Su spiningu sningant. Tinkamiausia apranga
Atsižvelgiant į tai, kad pastarosios žiemos prasidėdavo vėlai, kartais tik po Naujųjų metų pajusdavome tą tikrąjį žiemos dvelksmą, šįmet lapkritis pateikė staigmeną ir įkyrų rudeninį lietų pakeitė maloniai poledinės žūklės mėgėjus nuteikiančios snaigės. Tačiau spiningautojai nukabino nosis. Nežinau, kaip klostysis visi tie „meteo“ reiškiniai vėliau, bet kol kas upės, didesni ežerai, Kauno marios neužšalo, tad galima vis dar bandyti laimę spiningu vilioti plėšrūnes...
Žinoma, žūklės smagumas tokiu oru yra sąlyginis, nes visgi šaltoka, dieną temperatūra sukinėjasi apie nulį, o naktimis krenta „į minusą“. Todėl ir šis straipsnis bus ne visai tradicinis – ne apie įrangą, žuvis, vietas, kuriose tos žuvys galimai bus sužvejotos, bet apie aprangą.
Žmogus labiausiai ir greičiausiai sušąla tuomet, kada jam ima stirti galūnės. Todėl visų pirma žvejui reikia pagalvoti kaip jas maksimaliai apsaugoti nuo šalčio. Kojas žvejams apsaugoti paprasčiau, bet rankos... Juk negali netgi spiningaudamas užsimauti močiutės numegztų pirštinių, nes arba kotas iš rankų išslys, arba įkabinsi kabliuką į vilnonius siūlus. Galiausiai, koks spiningavimas, kuomet laikydamas spiningo rankeną nejauti kontakto su masalu...
Į tokius atvejus žūklės reikmenis ir aprangą gaminančios firmos atsižvelgė, todėl pirštinių pasiūla kai kuriose žvejybos reikmenimis prekiaujančiose parduotuvėse yra tikrai nemenka ir galima pasirinkti šiltesnes arba ne tokias šiltas pirštines, kurios pritaikytos būtent spiningavimui. Aišku, tiks ir muselininkams pagamintos pirštinės, čia jau nematau esminio skirtumo. Jos gali būti dviejų rūšių – su apnuogintais arba pilnai uždengtais pirštais, bet paprastai yra pagamintos iš tokių medžiagų, kurios leidžia tvirtai laikyti rankose meškerykotį ir sulaiko kūno šilumą net sudrėkus pirštinei.
Tai, kad „bepirštės“ pirštinės nesudrėks – neturėkite iliuzijų, net jei žuvys nekibs, nes jums teks krapštyti nuo masalo užkliuvusias dugno ar srovės nešamas žoles, rudeninius lapus ir kitokį nepageidaujamą šlamštą.
Na, taip, yra visiškai nepralaidžių vandeniui pirštinių, bet vargu ar mūvėdami tokias sugebėsite, tarkim, surišti mazgą. Teks nusimauti.
Pastarojo tipo pirštinės gali būti pagamintos iš neopreno, pavyzdžiui, Snowbee STF. Gal kiek storokos, bet pakankamai šiltos, kad negrubtų rankos, jos gerai aptempia riešus.
Jei norite plonesnių, tuomet geriau pirkti SG All Weather XL Black, pastarosios pagamintos iš kitokių medžiagų, pagal kitas technologijas, tačiau irgi visiškai atsparios drėgmei, taip pat apspaudžia riešus, bet jau kitu principu – panaudota Velcro juosta.
Kokias pirštines mūvėti – jūsų pasirinkimas, aš esu pirštinių su atidengtais, t. y. apnuogintais pirštais šalininkas. Su tokiomis gali kišti ranką į vandenį nors ir iki alkūnės (na, juk žuvį mes vis tiek pagausime, tiesa?), jos sušlaps, bet vanduo nesilaikys, nors, kaip sakiau, tuomet pirštinės iš vidaus visgi bus drėgnos. Keista, tačiau to nesijaučia, plaštakoms taip pat nešalta, o pirštų galai vienaip ar kitaip jautresni žemai oro temperatūrai.
Kita vertus, „nuogais“ pirštais lengviau sugraibyti masalą, nes jį tenka keisti, pataisyti, galiausiai, kaip sakiau, nuo kabliuko nuiminėti įvairias šiukšles. Todėl mano mėgstamos pirštinės yra Norfin Pro Angler. Neseniai rinkoje pasirodžiusio SG Neoprene Half Finger M Black modelio neišbandžiau, manding, šios pirštinės yra storesnės, nes visgi neopreninės, šiltesnės, tvirtesnės už Norfin Pro Angler, tad veikiausiai dar labiau tinkamos šaltu oru.
Jei anksčiau žūklei tokiu oru aš nedvejodamas dėčiausi neoprenines bridkelnes, kadangi pastarosios irgi laiko šilumą, tai dabar jau imčiau tas membranines „kvėpuojančias“, kadangi žūklės prekių parduotuvėse yra platus asortimentas įvairių žvejybinių apatinių, kuriuos apsivilkę jausitės laisvai, bus šilta, tačiau ir nesuprakaituosite.
