Lydekų žūklė suvešėjus vandenžolėms. „Vabalas“ plėšrūnėms
Lydekų žvejybai žolėtuose ir sekliuose vandenyse tinkamų voblerių pasiūla nėra itin didelė. Gal kas prieštaraus, bet aš jų tikrai daug nerandu, daug daugiau matau spiningavimui vandens paviršiuje skirtų modelių, kurių dydis labiau tinka šapalams ir ešeriams. Nesakau, kad tokio voblerio nečiups stambesnė lydeka, anaiptol, bet net ir vasarą ji neretai renkasi stambesnę nei smulkesnę auką.
Kita vertus, didesnio voblerio sukelti vandens virpesiai išraiškingesnį, jis yra geriau matomas ir vizualiai. Kaip žinote, lydeka aukas renkasi tiek akimis, tiek ir šonine linija, o kada abu šie jutiminiai organai kartu identifikuoja būsimą grobį, manyčiau, kad jai dvejonių pulti ar dar palaukti, nebekyla...
Puikiai skrenda ir gerai vilioja
Ir čia galėčiau pasiūlyti voblerio modelį, kuris... panašus į didelį vabalą. Net pavadinimas atitinkamas – Bass Bug. Juos gamina Salmo firma, tai mažo vaiko kumštelio dydžio (5,5 cm) vabalų imitacijos. Pas mus, suprantama, tokių vabzdžių nerasi. Specifikacijoje nurodyta, kad šie vobleriai skirti basų žūklei, bet tą patį galite perskaityti ir ant kai kurių lydekoms patinkančių poperių pakuočių, nors be problemų jais gaudote mūsų vandenyse dantytąsias grobuones.
Atvirai pasakius, mane nustebino šių voblerių išvaizda, konstrukcija, netgi forma, nes iš tiesų Salmo Bass Bug yra panašus į kažkokį pernelyg stambų vabalą, kurio neapžiotų mūsų vandenyse gyvenantys šapalai ar meknės. Taip, tikiu, kad basams tokie masalai tinka, bet kodėl nepabandžius vilioti lydekų?
Šiai plėšrūnei kažkokios vilioklio asociacijos su vabalais didelės reikšmės neturi, jai svarbiau atitinkamai judantis vandenyje tinkamo dydžio objektas, kurį čiups, o jau po to galvos, tai žuvis, varlė ar koks kitas gyvis. Tiesiog taip yra, toks šių plėšrūnių požiūris (na, jei žuvys gali turėti požiūrį) į bet kokius spininginius masalus, nes ir poperis savo išvaizda gali būti smarkiai nutolęs nuo realiai egzistuojančių lydekų aukų. Apie sukriukes net nekalbu, nes jos apskritai nepanašios į nieką.
Daug nefantazavęs, ką lydeka mato ar nemato tame masale, pasakysiu, kad Salmo Bass Bug yra praktiškai „nulinio“ plūdrumo ir juda taip, kaip daugelis panašaus tipo „burbulinių“ voblerių, t. y. vos palinkęs priešakiu ir smarkiai vingiuodamas į šonus. Visgi jo platus, kone stačiu kampu įstatytas kampuotas liežuvėlis suteikia vobleriui specifinę judėjimo manierą, viduje įtaisyti barškučiai, o tiksliau specialioje kameroje patalpinti metaliniai šrateliai, prideda papildomos vibracijos, kurią fiksuoja lydekos šoninė linija.
Beje, tie šrateliai ir speciali konstrukcija (gal nepasakosiu, viskas labai nuosekliai ir suprantamai parodyta Salmo svetainėje esančioje vaizdinėje medžiagoje) suteikia Bass Bug stabilų judėjimą į šonus horizontalėje esant ramiam orui ar bangavimui, bet ir pagerina vilioklio aerodinamines savybes. Pridėkime dar ir 26 g „gryno“ šio voblerio svorio ir net aiškinti nereikia, kad toks aptakus masalas skries labai toli ir labai taikliai.
Kaip ir sakiau, bet darsyk pakartosiu, Salmo Bass Bug nekeis animacijos esant prastam orui, toli jį svaidyti galima net ir labai vėjuotą dieną prieš vėją, ko, deja, kartais neįmanoma su kai kuriais poperiais ar „paviršiniais“ vobleriais.
