvi, o nugarėlė tamsiai žalia arba mėlyna gali smarkiai skirtis kibumu. Arba kitas variantas – vobleris su juoda nugara, tačiau pilkšvais šonais tam tikromis aplinkybėmis gebėjimu vilioti žuvis (į gerąją arba blogąją pusę, kartoju: tai priklauso nuo žūklės sąlygų) bus visiškai kitoks nei juodanugaris irgi su pilkšvais, bet dar ir margintais šonais.
Veikiausiai tai atrodo nelabai įtikinama, bet nematau prasmės rašinėti savo straipsniuose nebūtų dalykų arba fantazuoti, dėl vienos elementarios priežasties – po rašiniais būna autoriaus pavardė. Kita vertus, mano žodžius gali patvirtinti seni velkiavimo „vilkai“, kurie vargu ar skaito šiuos rašinius, kadangi puikiai ar net dar geriau išmano visus šiuos dalykus, kuriuos dabar vardiju.
Jei pažiūrėtumėte į mano masalų krepšį, jame pamatytumėte, kad kai kurių konkrečių firmų voblerių jame yra žymiai daugiau nei kitų. Ir, atvirai kalbant, tie modeliai gali nebūti patys brangiausi, nes aš vadovaujuosi principu, kad ne firma, ne jos pavadinimas gundo žuvis, tačiau masalas.
Bet yra viena esminė sąlyga – tuo masalu reikia mokėti naudotis, žinoti, kur ir kaip jį galima pritaikyti. Todėl žvejų požiūriai neretai nesutampa, nuomonės gali smarkiai skirtis, nes labai ilgai žuvaujant kažkokiais konkrečiais viliokliais tam tikruose vandens telkiniuose tu perpranti savo naudojamų masalų galimybes iki tokio lygmens, kad tavo galimybės sugundyti žuvį, lyginant su kitais meškeriotojais, kurie rinksis kitokius arba net ir tokius pačius vilioklius, išauga keleriopai.
Tai jau bus žvejybinė praktika, kuri smarkiai skiriasi nuo teorijos. Noriu pasakyti, kad niekas nežuvauja atsivertęs mano arba kito autoriaus rašliavos, juolab ten visų įmanomų variantų – kur, kaip, kada, kuo – nesuminėsi, orientuotis tenka esamuoju laiku esamoje vietoje.
Galiu paminėti dar vieną pavyzdį. Yra tokie vobleriai Illex DD Arnaud 100 SP, 10 cm dydžio masalai, kurie neria iki 3 m. Kadangi velkiauju ne vieneri ir ne dešimt metų, o gerokai daugiau, pažiūrėjęs į juos nusprendžiau, kad šie vobleriai turėtų būti perspektyvūs tokiame žūklavime upėse, kuomet reikia palyginti negiliai neriančių voblerių.
Faktiškai Illex DD Arnaud 100 SP yra labiau tvičingavimui skirti modeliai, tačiau velkiavimas išsiskiria dar ir tuo, kad taip žuvaujant galima rasti kibių voblerių, kurie, regis, nepritaikyti šiam žūklės būdui. Tiesa, pastarieji vobleriai spiningaujant man išties buvo kibūs, tačiau velkiauti – jau kas kita...
Kalbėsiu atvirai – bandžiau Illex DD Arnaud 100 SP tris sezonus. Ne taip, kad tampiau paskui valtį vien šiuos masalus, tačiau kaskart, kai žuvys nenorėdavo kibti, juos vis pabandydavau. Aišku, esminė klaida „kai žuvys nenorėdavo kibti“, nes juk savaime suprantama, kad tuo metu joms itin sunku įsiūlyti naujus vilioklius, jei jau niekaip negali sugundyti laimikio senais ir daug sykių patikrintais masalais.
Kita vertus, tai yra labai žmogiška ir žvejams būdinga – juk jei žvynuotosios ant kažkokiu masalu domisi, sunku jo atsisakyti, nes kibimas niekada neprognozuojamas: gal jis tęsis tik valandą, o gal ir visą dieną, tad kam rizikuoti. Trumpiau tariant, užvaldo elementarus azartas ir sunku įveikti save patį. Nors kartais man tai pasisekdavo. Na, bet nenukrypsiu...
Žodžiu, bandžiau tuos Illex DD Arnaud 100 SP du sezonus visiškai tuščiai – anei kibimo. Tačiau trečiąjį sezoną jie visgi „iššovė“. Ir tai nutiko Nemune, beje, netoli Neries santakos, tada dar žūklės taisyklėse ten rudenį žvejoti buvo leidžiama.