Neopreninės bridkelnės gerai tuomet, kai spiningauti mažai judėdamas, tarkim, įsibridęs. Tačiau kada tenka daug vaikščioti, jos yra sunkokos, o taip pat greičiau suprakaituosite – komfortas tikrai menkesnis. Na, bet jei jau nusprendėte pirkti neopreninės (o tokios bridkelnės, beje, paprastai pigesnės už membranines), tai rekomenduočiau Norfin Neo Freewater, kurios sukomplektuotos kartu su guminiais batais. Norėčiau pabrėžti, kad jų batų padai turi itin gerą sukibimą su slidžiu gruntu.
„Kvėpuojančių“ bridkelnių yra įvairių, nes jos gali būti daugiau ar mažiau pralaidžios orui, tai priklauso nuo membraninių sluoksnių skaičiaus ir medžiagos kokybės. Šiuo metų laiku visgi geriau vilktis (ar autis?) storesnes. Tikrai nesu bridkelnių gamybos specialistas, visgi palyginti galiu, nes turiu trejas tokio tipo bridkelnes, dvejas neoprenines, sunešiotų jau nebeskaičiuoju. Šįmet nusipirkau 4 sluoksnių Norfin Pilot Stockingfoot 2 ir tikrai esu patenkintas. Mano išvada – jos demisezoninės, puikiai tinka žuvauti ir vasarą, ir dabar.
Išties aš jau seniai ieškojau panašių braidymo kelnių. Esu liesas, tad kitos ant mano kūno neretai kabo tarsi maišai. Žinoma, juk ne į Laisvės Alėją išeinu pasivaikščioti su tokia apranga, visgi daug smagiau, kada drabužis atitinka tavo figūrą.
Norfin Flow, kurios irgi yra 4 sluoksnių, atrodo tarsi minėtų bridkelnių analogas, nes labai panašus dizainas, nors skiriasi spalva. Visgi skirtumų yra ir daugiau: Norfin Flow membranų kokybė geresnė, kadangi didesnis pralaidumas orui ir mažesnis vandeniui. Jei Norfin Pilot Stockingfoot 2 pavadinčiau aukščiausios klasės gaminiu, tai Norfin Flow jau bus super klasė.
Neabejotinas šių dviejų modelių privalumas – bridkelnės turi visą eilę dydžių, todėl galima pasirinkti derinant jų neopreninių pėdų dydį ir pačių kelnių dydį. Aš dabar, suprantama, kalbu apie tas braidymo kelnes, kurioms reikia dar ir papildomų braidymo batų.
Nes Norfin Pilot Bootfoot, o jos išties analogiškos Norfin Pilot Stockingfoot 2 bridkelnėms, bus su specialiais braidymo batais, kurių nenuimsite, tai tarsi „du viename“.
Visų trijų membraninių bridkelnių dizainas panašus tuo, kad jos pagamintos su viena didele kišene, kuri užsisega vandeniui atspariu užtrauktuku priekyje, taip pat priekyje yra ir papildoma „įverčiama“, taip pat užtrauktuku užsegama kišenė. Tiesą sakant, nors priekinė kišenė ir atspari vandeniui, visgi apsidrauskime ir nelaikykime ten dokumentų, kažkokių kitų svarbių drėgmei neatsparių daiktų. Jiems gaminami specialūs dėkliukai, galima įsidėti į vidinę kišenę, galiausiai, pasikabinti ant kaklo.
Kaip ir sakiau, tokiu oru teks apsivilkti tinkamus apatinius. Žvejybiniai apatiniai geriausiai atlieka savo funkcijas tuomet, kai jų yra dveji. Tokia Norfin apsirengimo koncepcija, kuri man pasitvirtino visu 100 procentų. Paaiškinsiu.
Būna ploni, dažniausiai labai smarkiai apsitempiantys, bet nevaržantys judesių, garinantys prakaitą apatiniai, juos velkamės praktiškai ant nuogo kūno. Tada ant viršaus apsirengiame antrąjį apatinių sluoksnį (randu sąsają su membraninėmis bridkelnėmis, juk sluoksniai...), t. y. labiau šildančius, pagamintus iš storesnės medžiagos apatinius.
Tarkim, užsivelki plonus, lengvus Norfin Thermo Line Black (turiu tokius, puikiai tinka vasarą po bridkelnėmis), o ant jų – storesnius Norfin Active Pro. Pastarieji pagaminti pagal naujausias technologijas, tad bus ne tik labai šilti, nors gal iš pirmo žvilgsnio to nepasakysi, tik užsivilkęs pajausi, tačiau dar ir nešiojasi puikiai. Jie savo medžiagoje turi sidabro dalelių, kuris pasižymi antibakterinėmis savybėmis, šalina prakaito kvapą, žodžiu, gali šių apatinių neskalbti mėnesį ir bus kaip vakar pirkti.