Bet gal didžiausias šio masalo privalumas – galimybė juo žvejoti tiems, kurie tai pradėjo daryti tik vakar. Turiu omenyje, kad vedamas Salmo Bass Bug labai elementariai – tiesiog suki ritę ir švilpauji.
Spiningo akcija žuvaujant tokiu vobleriu praktiškai neturi jokios reikšmės. Aišku, geriausiai būtų moderate arba fast-moderate, kas kalbant populiariai – vidutinės akcijos arba pusiau „kietas“ kotas. Bet tai ne dėl užmetimo, o veikiau todėl, kad tokie spiningai geriau laiko pakirstą žuvį, mūsų atveju – lydeką, nes pastaroji, kuomet čiumpa masalą vandens paviršiuje, neretai nusipurto nuo kabliuko. Beje, viena iš priežasčių, dėl ko pasprunka žuvys spiningaujant poperiais – naudojami trumpi ir kietoki kotai, kadangi tokiais geriau animuoti poperius.
Na, taip, žuvaujant su Salmo Bass Bug ultralight serijos spiningai netiks, reikėtų atsižvelgti į masalo svorį. Bet su iki 20–25 g. testo populiariais šiuo metu kotais galima žuvauti be problemų.
Reikėtų pasakyti dar vieną dalyką, kuris galbūt glumina meškeriotojus, kurie įsigijo šį masalą. Kalbu apie papilvėje pakabintą trišakį, kuris yra gana masyvus, labai tvirtas, bet... kažkodėl papilvėje. Paprastai taip tvirtinami kabliukai tik mažiems vobleriams – manau, kad taip mąsto kai kurie žvejai.
Išties taip tvirtinami kabliukai ne mažiems, tačiau itin aptakiems „burbuliniams“ modeliams, nes pritaisytas ant uodegos kabliukas rečiau pakirstų lydeką arba basą. Elementaru – šie plėšrūnai auką, kuri plaukia vandens paviršiumi, atakuoja dažniausiai iš apačios, ypač žolynuose, o kadangi vobleris yra platus, beveik kamuolio formos, žuvis pakirsti „uodeginiu“ kabliuku būtų sudėtinga.
Betraukiant masalą apačioje esantis trišakis tarsi prilimpa prie šio voblerio pilvo ir beveik neužgriebia apačioje esančių žolių, o tai – irgi didelis privalumas.
Nenutolstant nuo klasikos
Tiesiog būtina trumpai aptarti Bass Bug spalvines variacijas jau vien dėl to, kad kiekviena jų turi atskirus pavadinimus, kurie prirašomi prie modelio. Tačiau tiek daug nesiplėsiu, gal pakaks trijų, kurios yra savaip visiškai nepanašios.
Pradėsiu nuo tamsiai žalios, kuri kataloge žymima GBG simboliais, o plačiam spiningautojų ratui pristatoma kaip Salmo Bass Bug Green.
Žalia spalva, kaip nekeista, yra labiausiai pageidaujama žvejojant būtent tarp žolių. Regis, turėtų būti kitaip, nes juk žalias masalas susilieja su fonu, tačiau grobuonės atakuoja žalsvų atspalvių vilioklius dažniau negu kitus. Ir taip yra todėl, kad jų aukos būdamos tarp augalų ilgainiui „žalsvėja“, nes prisitaiko prie aplinkos, maskuojasi.
Žinoma, reikalingas ir atitinkamas apšvietimas, galbūt vandens skaidrumas, kad lydekos pirmenybę atiduotų būtent taip dažytiems masalams, tačiau faktas lieka faktu. O apšvietimas, mano nuomone, tinkamas tada, kai yra giedra. Taip pat šitokių atspalvių masalai kibūs pirmoje dienos pusėje, kartais ir po pietų, kai saulei ėmus leistis ant vandens kris ilgi medžių šešėliai. Turėkite omenyje, kad net ir toli nuo kranto po vandeniu tįso daug šešėlių, jų daugiausiai ir būna ten ten, kur gausu vandens augalijos.
Salmo Bass Bug Green pilvas yra rudos ir geltonos spalvų derinys, būtent jis labiausiai krenta lydekoms į akis, nes vobleris juk plaukia pačiu vandens paviršiumi. Kiek rodo mano praktika, būtent žalia spalva derinama prie geltonos (geltona – taip pat saulėtos dienos spalva), tai yra šiltos spalvos, o ruda joms tinka priklausomai nuo savo atspalvio.
