Plėšrūnų viliojimas vertikaliai nugramzdintais masalais

Plėšriųjų žuvų meškeriojimas vertikaliai po valtimi nugramzdintais spiningo masalais Olandijoje, Belgijoje ir Vokietijoje populiarus ne tik vėlyvą rudenį ir žiemos pradžioje, kol ledas netrukdo mažųjų laivų navigacijai, bet ir pavasarį bei vasarą, na, o mūsų platumose šis spiningavimo metodas dabartiniu metų laiku labai veiksmingas, nes leidžia patiekti masalą tiesiai į plėšriųjų žuvų susitelkimo zonas, o kartais tiesiog lydekai į panosę.

Įsivaizduokite schemą, kurioje pavaizduotas vandens telkinio pjūvis, atspindintis realią situaciją, t.y., jame pavaizduotos žuvų susitelkimo vietos, kuriose jos praleis šaltąjį metą. Jei pasitelksite  echolotą, pamatysite, kad viršutiniuose ir viduriniuose vandens sluoksniuose dabar – tuščia. Retkarčiais pravinguriuoja ešerys, kartais salatis, tačiau dauguma žuvų susitelkusios duburiuose, kurių giliausias vietas užima karšiai, karpiai, šamai, šalia sukinėjasi ešerių tuntai.

Kuojos, aukšlės, šapalai būriuojasi šiek tiek seklesnėse vietose, kurias galima, kad būtų suprantamiau, pavadinti duburių prieigomis. Čia galima aptikti ir lydekų, tačiau jos vis dar leidžiasi į reidus per seklumas, kur aptinka delikatesų – varliagyvių, o vakare vėl atplaukia į gelmę. Sterkai, kurie yra vienas pagrindinių meškeriojimo vertikaliai nugramzdintais spiningo masalais objektų, dabar telkiasi vandens saugyklų ar ežerų dugne susiformavusiose lovio formos griovose, kurios vingiuoja šalia palyginti gilių – nuo 7 iki 12 m – plotų, kur dugnas gana lygus. Tokios vietos žiemą – taikiųjų žuvų ganyklos, į kurias plėšikauti sterkai išsiruošia sutemose.

Ši žuvų susitelkimo ir migracijų tvarka nekinta jau šimtus metų, todėl bet kuriame vandens telkinyje šansai meškerioti plėšriąsias žuvis vertikaliai nugramzdintais spiningo masalais – vienodi. Žinoma, tas žuvis, kurios šaltu metu aktyvios. Skirtumas tik tas, kad tuose ežeruose ar vandens talpyklose, kur nėra sterkų, juos pakeičia ešeriai. Stambūs kupriai, kurie nekliudomi plėšikauja minėtose žuvų ganyklose arba snūduriuoja duburiuose.

Parabolės ir tiesės

Vertikaliai nugramzdintais masalais meškeriojama tik iš valties, išskyrus retus atvejus, kai tai įmanoma nuo lieptų ir tiltų. Vienintelį šiam būdui tinkamą tiltą, mano žiniomis, rasite nutiestą per Asvejos ežerą prie Dubingių miestelio. Tačiau valtis ar kateris teikia žymiai daugiau galimybių, nes galima ne pasyviai laukti pasirodant patiltėje ešerių ar sterkų tunto, o ieškoti jo plotuose. Tad akivaizdu, kad toks meškeriojimo metodas geriausiai atsiskleidžia panaudojant echolotą, kuriuo greičiau aptinkami duburiai, griovos ir nustatomi jų šlaitai.

Orientuotis dugno reljefe būtina, nes pats tinkamiausias masalo maršrutas – ties tais šlaitais. Čia paprastai bazuojasi aktyvūs ir alkani plėšrūnai, kurie jau pradėjo medžioklę arba jai ruošiasi. Kitos vietos – palyginti lygaus dugno plotai, besidriekiantys šimtus metrų ir paprastai apžėlę neaukštu vandens augalijos kilimu. Paprastai tinkamiausi tokiam spiningavimui lygadugniai plotai driekiasi 5-6 metrų gelmėje.

