Gaudymui iš valties montažas su pilkeriu
Mūsų šalies žvejai mažiau linkę eksperimentuoti nei, tarkim, rusai arba amerikiečiai. Tai liečia netgi tokią, palyginti naują žūklę, kaip vertikalų plėšrūnių gaudymą iš valties. Kita vertus, šį žūklavimo būdą, kalbu apie drop shot, įsisavino irgi tik nedidelė dalis spiningautojų, daug dažniau juos pamatysi džigaujančius iš plūduriuojančių valčių.
Gaudant iš valties vertikaliai, galima naudoti sistemėlę, kuri tik dalinai primena tipinę drop shot. Tai veikiau būtų mums žinoma paternoster, kadangi kabliukas pririšamas prie maždaug 10–15 cm ilgio pavadėlio. Kitas skirtumas – vietoje svarelio tvirtiname pilkerį, kuris šiuo atveju atlieka ir gramzdo, ir papildomo vilioklio funkcijas. Pilkeriai naudojami nedideli, jų svoris neturėtų viršyti 30 g ribą. Pačios sistemėlės ilgis irgi skiriasi nuo drop shot, ji yra ilgesnė – maždaug 80–90 cm ilgio, o pavadėlis pririšamas maždaug ties tos valo atkarpos viduriu. Kadangi gaudome dviem masalais ir yra tikimybė, kad pilkerį taip pat sugriebs plėšrūnė, tą faktorių reikėtų išnaudoti maksimaliai. Todėl sistemėlės gale pririšame segtuką, nes neretai tenka keisti pilkerį, norint surasti optimalaus svorio, formos bei spalvos vilioklį, kuris irgi gundytų laimikį.
Taip žvejoti galima užsiinkaravus ir dreifuojant. Abiem atvejais pilkeris turėtų kabėti vandenyje vertikaliai. Jei dreifo greitis didelis, tuomet tenka rišti sunkesnius pilkerius, padeda ir plonesnė pagrindinė gija.
Žvejyba su šitokia sistemėle turi savų ypatumų. Pradžioje pilkeris nuleidžiamas į gelmę. Kai tik pajuntamas dugnas, masalas (šiuo atveju – abu masalai) pakeliamas apie 10 cm aukštyn ir trumpais, bet staigiais judesiais papurtomas, t. y. atliekami 3-4 trumpi trūktelėjimai meškerykočio viršūne. Tada vilioklis vėl pakeliamas apie 10 cm ir darsyk „pašokdinamas“ tokia pačia maniera. Paprastai daugiau nei 30 cm nuo dugno jo kelti neverta, todėl atliekami 2–3 aprašyti manevrai. Kuomet jie baigiami, pilkeris vėl lėtai nuleidžiamas iki dugno. Kiekvienas iš minėtų „patrūkčiojimų“ trunka apie 3–4 s. įskaitant ir nedidelę pauzę. Visas judesių kompleksas atliekamas vienodai, ritmingai, kad ranka įprastų ir tai darytų automatiškai.
Ešerys yra dažniausiai tokiu būdu pagaunama žuvis. Dryžuotasis pilkerį, o dar dažniau – guminuką čiumpa tada, kai patrūkčiojus masalus darome pauzę. Kitąsyk geresnis kibimas būna nuleidinėjant vilioklius į dugną. Reikia manyti, kad tie patrūkčiojimai, pakėlimas tik suerzina ešerius, o atakuoja masalus jie tada, kai pastarieji aprimsta. Na, bent jau dalinai tampa pasyvesni.
Kitaip nei žvejojant klasikiniu dropšotu, dabar ešerių kibimas jaučiamas puikiai – vos tik jie tik lūpomis bando liesti guminuką. Tai galima matyti pagal vertikaliai nuleisto valo padėtį arba (ir) spiningo viršūnėlės virpėjimą. Norint geriau jausti masalus, vertėtų rodomąjį pirštą prispausti prie spiningo blanko.
Galima bandyti pilkerį naudoti ir rišant klasikinę drop shot sistemėlę. Visgi, pastaruoju atveju yra naudojama principiniai kita žaidimo technika, todėl papildomą kabliuką silikoniniam masalui geriau tvirtinti prie pavadėlio. Pavadėlis nėra didelė blogybė, kadangi tuomet ešeriai giliau įryja masalą, ypač kada gaudoma „valgomais“ guminukais.
Sistemėlei su pilkeriu tinka ta pati įranga, kuri pasirenkama ir žuvaujant drop shot būdu, t. y. specializuoti kotai arba trumpi ir jautrūs tokiai žvejybai patogūs paprasti spiningai. Silikonių masalų pasirinkimas šiuo atveju prasiplečia, nes visai neblogai kitąsyk žuvis vilioja ir įprastiniai riperiai, kuriuos naudojame džigaudami. Tačiau efektyviausi tokiam gaudymui yra lėtai skęstantys guminukai, jie itin gerai dirba naudojant aprašytą žaidimo techniką. Man, tarkim, labiausiai pasiteisindavo 6,35 cm ir 8,4 cm dydžio Lucky John Ballist guminukai. Jie pagal savo formą yra tarsi ištęsto kūnelio tvisteriai su palyginti trumpa uodega, grimzta labai lėtai. Nežinau ar tai šių masalų formoje esmė, ar pačiame silikone, ar tai, kad turi vėžio kvapą, kurį mėgsta ešeriai, bet nesuku dėl to galvos – kimba ir tiek. Beje, kibiausi yra raudonų atspalvių Ballist, tokių yra bent 6 ar 7 variantai. Gal, kad panašūs į sliekus?
Kaip ir minėjau, žvejojant su pilkeriu vis tiek dažniausias laimikis bus ešeriai, tačiau kitaip nei gaudant drop shot būdu, dabar dryžuočių procentas ženkliai sumažės. Kaip maloni priegauda, vis dažniau pasitaikys sterkai, lydekos, gali pakliūti netgi šamas. Ir nebūtinai šios plėšrūnės atakuos pilkerį, jos galbūt griebs guminuką. Bet yra pasitaikę, tiesa, vienetiniai atvejai, kada net ir tie patys ešeriai visiškai nenorėjo silikoninių vilioklių ir čiupdavo tik pilkerį. Kadangi tokių nutikimų nedaug, puikiai menu, kad visi jie buvo tada, kai vanduo jau gerokai atvėso – t. y. vėlų rudenį.
Kad ir kaip juokingai nuskambėtų, bet straipsnyje aprašytą žvejybos techniką, o ir iš principo panašią sistemėlę naudodavau... poledinėje žūklėje, kai žuvaudavau sunkiomis avižėlėmis, virš kurių rišdavau museles. Bandau lyginti: pilkeris yra sunki avižėlė, o ant pavadėlio esantis guminukas – muselė. Žvejai, kurie irgi taip yra bandę meškerioti iš po ledo, manau, kad šitokį žūklės būdą įsisavins labai greitai.
Romualdas Žilinskas
