Velniukai ir ožkos – universalūs masalai poledinei žūklei
Lietuvių kalba turtinga savo epitetais, palyginimais, vaizdžiais išsireiškimais, tačiau paradoksas, kad mėgėjiškos žūklės terminologijoje devyniasdešimt procentų įvairių su žvejyba susijusių žodžių yra skoliniai. Įdomu tai, jog anglicizmus mes dažniausiai sulietuvinam pridėdami jiems galūnes, bet slavizmus verčiame tiesiogiai, pažodžiui ir, kas nemoka, tarkim, rusų kalbos, veikiausiai pasakys, jog tai yra lietuvių meškeriotojų sugalvoti terminai.
Galimas ir toks variantas, jo neatmetu. Palikime šįsyk visas politines pastarojo laikmečio peripetijas nuošalyje, ir pripažinkime faktą, jog tikrai nemažai masalų, įrankių, žūklės būdų pavadinimų atkeliavo pas mus iš slaviškai kalbančių šalių. Ypač kas liečia poledinę žūklę, nes Europoje, išskyrus Skandinavijos kraštus, ji nėra tokia populiari, kaip žuvų gaudymas atviro vandens sezono metu.
Priežastis daugiau nei suprantama – viską lemia valstybių geografinė padėtis. Todėl nenuostabu, jog į šiaurę bei rytus nuo Lietuvos meškeriotojai daug dažniau lipa ant ledo. Beje, ir lips, žinant, kad klimatas vis šiltėja...
Kaip atskirti velnią nuo ožkos?
Veikiausiai visi žino, kas yra velnias, velniukas ir ožka, kaip jie atrodo. Nemanau, kad kas matęs gyvą velnią arba velniuką, juos gali tik įsivaizduoti, bet ožką nuo avies tikrai atskiria.
Tačiau žvejams šitie žodžiai susiję su poledinės žūklės masalais. Velnias pas mus gana populiarus, na, bent jau savo laiku toks buvo, apie jį parašiau ne vieną straipsnį, todėl šio vilioklio apibūdinimo ir gaudymo juo subtilybių nekartosiu.
O štai velniuką ir ožką Lietuvoje polediniame meškeriojime naudoja tik nedaugelis žūklautojų, veikiausiai pradedantieji žvejai tokiais viliokliai net nebandė gundyti žuvų arba šiuos du masalus net painioja. Jei apibūdinčiau juos vienu sakiniu, pasakyčiau, kad tai yra apversto, šiek tiek suploto arba išlenkto lašo, labai retai – šeivos formos savotiškos avižėlės arba net ir „avižos“, kuriose svorio centras pakeltas į viršų, retsykiais – randasi daugmaž per vidurį.
Klasikiniai velniukai turi nejudomai įtvirtintus trišakius kabliukus, tuo jie skiriasi nuo ožkų, kuriose įlituoti dvišakiai kabliukai.
Visgi esminė detalė – apačioje šių masalų įlituoti ne vienšakiai, tačiau trišakiai arba dvišakiai kabliukai. Viliokliai tvirtinami už jų viršuje esančios kilpelės arba valas veriamas pro skylutę masalo kūnelyje.
Būtina paminėti, kad kabliukų tipas lemia ir masalų žaidimo braižą. Tokios pačios formos ir masės avižėlė žais kitaip nei velniukas arba ožka, nes ji yra su paprastu kabliuku. Tačiau ožkos animacija nebus panaši į velniuko, kadangi dvišakis ir trišakis kabliukai vėlgi savaip koreguos vilioklių žaidimą.
Velniuko tipo natūralios metalo spalvos avižėlė, kurios trišakis kabliukas pritvirtintas laisvai.
Kabliukai prie tokių masalų retsykiais tvirtinami ir palaidi, laisvai judantys į šalis, kas irgi turi reikšmės animacijai. Bet tada tai jau nebus klasikiniai velniukai ir ožkos, tokie masalai dažniausiai vardijami tiesiog avižėlėmis. Na, taip, mažų dydžių velniukai ir ožkos, o apie tai dar kalbėsiu, ir yra iš principo avižėlės.
Rastume ir kitokių panašių „hibridinių“ vilioklių, apie juos jau reikėtų kalbėti atskirai ir konkrečiai, nes jie turi savitą žaidimo braižą, tokiems masalams taikoma ir išskirtinė žūklės technika. Bet dabar šios temos neliesiu.
Kuo skiriasi velniukas nuo ožkos? Neabejotinai, kad pagrindinis skirtumas yra kabliuko tipas, nes velniukas bus su trišakiu, o ožka – su dvišakiu kabliuku.