Įrankio pasirinkimas

Kaip plėšrūnams geriausiai patiekti masalą, kai tinkamas dreifui šlaitas ar plotas jau aptiktas? Pirmiausia, reikia turėti tinkamus įrankius, nes meškerioti  vertikaliuoju būdu naudojami trumpesni spiningai nei velkiaujant ar spiningaujant klasikiniu būdu – visiškai pakaks 1,50-1,80 m įrankio. Koks turi būti įrankio stangrumas? Čia nuomonės išsiskiria: vieni ekspertai teigia, kad, norint veiksmingai pakirsti kimbantį sterką, patartina naudoti stangrius „medum heavy“ ir net „heavy“ klasės  spiningus tokius kaip Lucky John Black Sense BBS Cast, kuriuo svaidomi masalai iki 220 g, tačiau reikia atsižvelgti į tai, koks masalas bus naudojamas, todėl dalis ekspertų visai pagrįstai mano, kad meškerykočio stangrumą visiškai atstoja masalo kabliukų aštrumas, o liaunokas, gal net parabole linkstantis spiningas pranašesnis, nes puikiai gesina žuvies šuolius, ir tokiu įrankiu pavyksta sėkmingai ištraukti daugiau žuvų.

Greičiausiai, tiesos yra tiek vienoje, tiek kitoje versijoje, todėl rinktis įrankį reikia savo nuožiūra. Antra, šiam meškeriojimo metodui parankesnės inercinės ritės, pramintos „multais“, o ne klasikinės ritės. Trečia, naudojamas tik pintas valas, nes jis visiškai neelastingas ir užtikrina idealų kontaktą su masalu, tačiau būtina naudoti ploną titaninį arba vienagyslį pavadėlį tam atvejui, jei masalą atakuos lydeka.

Masalai ir triukšmas

Valties ar katerio korpusas – didelis rezonatorius, kuris toli po vandeniu nutransliuoja net menkiausią barkštelėjimą masalu į bortą, todėl meškerioant plėšriąsias žuvis vertikaliai nugramzdintais masalais, reikia laikytis tylos. Patariama valties dugną netgi iškloti guminiu kilimeliu bei atsisakyti plastiko masalinių ir naudoti tik pasiūtas iš specialaus audinio žūkladėžės, kuriose masalai sukabinami specialios konstrukcijos skyreliuose arba laikomi masalinėse.

Na, o kokie masalai patys veiksmingiausi? Dažniausiai naudojami guminukai. Ypač jų naujoji karta, kurią vadinu sklendžiančiais guminukais, nes svareliai įmontuoti į jų korpusus, o valas tvirtinamas prie masalo nugaroje įtaisytos kilpelės. Jie, regis, specialiai  sukurti šiam meškeriojimo būdui. Antroje vietoje – „rattlin“ tipo vobleriai be liežuvėlių, iš kurių geriausia rinktis lengvai valdomus modelius, tokius kaip Salmo Zipper (7,5cm, 15 g),  seklesnėse vietose galima panaudoti džerkus, pvz., Salmo Slider bei voblerius - grimzlius. Visus šiuos spiningo masalus, turint reikiamų įgūdžių, galima sėkmingai plukdyti priedugnėje nugramzdintus praktiškai vertikaliai.

Beje, derėtų nepamiršti ir archaiškesnių masalų, pvz., stambių avižėlių (10-25 g), ant kurių kabliukų veriami žuvienos gabalėliai arba keletas sliekų. Pavyzdžiui, švytuoklė Lucky John Ossa masalas patogus tuo, kad jo trišakis dekoruotas musele. Tokiais masalais dažnai susigundo ešeriai. Sunkiasvorėmis avižėlėmis verta meškerioti dar ir todėl, kad šiuo metu laiku jas pro šalį nepraleidžia vėgėlės.

Oro sąlygos

Vertikaliai nugramzdintais masalais meškeriojama dažniausiai tykiu oru, kad vėjas neplukdytų laivo pernelyg greitai. Tada žymiai lengviau masalui suteikti reikalingą žaismą ir kontroliuoti, kad jis judėtų palei dugną. Tačiau visiškas štilis taip pat netinkamas – nes tada ir iš didelės gelmės žuvys mato vandens paviršiumi slenkančios valties siluetą. Geriausiai, kai vandens paviršių šiaušia nedideli raibuliai. Paprastai, žymiai geresni rezultatai būna, kai oras apniukęs, tačiau nelynoja, arba debesuota su pragiedruliais. Mūsų sąlygomis spininguojant vertikaliai nugramzdintais masalais kažkodėl prasčiausiai sekasi, kai oras saulėtas, žodžiu, kai ypač malonu užsiimti smagiausiu mums su jumis laisvalaikio užsiėmimu.

Viktoras Armalis
2019