Rudenį paminėjau neatsitiktinai, nes vėliau įsitikinau, kad šie vobleriai kibūs būdavo kažkodėl tik rugsėjo mėnesį, dar spalio pradžioje, ten, kur dominavo panašūs, kaip toje Nemuno atkarpoje gyliai (jie, suprantama, atitiko ir šių masalų panirimo gylį), upės dugnas nuolaidžiai leisdavosi abipus krantų, srovė būdavo vidutinio stiprumo, praktiškai vienalytė. Tokiu metų laiku lydekos dar neieškodavo aukų labai giliai, jos išsimėtydavo po visą upės plotą.
Nors tuomet – pats palankiausiais metas plėšrūnių žūklei, visgi net ir šiuo laikotarpiu pasitaikydavo dienų, kada lydekos nenorėdavo kibti. Illex DD Arnaud 100 SP judėjimas yra labai išraiškingas, modeliai nuo tiesiosios nukrypsta didele amplitude ir veikiausiai tokia animacija visgi sugundydavo net ir aptingusias aštriadantes. Beje, kaip taisyklė plėšrūnės griebdavo natūralių spalvinių variacijų Illex DD Arnaud 100 SP ir traukiamus tik prieš srovę.
Apie tuos, kurių turiu daugiausiai
Tačiau ne Illex vobleriams skirsiu straipsnyje daugiausiai dėmesio, nes jei visgi pažiūrėtumėte į mano masalų krepšį, kuriame sudėti velkiavimui skirti viliokliai, jame rastumėte daugiausiai Bomber firmos voblerių. Nuotraukoje matote tik dalį, nes kai kurių savo dažytų spalvinių variantų, nepykit, bet nenoriu rodyti. Kuo išskirtiniai Bomber modeliai?
Visų pirma, ką jau sakiau, šiuos masalus aš tiesiog perpratau. Todėl laikui bėgant plėtėsi mano Bomber voblerių kolekcija, kadangi norėjosi vis įvairesnių spalvinių variantų. Beje, turiu omenyje bent kelis šios firmos modelius, tačiau apie viską paeiliui...
Bomber vobleriai, jei pažvelgtume į didžiąją jų daugumą, kuriuos galime nusipirkti mūsų žūklės prekių parduotuvėse, yra tipiniai velkiavimui skirti masalai. Aš taip kalbu todėl, kad jie lengvi, lyginant su savo dydžiu, nepasižymi geromis užmetimo savybėmis. Gal išimtis būtų šios firmos minnow tipo modeliai su pačiais trumpiausiais liežuvėliais, gal 5 cm dydžio crank Bomber Fat A – jie yra veikiau vidutiniškai skriejantys. Bet ir tai – tik išimtis, juos galima vardyti kaip universalius, nes tiks spiningavimui įsibridus arba nuo kranto, tiks ir velkiauti.
Čia vėlgi, negaliu jau taip tvirtai teigti, kad kitokie Bomber modeliai spiningaujant bus niekam tikę, jokiu būdu, nes išbandžiau juos visus ne vien velkiaudamas, kartais sėkmingai, kartais ir ne.
Kaip supratote iš mano užuominų apie Illex voblerius, Bomber skiriasi dar ir tuo, kad pastarieji vienodai kibūs tampant juos paskui valtį tiek pasroviui, tiek prieš tėkmę, tiek visai ramiame vandenyje. O tai – būtent velkiavimui skirtų voblerių savybė.
Tiesa, aš jau minėjau praeituose šio ciklo straipsniuose, kad velkiaujant tėkmėje vobleriais, daugiau žuvų pagaunama, kuomet šie masalai traukiami prieš tėkmę. Bet tai lemia ne tiek kai kurių voblerių darbinės savybės, manding, gana išsamiai ankstesniuose rašiniuose aiškinau, kad toks skirtumas priklauso nuo pačių plėšrūnių ir kitų kibimą įtakojančių veiksnių. Tad ir pasakymą „vienodai kibūs“ nereikia suprasti pažodžiui.
Kaip ir žadėjau, bent trumpai papasakosiu apie konkrečius voblerių modelius. Bomber Bandit Walley Deep neria nuo 4.3 iki 8,2 m, jo dydis yra 11,9 cm. Tai jau būtų tas masalas (pagal savo dydį – taip pat), kuriuo gerai žvejoti vėlų rudenį, kada vandens grobuonės patraukia į gelmes.
Minėjau moterišką giminę, tačiau kalbu ne vien apie lydekas, kadangi būtent Bomber yra tie vobleriai, kurie, mano nuomone, vienodai kibūs gaudant tiek aštriadantes plėšrūnes, tiek ir sterkus, netgi šamus.
