Kaip pagauti ežero raudę

Kuomet raudonakės kimba arti vandens paviršiaus, naudojama paprasta nejudamai tvirtinama plūdė (iki 2 g) ir ant valo maunamas vienas švino rutuliukas. Tokia sistemėlė gerai užsimeta, juolab, kad švino šratas patraukiamas arčiau plūdės iki 1/3 nustatyto gylio. Tai reiškia, kad tarp plūdės ir svarelio yra mažesnė valo atkarpa nei tarp kabliuko ir svarelio. Užmautas ant kabliuko masalas skęsta pamažu, kurį laiką netgi plauko paviršiuje (jei svarelis lengvas, o gaudote ant žiogo, batono ar kokio nors vabzdžio – plūdraus masalo) ir tik po to lėtai nugrimzta. Tai atrodo labai natūraliai, todėl beskęstantį vilioklį dažniausiai raudės ir sugriebia. Jei to neįvyksta, kartais verta jas paerzinti patraukiant plūdę į save – tuo metu masalas kiek pakils aukštyn ir vėl skęs.

Jei atkreipėte dėmesį, nieko nekalbu apie pavadėlį. Nesuprantu, kam jis, jei aš ir taip raudes žvejoju su pagrindiniu 0,12 mm valu? Na, nebent gaudote labai žolėmis apaugusioje vietoje ir bijote, kad užkabinus už tvirtesnio augalo kabliuką nutruks ir plūdė. Tada galite pririšti plonesnio valo atkarpėlę ilgą pavadį. Geriausiai – tokio ilgumo, kiek nuo kabliuko atitraukiate svarelį, nes pavadėlio ir pagrindinio valo sujungimo vieta (ar tai bus paprasčiausias sujungimas kilpa į kilpą, ar suktukas) gali kliūti už augalų. Apsidraudžiant nuo tokių dalykų aš netgi plūdę tvirtinu kitaip – neneriu valo per jos auselę, bet priglaudžiu prie kylio ir antenėlės plastikinio vamzdelio atkarpėlėmis. Prigludusi prie valo antenėlė neatsikiša į šoną ir nestringa tarp nendrių. Dar vienas privalumas – neardant sistemėlės, galiu mikliai pakeisti plūdę.

Beje, plūdė pageidautina neryškių spalvų, nes stambesnės raudės į iššaukiantį dažymą gali atkreipti dėmesį ir masalo nuo paviršiaus ar prie pat jo negriebs.

Vietoje paprastos plūdės galima naudoti ir slankiojančią. Ypač geros yra pagamintos iš permatomo vamzdelio ir vadinamosios stick tipo plūdės. Slankiojančios plūdės dar mažiau kliūva už vandens augalų, nes yra tvirtinamos viename taške. O paprastas renkuosi tik todėl, kad man su jomis smagiau žvejoti – tiesiog tai yra įprotis.

Kuomet raudės aktyviai maitinasi pačiame vandens paviršiuje joms reikia ir siūlyti plaukiantį arba kurį laiką neskęstantį masalą. Dabar žiogai bus kaip tik tai, ko reikia. Batonas irgi laikosi vandens paviršiuje, bet vėliau išbrinkęs ima skęsti. Valas tokiu atveju yra geriau plaukiantis, nors tiks ir neutralaus plūdrumo, bet kokiu atveju ne tas, kurį naudojame žvejodami dugninėmis, o ar monofilamentinis ar fluorokarboninis – neturi didesnės reikšmės.

Viliojant raudes vandens paviršiuje, galima pabandyti žvejoti jau minėta labai paprasta sistemėle, tik svarelį reikėtų nuimti visiškai arba pritraukti prie pat plūdės. Pirmuoju atveju bus sunku toliau užmesti, o raudėms čiumpant masalą paviršiuje to dažniausiai labai reikia. Antruoju atveju žemyn styrantis plūdės kylis jas gali baidyti kibimo metu, o be to dėl šios priežasties dalis už tarp plūdės ir kabliuko esančio valo bus po vandeniu ir masalas (jei toji atkarpa trumpa) gali prasčiau laikytis vandens paviršiuje.

Geriausia yra naudoti specialias pasunkintas ir ant vandens paviršiaus gulinčias plūdes. Jas pasigaminu pats. Tai paprasčiausi permatomi kieto plastiko vamzdeliai, į kurių abu galus įklijuoju po švino šratelį (svoris turi būti toks, kad plūdė nenuskęstų) ir abu galus užkemšu (irgi įklijuoju) kamščių (tiks ir nuo šampano) gabalėliais. Tokią plūdę galima padažyti nagų laku norima spalva, bet reikėtų turėti ir visiškai skaidrių arba maskuojančios spalvos tam atvejui, jei žuvys bus itin baikščios. Kai raudes masinu nuo vandens paviršiaus, labai dažnai orientuojuosi ne pagal plūdę, o paprasčiausiai stebėdamas paviršiuje plaukiantį masalą. Plūdė tuo atveju reikalinga tik tam, kad vilioklį būtų galima toliau užmesti. Bet kai tenka raudes gaudyti iš labai toli, tada jau be plūdės parodymų neapsieisi.