Tiesą pasakius, man tai šiek tiek keista, nes, kiek pamenu iš močiutės ir mamos sektų pasakų, tiek velnias, tiek velniukas turi du ragus, na, gal vieną, jei antrąjį nusilaužė, bet ne tris. Dėl ožkos tikrai nesiginčysiu. Tačiau jei jau žvejai tuos masalus šitaip vadina, tebūnie, nesikabinėsiu prie žodžių.
Abu šie viliokliai gali būti visokiausių dydžių – itin smulkūs, tuomet išties bus bemasalinių avižėlių pakaitalai, arba pakankamai stambūs – tokie tarsi atstos vertikaliąsias blizges. Vertinant apibendrintai, velniukais ir avižėlėmis galima žuvauti pačiuose įvairiuose gyliuose pačias įvairiausias žuvis. Kur ir kokias žvynuotąsias – paprastai lemia ne tik jų formos, spalvos, bene labiausiai – šių vilioklių gabaritai ir masė.
Todėl, vėlgi kalbant plačiąja prasme, jie tiks vilioti ir smulkesnes karpines žuvis, ir ešerius, ir karšius, ir lydekas. Visgi pastarųjų plėšrūnių žūklei velniukai ir ožkos neorientuoti, tai veikiau jau bus išimtiniai atvejai.
Volframinis geltono metalo blizgesio velniukas gal ir nutolsta nuo klasikinių tokios rūšies masalų spalviškai, bet kai kuriomis žūklės sąlygomis kibumu gali juos net pranokti.
Tiek velniukai, tiek ir ožkos gaminami iš švino, volframo, alavo, rečiau iš žalvario, kitokių metalų lydinių. Paprastai patys mažiausi tokios rūšies masalai būna švininiai arba volframiniai, o didesniuose galimas platesnis metalų pasirinkimas.
Dažniausiai dominuoja juodos spalvos velniukai bei ožkos, rečiau gaudoma su natūralaus metalo spindesio, o rečiausiai – su spalvota emale dažytais viliokliais. Ir vėl teks pridurti, kad šių masalų spalvinimas atitolina juos nuo klasikos. Bet galbūt nieko blogo, jei ant mažiau tipinių žuvys kitąsyk kimba geriau...
Papildomų detalių įtaka
Paprastai šiedu viliokliai naudojami be natūralios kilmės priedų, nors niekas netrukdo juos užkabinti ant kabliuko. Visgi tokiu atveju gaudymas velniukais ir ožkomis praras savo žavesį, netgi prasmę, tai būtų tas pats, kaip švytuoklę pagardinti slieku ar blizgę kruopa. Kita vertus, ant jų kabliukų, kaip ir ant bemasalinių avižėlių arba blizgių kabliukų, meškeriotojai labai dažnai kabina įvairias smulkias dirbtines detales, kurios papildomai gundo žuvis.
Klasikinė apversto lašo formos ožka su keraminiu rutuliuku ant kotelio, valas įveriamas pro masalo kūnelyje esančią skylutę.
Tai gali būti įvairiaspalviai plastikiniai ar keraminiai rutuliukai, kvadračiukai, metaliniai blizgantys žiedeliai, spalvoti kembrikai, kitokios panašios „puošmenos“, kurios laisvai slankioja ties kabliukų linkiais iki jų užkarpėlių. Tokios detalės žūklės metu gali būti keičiamos. Tai yra dažnesnis „puošybos“ variantas.
Retesnis, kuomet visa tai pritvirtinta nejudomai prie trišakio ar dvišakio kotelio (tai matote pavyzdžiuose), arba užspausta kembrikų atraižomis ties kabliukų linkiais.
Klasikinė lenkto apversto lašo formos ožka, kuri pririšama už kilpelės. Išskirtinė detalė – ant kabliuko kotelio yra kubo formos perlamutro blizgesio keraminė, žuvis papildomai viliojanti detalė.
Yra dar ir trečias „papildomo gundymo“ būdas, jo, atvirai pasakius, nesu matęs taikant mūsiškių meškeriotojų. Kalbu apie ryškios spalvos keraminį rutuliuką (gali būti plokščias spindinčio metalo skrituliukas), kuris užmautas ant valo virš masalo. Žaidimo metu velniukas arba ožka atlieka meškeriotojo jiems suteiktus judesius, o ši detalė laisvai slankioja valu.
Paprastai toks žuvų gundymo elementas taikomas tik didesniems ir sunkesniems velniukams bei ožkoms, kuriais gaudomos stambesnės žuvys, taip pat meškeriojant giliai. Labiausiai pasiteisina viliojant stambius ešerius.