Kadangi rašau apie apatinius, tai paminėsiu ir tuos tikruosius, kuriuos mes vadiname trumpikėmis. Tikrai rekomenduoju Norfin Under Line tokio tipo glaudes. Aš jų kasmet nusiperku, nes tokius drabužius visgi tenka dažnai skalbti, o juos nešioju ne tik žvejyboje. Žūklei patogūs ir dabar, ir vasarą. Vasarą – ypač, nes galima naudoti kaip maudymuisi skirtas glaudes. Aišku, ne tam šie apatiniai skirti, to nerasite jų apibūdinime, bet puikiausiai tinka ir paplūdimyje. Išdžius saulėje per 5 minutes, o ir visai stilingai (bent jau man) atrodo.
Ant tų dviejų apatinių sluoksnių, jei nepučia smarkus šiaurys, kitąsyk nereikia net trečiojo sluoksnio, nes vis tiek vilksitės ketvirtąjį, t. y. striukę, galbūt dar ir liemenę. Jei jau bijote sušalti, na, tada vilkitės po striuke dar ką nors papildomo, bet kad nevaržytų judesių, nes po to spiningu nepamojuosite.
Ką galėčiau pasiūlyti... Na, pavyzdžiui Ternua Skrum Black bliuzoną. Švelnus, šiltas, elastingas ir madingas flysinis bliuzonas, kuris pravers ir rudenį ar pavasarį, kaip viršutinis drabužis. Nebūtinai žvejoti, galima ir po miestą vaikščioti. Beje, flysas pagamintas irgi pagal paskutinį mados „klyksmą“, nes gali tampytis (pagerinta elastika) į visas keturias puses, tad Ternua Skrum Black nusibos dėvėti ir dar anūkams liks.
Dabar dar ne ta tikra žiema, gali būti ir lietaus, ir didesnis atšilimas. Todėl kol kas tas pašiltintas žiemines striukes palikime ramybėje ir užsivilkime ką nors lengvesnio, bet ne visai vasariško. Pavyzdžiui, Norfin Verity Pro Grey demisezoninę striukę, kuri tiks nešiojimui iki 10 °C minusinės temperatūros. O jei po ja bus dar ir mano minėtas madingas bliuzonas, galima ir per pūgą nesušalti. Bet aš jau čia gal pernelyg su palyginimais, nors tame tiesos yra – jei nesėdėsime, o judėsime...
Ak, taip, batai. Kažkaip ne paeiliui rašau, bet gal nesvarbu. Žiemą pakrančių gruntas sukietėja, sušąla ir jūsų turimi braidymo batai, kuriuos avėjote prieš kelias savaites gali netikti – paprasčiausiai slys.
O labiausiai slys tie, kurių padas iš veltinio. Šiaip jau tokie batai braidymui ant, tarkim, akmenuoto grunto yra gerai, tačiau iki to grunto galite neprieiti – nučiuošite šalnota žole kaip su slidėmis. Veltinis drėksta ir sušąla, tai ir vaikams aišku. Todėl rinkitės batus su padais, kurie turi metalinius dyglius. Tinka guminiai padai, tačiau su atitinkamais „giliais“ protektoriais – jie mažiau slidūs arba galima pritaisyti papildomus įsukamus metalinius dyglius. Tokius padus turi, tarkim, Snowbee River-Trek batai.
Žiemą ir šiaip jau būsite daugiau apsivilkę, todėl padidės jūsų kūno masė, tai vargina. Jei dar ir sunkūs batai – visai ne kas. Snowbee River-Trek patogūs, lengvi, neslidūs...
Kadangi sakiau, jog labiausiai žmogui šalta, kai šąla galūnės, tai nepamirškite atsisaugoti nuo vėjo, žemos temperatūros, kritulių ir galvą. Jos žvejui (ir ne tik žvejui) labiausiai reikia. Aš jau nuo neatmenamų laikų vasarą, rudenį, pavasarį, o kitąsyk ir žiemą, jei lauke ne –20 °C, nešioju beisbolo stiliaus kepuraites, kurių prikaupęs kokias tris dešimtis. Nebūtinai į žūklę, jos tapo mano stiliaus dalimi.
Nors dabar ne viduržiemis, tačiau žuvaujant su tokia kepure galima greitai „pasigauti“ sinusitą arba ausų uždegimą. Ir vis tiek ją maukšlinuosi ant savo plikės. Bet po ja užsimaunu „kaukę“. Taip, tą žiemą žvejų dėvimą, iš flyso pagamintą ausis, kaklą, netgi pečius apsaugančią nuo šalčio ir vėjo „ne visai“ kepurę. Jų turiu irgi keletą. O geriausia, nes atidengia veidą, jei reikia – ir uždengia, yra Norfin Mask GY.
Kaip matote, prieš jus apsirengiau (ar nusirengiau?) ir tiek prirašiau, kad apie žūklę vietos neliko. Tiek to – galima apie tai ir vėliau, juk pirmiausiai svarbu tinkamai pasiruošti žvejybai.
Romualdas Žilinskas