Raudžių kibimas gali būti labai aršus ir gerai pastebimas, tačiau net ir aktyviai besimaitindamos jos gali tik labai nežymiai judinti plūdę. Netgi ne judinti, tačiau lėtai traukti vandens paviršiumi ir žvejui tai atrodys tarsi povandenių srovių ar nedidelio vėjelio įtaka. Kartais tai išties klaidina, nes netgi pačią ramiausią dieną vanduo ežere juda ir plūdė plaukia kažkuria kryptimi. Gerai įsižiūrėjus (jei raudė dar nespėjo nukabinti nuo kabliuko masalo) pastebi, kad plūdė plaukia vos greičiau nei įprasta arba ne ta kryptimi, pakerti, o ten – žuvis...

Apie meškeres. Čia jau reikėtų naudoti ilgesnes ir šmaikštesnes, jei išsiruošėte tikslingai raudžių žūklei. Geriausiai tinka boloninės. Ilgos reikalingos tam, kad, užmetus masalą, kuo mažiau valo gultų ant vandens paviršiaus. Kadangi gaudote žolėtose vietose, su ilgais meškerykočiais išvengsite kliuvinių. Kita vertus, gulintį valą veikia vandens paviršiaus (tempimo) jėgos ir jis riečiasi puslankiu, nors diena bus visai nevėjuota. Toli užmetus masalą bus patogiau pakirsti – laiku sureaguosite į kibimą. Lankstesnės meškerės geriau laiko spurdančią žuvį, nes raudonakių lūpos plonos, traukiamos žuvelės spurda labai intensyviai, todėl pakirstos už burnos kraštelio, neretai pasprunka.

Neblogų boloninių meškerių rasite Salmo siūlomame arsenale. Čia ir „Team Salmo Bolognese“, ir „Elite Bolognese Light F“, kurių užmetimo svoris yra vos nuo 2 g. Lengvos, patogios, pakankamai lanksčios – tai ką minėjau apie raudžių žūklei pageidautinus meškerykočius. Ritė yra ne ką mažiau svarbus įrangos elementas, nes tenka žvejoti lengvomis sistemėlėmis šiuo atveju, todėl reikėtų, kad valas be trikdžių nusivyniotų nuo būgnelio ir, kai susukame giją po „tuščio“ pakirtimo, ji lygiai gultų, nedarytų kilpų. Salmo „Elite Match 8“ arba „Elite Bolognese 8“ yra labai vykęs pasirinkimas.

Bet tikrai nebūtina rinktis bolonines meškeres. Galima išsiversti ir su mums labiau įprastomis match tipo suduriamomis meškerėmis, bet visgi imčiau bent 4,2 m ilgio, dar geriau – 4,5 m ilgio meškerykočiai.

Raudes galima jaukinti. Tokiu atveju teks naudoti „lengvą“ prievilą. Tas jo „lengvumas“ yra tame, kad jaukas lėtai skęsta. Aišku, sunkiau bus užmesti jauko rutulius, bet su specialia laidyne turėtų pavykti. Prievilas turėtų būti ir smulkios frakcijos, kad raudės neprisirytų sumesto maisto, o ilgai užtruktų žūklavietėje begaudydamos vandens storymėje mažas prievilo daleles. Bet jei specialiai jauko nepasiruošėte, tiks ir paprasčiausias batonas, duona. Jos plutelės plaukios vandens paviršiuje, o žuvys baksnodamos stengsis prikimšti skilvį minkštesnių trupinių. Vėlgi, jaukinimas nėra būtinas, ką jau sakiau, raudonakės vis sugrįžta į savo mėgstamas vietas net ir išbaidytos. Patarčiau susirasti dvi-tris netolimas žūklavietes, jei norite intensyvios žūklės – išsibaidžius žuvims vienoje vietoje, eini į kitą...

Ir pabaigai reikėtų duoti dar vieną labai reikalingą patarimą. Nereikia masalo sviesti tiesiai į raudžių būrį. Pradžioje jos gal ir kibs, bet po kelių ištrauktų žuvų būtinai išsibaidys. Geriausia yra permesti plūdę per žuvų būrelį ir palengva pritraukti masalą prie pat jo. Kita vertus, raudės anksčiau ar vėliau gali išsilakstyti tik todėl, kad jas trauksite ir laimikis pliuškendamasis nubaidys kitas žuvis.

Romualdas Žilinskas