Ankstyvų rytmečių chronologija
Paskutinę gegužės savaitę ateina pačių ankstyviausių rytmečių metas, kuris truks iki pirmosios liepos savaitės pabaigos. Kartu tai ir pats įdomiausias klasikinės žūklės plūdine arba dugnine meškere periodas, per kurį galima žvejoti praktiškai visas mūsų krašto vandens telkiniuose aptinkamas žuvis.
Laužo liepsna
Vos dangaus pakraštys rytuose pasidabina šviesia linija, nubrėžta palei pat horizontą, nustoja suokti lakštingalos ir pragysta paukščiai, kurių trelės skambės visą dieną. Tai ženklas, kad tuojau ims brėkšti, todėl pats laikas tūpti ant kėdutės šalia meškerių. Jei esate iš tų žvejų, kurie būtinai turi išgerti prieš žūklę puodelį kavos, tai pūstelkite į laužo plėnis.
Kadangi vakar vakare nepamiršote į laužą įritinti storą rąstigalį, be jokios abejonės, rubino akimi sužioruos žarija, bet gyvybę ugniai pavyks įpūsti tik tuo atveju, jei iš vakaro turėsite pasiruošę sausos žievės, skiedrų, šakelių ir sudžiūvusių samanų kuoštelį. Puokštė iš minėtų „sprogstamųjų“ elementų įsiplieks nuo žarijos, o paskui ir žabai užsiliepsnos.
Tad po dešimties minučių arbatinukas jau bus užviręs, o tada galima ir kiaušinienę su lašinukais išsičirškinti, jei nemėgstate meškerioti tuščiu pilvu. Žinoma, dabar daugelis žvejų turi kompaktiškas dujines virykles, tačiau laužas žūklėje turi daug privalumų – jau vien tai, kad jis naktį apšviečia žūklavietę, yra puiku, o, kita vertus, ne taip jau dažnai ragaujame kažką gardaus iškepto ar išvirto ant atviros ugnies.
Užmaršumas neleistinas
Meškeriojimo periodas, kai galima gėrėtis ankstyviausiais rytmečiais, ypatingas tuo, kad į žūklę patartina vykti iš vakaro. Beje, atvykus, į žūklavietę, taipogi patartina nepulti prie vandens su meškere, o kruopščiai pasirengti rytinei žūklei. Tai kur kas racionalesnis sprendimas, nes aušta anksti ir laiko pasiruošimams – nedaug, o svarbiausia, kad rytą žymiai daugiau laiko žūklei. Todėl patikrinkite įrankius – meškerykočius, rites, valus, įnagių montažus.
Paskui įsirenkite žūklės vietą: jei žvejosite sudurtine plūdine meškere, reikia pastatyti iš anksto platformą su įranga, jei jos neturite vis tiek reikia sumontuoti meškerių laikiklius ir įsmeigti juos reikiamoje vietoje, paruošti graibštą ir vietą jam, po ranka pastatyti masalinę su masalais, įtvirtinti „Norfin“ kėdutę su atlošu ir ranktūriais, nes ilgai laukiant kibimo kojos įskausta, o tada reikia iš anksto įleisti į vandenį skiaurę žuvims laikyti ir jos ryklę pasukti taip, kad iš tos vietos, kur sėdite, būtų patogu į ją leisti sugaustas žuvis, nesikeliant iš vietos.
Na, o tada reikia pasiruošti nedidelę porciją „Sensas“ universalaus jauko, kurį patartina iki tamsos išberti į žūklei numatytą vietą. Ši jauko porcija suvilios įvairių žuvų, kurios rytą taip pat atplauks pasmalsauti, ar nemokamos vaišės nesitęsia toliau?
Na, o tada patartina kibirėlyje sutaisyti jauko, kuris bus naudojamas rytą, mišinį. Visos dalys gerai išmaišomos, tačiau sudrėkinti jauką patartina tik tuo atveju, jei oras vėsus. Kitaip jaukas iki saulėtekio gali rūgtelti ir taps netinkamas. Greta kibirėlio su jauku reikia pasidėti visus papildus, kuriuos reikės į jauką įmaišyti rytą: aromatinius priedus, konservuotus kukurūzus, maltus riešutėlius, pavilgus, musės ar uodo trūklio lervas, smulkius sliekus.
Kai tai bus atlikta, nepatingėkite patikrinti žvejo krepšį, ar nepamiršote iš namų pasiimti atsarginių kabliukų, svarelių, plūdžių, stopmazgių, šėryklių, specialaus peiliuko, prožektoriaus, žirklių masalams smulkinti, kabliukų išėmiklio, valo karpiklio? Be šių ir dar dešimties kitų smulkmenų žūklė bus nekomfortiška ir netgi varginanti.
Na, o tada galite sėsti prie laužo vakaroti ir ragauti laužo dūmais pagardintos arbatos bei iki gruzdesio pačirškintų dešrelių. Rytas ateis nepastebėtas, nes paskutinės pavasario naktys trumpos kaip romantiškas sapnas, kuriame kiekvienas meškeriotojas mato akimirksniu vandenin panyrančią plūdę.
Bet laimikis – ne vienintelis dalykas, kurį dovanoja ankstyvi rytmečiai. Kas gali būti labiau jaudinančio už tekančios saulės vaizdą, už miglos skaras, nusidriekiančias virs ežero, nedaugeliui mirtingųjų tenka pamatyti, kaip iš naktinės pamainos per ežerą į savo namelį plaukia bebrų šeimyną, o porelė baltųjų garnių dumblinėja pakrante, ieškodama negyvų žuvelių ir bangų išmestų į krantą moliuskų... Visus šiuos stebuklus regi tik tie, kurie nepramiega ankstyvų rytmečių.
Smagi šviesa
Kai reikia apyaušriu ruošti žūklės įrankius ar maišyti jauką, be švieselės sunku išsiversti, o laužo šviesa toli nesiekia, todėl be nedidelio prožektoriaus į žūklę važiuoti nepatartina. Tiek rengiantis žūklei, tiek meškeriojant, žvejui reikalingos laisvos rankos, todėl patogiausi yra prožektoriai, kurie tvirtinami prie liemenės kišenės arba ant kepurės kaip šachtininko ar speleologo lemputė.
Beje, patartina naudotis ne seno tipo prožektoriais su kaitrinėmis lemputėmis, nes jų šviesa rėžia akis, o žibintuvėliais su šviesos diodais, kurių skleidžiama šviesa labai tolygiai apšviečia aplinką.
Šimtas smulkmenų
Žūklėje prireikia įvairiausių instrumentų ir įrankių, be kurių kartais labai sunku išsiversti. Antra, į žūklę reikia pasiimti ne vieną indelį su pavilgais ir aromatiniais priedais, masalines, atsarginius kabliukus, netgi lietpaltį ir sausas kojines, jei tos, kuriomis avite, kartais peršlaptų. Todėl geriausia visada tas šimtą smulkmenų laikyti vienoje vietoje, pavyzdžiui, specialiame „Salmo“ krepšyje, kuriame yra ne tik specialios kišenės ir skyriai indeliams su pavilgais, masalais, bet ir speciali termoizoliacinė kamera, kurioje visada pastovi temperatūra, todėl ši kamera puikiai tinka laikyti paruoštus jaukus ir maistą, kad jie kaitroje nesušustų.
Salmo info