Karoliuko pasislinkimas valu aukštyn dažniausiai ribojamas virš jo surištu mazgu, nes kokia nauda, jei ešerys atakuos jį sudominusią detalę, kada ji bus labai nutolusi nuo pagrindinio masalo kabliuko? Tuomet arba laimikio nepakirsime, arba užkabinsime jį už pilvo, uodegos, ką draudžia mėgėjų žūklės taisyklės.
Velniukai ir ožkos, kaip ir bet kurie dirbtiniai žieminei žūklei skirti masalai, labiausiai pasiteisina pirmledžiu arba esant paskutiniam ledui. Dabar jau turiu omenyje tik pradedančiuosius meškeriotojus, kurie dar gerai nemoka naudotis šiais viliokliais. Patyręs žvejys sėkmingai, kiek sėkmingai įmanoma tokiomis žūklės sąlygomis, jais naudosis ir viduržiemyje, kada žuvys būna itin vangios.
Dar daugiau – gerai perpratus visas animavimo velniukais ir ožkomis subtilybes, jie gali būti vieninteliai masalai, kurie sugundys giliai po ledu snūduriuojančias žuvis. Tai vieni geriausių masalų plakiams, vidutinio dydžio karšiams, be abejonės, ir ešeriams.
Juolab, ką jau minėjau, savo universalumu šie viliokliai faktiškai niekuo nenusileidžia avižėlėms ir blizgėms kartu sudėjus. Gal todėl toliau į rytus nuo mūsų velniukai ir ožkos itin populiarūs.
Apie stilingas ir nestilingas ožkas
Šių masalų pasirinkime ir panaudojime yra kai kurių svarbių niuansų, kurie iš esmės koreguoja gaudymo jais techniką. Dabar jau atskirsiu velniukus nuo ožkų, kadangi su pastarosiomis esu žvejojęs daugiau.
Ožkos, kurių dydis iki 5 mm, paprastai savito žaidimo braižo neturi. Na, gal nežymų, jei bus išlenkto lašo formos ir labiau suplotos. Bet iš esmės tokiems masalams reikalingas specifinis išvirpinimas, kaip ir žuvaujant bemasalinėmis avižėlėmis.
Vėlgi, ne vien žvejo meistriškumas, tačiau ir ožkų forma, masė, naudojamo valo storis, galiausiai pasirinktas žūklei sargelis įtakos masalo žaidimo eigą. Tai tiesos, kurias galima kartoti kiekviename rašinyje, kalbant apie bet kuriuos masalus, ir niekada neprašausi pro šalį.
Masyvios ir stambesnės ožkos taikomos meškeriojant ir atitinkamo dydžio žuvis, jomis galima pasiekti pačias giliausias ežerų ir tvenkinių duobes. Būtent šitie masalai žais panašiai, kaip vertikaliosios blizgės. Na, ne visai taip, suprantama, bet dabar jau turiu galvoje, kad didesnių ožkų atskiri modeliai turės savitą žaidimo braižą.
Dar vienas svarbus dalykas. Kalbėjau apie papildomas detales ant kabliukų, jų patrauklumas žuvims daug priklauso nuo tų detalių spalvų. Tai irgi žinoma visiems meškeriotojams.
Bet galbūt ne visi žvejai pagalvojo apie tai, jog karoliukų, kembrikų masė, dydis gali įtakoti avižėlės, o taip pat ir velniuko, ožkos žaidimą.
Kadangi dabar kalbu apie pastarąjį vilioklį, pastebėjau, jog jei karoliukas yra užkabintas ant vieno ožkos kabliuko gylio, tuomet ji animuos vienaip, jei ant abiejų gylių ar kabliuko kotelio – jau kitaip. Meškeriojant ožka ši smulkmena gana svarbi, ji kitąsyk lemia žuvų kibimą.
Įtaką žaidimui taip pat turi ir šio masalo pririšimo vieta. Bet čia jau tas pats, kaip meškeriojant avižėlėmis. Todėl ir ožka pririšta prie viršuje esančios kilpelės turės daugiau laisvės, tačiau jei yra labiau „supančiota“ įvėrus valą į jos kūnelį – bus „paklusnesnė“ animuojant.
Apie ožkų animavimo technika derėtų pakalbėti plačiau. Kai bus atitinkama nuotaika, manding, teks rašyti kitą straipsnį, pastarasis rašinys skirtas tiesiog bendram supratimui apie tokios rūšies vilioklius.
Romualdas Žilinskas