Kad ir dabar minimas Bandit Walley Deep, kurio maksimalus panirimo gylis leidžia masalą pasiūlyti Kauno marių duobėse susibūrusiems sterkams. Tėkmėje jis nelabai tiks, nes nyra pernelyg giliai, nebent kur nors Nemuno žemupyje arba aukštutinėje Kauno marių dalyje, nes didesnioji sraunesnė šios upės dalis, Nevėžis jau bus pernelyg seklūs tokiam masalui.
Reikėtų akcentuoti dar vieną dalyką, jei jau kalbu apie Bomber Bandit Walley Deep, nors tai būdinga ir kai kuriems kitiems labai giliai neriantiems būtent velkiavimui skirtiems vobleriams. Paprastai aš pabrėžiu, kad velkiaudami mes galime panardinti voblerius giliau nei yra nurodyta jų specifikacijose, nebent būna išskirtas panirimo gylis gaudant velke. Paradoksalu, tačiau Bomber Bandit Walley Deep velkiaujant paprastai nepasiekdavo maksimalaus panirimo gylio, t. y. 8 m ir daugiau.
Ir veikiausiai esmė tame, kad žuvaudamas šiais vobleriais ir nardindamas juos į gelmes aš naudodavau pakankamai storą ir tvirtą valą, ne plonesnį nei 0,18 mm, dažniausiai – 0,20–0,22 mm diametro gija. Velkiaudamas tokiu masalu dideliame gylyje tikiesi stambaus laimikio, tad geriau jau apsidrausti. Su plonesniu valu galbūt galima nunardinti Bomber Bandit Walley Deep ir į 9 m gylį, juolab jei trauksi jį pasroviui, tačiau paprastai jis pasiekdavo maždaug 7 m maksimalų gylį. Bet net ir tiek upei dažniausiai yra pernelyg daug.
Tačiau analogiškas modelis, tik su trumpesniu liežuvėliu, Bomber Walley Shalow yra idealus variantas žūklei Nemune tiek aukščiau, tiek žemiau Kauno HE. Jo dydis irgi 11,9 cm, bet dėl trumpesnio liežuvėlio šis modelis neria nuo 1,2 iki 3,6 m. Kitaip nei anksčiau minėtas vobleris, šis gali viršyti maksimalią nurodytą ribą, suprantama, jei „nenustorinsime“ pintos gijos.
Bomber Walley Shalow, kaip, beje, ir visi Bomber minnow tipo vobleriai pasižymi tankia virpesių amplitude. Tai labai juntama žiūrint į spiningo viršūnėlę, kuri tirta lyg krečiama drugio. Faktas, kad anksčiau minėtas modelis ją kratys dar smarkiau, bet judesių tankumas skirsis ne itin daug.
Beje, tas masalo virpėjimas bus beveik vienodas traukiant jį tiek prieš srovę, tiek pasroviui, keičiant valties greitį, žodžiu, tanki judesių amplitudė išlieka bet kokiomis žūklės sąlygomis. Norėčiau pabrėžti, kad tokia animacija labiau būdinga crank, bet ne minnow masalams, galbūt tai ir vilioja plėšrūnes. Tai – tik prielaida, kurios veikiausiai neatmestumėte.
Dar išraiškingiau virpantis, nors jį priskirčiau irgi minnow tipui yra 8.89 cm dydžio Bomber Deep Long A. Nyra šis modelis nuo 3,05 iki 6.10 m. Tai – mano bene dažniausiai naudojamas modelis, kadangi jis tinkamas tiek Nemuno srovėje, tiek Kauno marių gelmėse, tiek ežeruose. Na, gelmės, kaip matote, nėra jau tokios didelės, visgi sekliau sumaniusius pamedžioti sterkus Deep Long A pasiekia, o lydekos šį masalą čiumpa bet kokiame jo panirimą apibrėžiančiame gylyje.
Kaip puiki priegauda velkiaujant šiuo modeliu neretai pasitaiko stambūs ešeriai. Beje, netgi labai dažnai, ypač tokiu metų laiku. Tiesą sakant, Bomber Deep Long A apskritai yra universalus gaudant bet kurias plėšrūnes velke ir dabar netgi bandau prisiminti, ne kokias jų esu pagavęs, bet kokių nepagavau. Nepamenu, kad tokių būtų...
Pradedančiam velkiautojui, tikriausiai nelabai suprantama, kaip galima išlaikyti Deep Long A arba bet kurį iš minėtų voblerių norimame panirimo gylyje, nes yra skirtumas, tarkim, kur 3, o kur 6 m.
Bet dabar jau apie tai nekalbėsiu, jau esu pasakojęs, skaitykite kitus rašinius, o be to dar liko visa eilė nepaminėtų voblerių, kuriuos naudoju ir aprašysiu jau kitame straipsnyje.
Romualdas Žilinskas