Šįsyk pataikyta į dešimtuką, nes rudumas šviesus, su vos juntamu rausvu tonu. Beje, per „vabalo“ nugarą eina taip pat ruda juosta, voblerio „galva“ yra irgi ruda. Žodžiu, tai tipinė spalvų kombinacija gundant lydekas.
Apniukusią dieną, taip pat artėjant saulei prie laidos paprastai lydekoms patinka mėlynanugariai vobleriai, taip pat pageidautina, kad jie būtų su baltais arba sidabru tviskančiais šonais. Taip pat tokie masalai plėšrūnių vertinami ir šaltame, labai skaidriame vandenyje. Veikiausiai neatsitiktinai, nes tiek mėlyna, tiek blizgi balto metalo spalva yra šaltos.
Faktiškai dabar nupasakojau kitą šio voblerio spalvinę variaciją BLB, o toks sidabriniu pilvu ir mėlyna nugara „vabalas“ vadinsis Salmo Bass Bug Bluebird. Tiesa, yra jame ir raudonų akcentų, nes voblerio „gurklys“ padažytas kraujo spalvos dažais. Vėlgi klasikinis variantas, daugiau komentarų net neturėčiau.
Tiesa, reikėtų pasakyti, kad visų Salmo Bass Bug voblerių trišakiai kabliukai labai tvirti ir dydis „nenumažintas“, kas neretai būna tokios formos vobleriuose.
Labai įdomus yra baltas, su keliais juodais štrichais papilvėje SNB spalvinis variantas, toks voblerio modelis įvardytas Salmo Bass Big Bug Snowball.
Kiek pastebėjau, baltos spalvos vobleriai gana dažnai dabar būna įvairių firmų spalvynuose, bet... jie yra mažiausiai perkami. Nesuprantu, ar gamintojai su žvejais nesusikalba, ar žvejai Lietuvoje nespiningauja prietemoje ir naktimis. Šiaip, kiek žinau, spiningauja ir perka baltus masalus, bet tik guminukus.
Koks skirtumas, mielieji? Ar tai bus vobleris, ar blizgė, ar silikoninis vilioklis – baltas masalas bus vis tiek masalas. O jo balta spalva prietemoje, sutemus yra geriausias pasirinkimas gaudant bet kokių rūšių plėšrūnes.
Ir nereikia sekti pasakų, kad lydekos nekimba naktimis. Jos, beje, būtent brėkštant arba temstant itin mėgsta pamedžioti arčiau vandens paviršiaus, kadangi kintant apšvietimui lengviausiai nutverti grobį – plėšrūnių akys greičiau prisitaiko prie tokių pokyčių nei jų aukų. Todėl net ir nežolėtuose telkiniuose esant tokiam apšvietimui lydekos gali atviroje vietoje lengviau sumedžioti apžlibusią auką.
Todėl kiekvienam spiningautojui patarčiau turėti baltų voblerių. Nes nutinka taip: žvejoji, žvejoji, o diena, nors ir pats vidurvasaris, bėga nesulaikomai, net nepajunti, kaip ima temti. Ligi tol niekas nekibo, ežeras buvo tarsi miręs, staiga jis atgijo... Ir kokį voblerį pasiūlyti, juolab, kad akivaizdžiai matosi: tiek taikiosios žuvys, tiek plėšrūnės pakilo į vandens paviršių? Jei nori lydekų, sviedi Salmo Bass Big Bug Snowball ir tikimybė, kad grobuonė susidomės šiuo vobleriu bus tikrai nemenka.
Galiausiai: nepatiko baltas vobleris, nori kitokio – jokių problemų – imi ir nusidažai. Nuotraukoje matote originalą, tokius masalus labai gerai dažyti, tačiau paliksiu tokį, koks yra.
Bet gal pakaks rašliavos. O apie Salmo Bass Bug dar kalbėsiu, dar ne tas metų laikas, kada lydekos noriai čiumpa „paviršinius“ masalus. Priminsiu, kad šių plėšrūnių gaudymo sezonas prasideda jau nuo gegužės 1 dienos.
Romualdas Žilinskas
