Tik per dantis... Problemos dėl kabliukų
Spiningautojai nemažai žuvų praranda dėl, jei taip galima išsireikšti, „techninių priežasčių“. Šįsyk turiu omenyje pernelyg mažus kabliukus, jei lyginsime juos su pačiu masalu. Nors yra ir kitų niuansų, susijusių vėlgi su tais pačiais kabliukais. Kokių? Skaitykite ir sužinosite.
Kažkada, kai tik pradėjau gaudyti guminukais, nuolat bijodavau mauti riperius ar tvisterius ant galvakablių, kurie turėjo (tada taip mąsčiau) „labai didelius“ kabliukus. Kaip žinote, kabliuko dydis ant galvakablio nebūtinai priklauso nuo jo kotelio ilgio.
Tad maudamas guminę žuvelę ar kirminą ant kabliuko vis žiūrėdavau, kaip ji atrodys. Pavartau rankose: „Na, jau ne, šitas tai tikrai bus per didelis, labai gylys išsikišęs – gali žuvys tokio baidytis...“ O tiesa ta, kad vargu ar sterkai, ešeriai bei lydekos į tokį dalyką kreips labai daug dėmesio.
Sistemėlės lydekoms ir sterkams
Būtent taip manau dabar, nes kibimų vėliau, kai supratau, kur yra nesėkmingų pakirtimų priežastis, vargu ar sumažėjo, tačiau ištrauktų žuvų pasidarė gerokai daugiau. Žinoma, šioje vietoje irgi nereikia labai perlenkti lazdos, nes dideli kabliukai paprastai būna iš storesnės vielos, jie gali plėšyti siauresnį guminuką, galbūt ir masalas prasčiau žais.
Taip pat derėtų guminuką mauti taip, kad kabliuko gylys išlįstų ne arčiau nei už 2/3 masalo kūnelio. Yra daug galvakablių su tinkamo dydžio kabliukais, tačiau jų koteliai dažnai būna pernelyg trumpi. Ypač ši problema išryškėja, kuomet reikia sunkių galvakablių. Kažkodėl mūsų prekybininkai veža tik lengvus su ilgakočiais didesniais kabliukais.
1 pav. Kai silikoniniai masalai yra labai dideli, verta rišti specialią sistemėlę su papildomu trišakiuku, kuris įbedamas arčiau vilioklio uodegos. Juolab, kaip sakiau, retai rasi tinkamų galvakablių ilgakūniams didesniems guminukams. Tad nori to ar ne, bet tenka kažkaip „suktis“. Įdedu pavyzdį, kuris galbūt kai ką ir išgąsdins.
Nebijokite, tai tikrai ne įranga „kabliavimui“. Ir taip pat nebijokite tie, kuriems atrodo, kad riperis praras savo lankstumą. Jei teisingai viską „sustyguosite“, silikoninė žuvelė dirbs kuo puikiausiai.
Beje, yra netgi specialių sistemėlių žūklės parduotuvėse – paieškokite ir rasite. O jei rišite patys, tai galiu pasakyti, jog tas papildomas trišakis kabliukas pritvirtintas prie kevlarinio pavadėlio, nes kevlaro gija minkšta, bet lydekos jos nenukanda. Beveik nenukanda...
Tam, kad tikrai nenukąstų, tvirtinkite minkštesnę vielą, tarkim, pintą volframinę arba titaninę. Taip pat tinka storesnis nei 0,40 mm fluorokarbonas. Beje, šita sistemėlė yra skirta lydekoms, na, gal šamams, nes sterkai didelėmis silikoninėmis žuvelėmis retai kada gundosi, jiems duok mažesnes.
2 pav. Po to, kai pradėjau prie galvakablio ant jo auselės arba prisegamo karabino kabinti papildomus kabliukus, sterkų laimikių padidėjo, nemeluosiu, kone dvigubai. Tačiau ir lydekos kitąsyk pasminga ant to ar tų kabliukų, nes čia ir yra tas atvejis, kai žuvys masalą puola iš priekio.
Vėlgi, spiningaudamas su taip „ginkluotu“ riperiu sykį atsidūriau dviprasmiškoje padėtyje. Kadangi naudojau 28 g galvakablį, mėčiau Nemune masalą gana toli ir giliai, suprantama, kad džigaujant teko daryti gana staigius masalo pakėlimus nuo dugno. Juk yra įvairių džigavimo stilių, kartais sterkai nori palyginti plastiško žaidimo, kai tenka masalus nerti ant dvigubai lengvesnių galvakablių, kitąsyk pageidauja agresyvaus „laiptuoto“ jų žaidimo su sunkiomis galvutėmis.
Kadangi toje vietoje upė gana siaura, mačiau, kad kažkoks jaunas „gamtos mylėtojas“ iš priešingo kranto su žiūronais sėdėdamas mašinoje stebi mano žvejybą. Tiesa sakant, nelabai kibo, išsitraukiau vos vieną „nelegalų“ sterkiuką, bet tikėjausi, kad gal žuvys prakus vėliau.
Bežvejojant atvažiavo gamtos apsaugos inspekcija. Pažįstami vyrukai, tad išsyk ir pranešė, kad gavo signalą neva kažkas čia (aš, suprantama, nes žuvavau vienas) „kabliauja“ ir „lupa žuvį po žuvies“. Kadangi jie patys žvejai, tai daug klausimų nekilo, nes žino tokias sterkų žūklės gudrybes.
Norėčiau padėkoti „sąmoningam“ piliečiui ir pirmiausiai patarti pasiskaityti Mėgėjų žūklės taisykles, kurios nedraudžia panašių sistemėlių, po to išmokti žvejoti, kad suprastų, jog džigavimas silikoniniais masalais smarkiai skiriasi nuo ešerių gaudymo sukriukėmis ar šapalų žūklės mažais vobleriais.
3 pav. Kaip alternatyvą dviem vienšakiams kabliukams galima tvirtinti dvišakį kabliuką. Mano bičiulis Gintaras labiau pasitiki būtent juo. Tačiau, nepatikėsite, gerų dvišakių kabliukų pas mus žūklės prekių parduotuvėse yra deficitas. Tokių, kurie tiktų pagal dydį ir kitus reikalavimus. Pažiūrėję į pavyzdį daugmaž suprasite, kokius. Tiesa, nuotraukoje pamatysite, kad dvišakiai kabliukai tvirtinami kitaip nei vienšakiai.
4 pav. Tačiau šie patobulinimai turi ir vieną ydą – žvejojant žolynuose rauna augalus, be to, visada yra didesnė galimybė, kad masalas įsisegs į šiekštą. Dėl šių priežasčių vasarą papildomų kabliukų neretai tenka atsisakyti. Taip pat jų nenaudoju ir rudenį ar kitais metų laikais labai šiekštuotuose vietose.
Nors kitąsyk, kai „tušti“ kibimai baigia išvesti iš kantrybės, aiškiai matau sterko dantų subraižytą galvakablį, surizikuoju ir visgi kabinu vieną kabliuką ant karabino. Ne taip efektyvu, kaip du, bet geriau negu nieko.
Jei pirmas mano pavyzdys tinka lydekoms, šamams, sterkams, tai tie kabliukai ant karabino, kaip ir sakiau, labiausiai orientuoti į sterkų žūklę, nes pastarieji plėšrūnai guminukus itin dažnai atakuoja iš priekio. O lydekos – tik kartais. Šamai – itin retai. Veikiausiai čia pasireiškia plėšrūnų puolimo specifika, kas irgi surišta su šiuo straipsniu.
Kodėl tenka keisti kabliukus
Pastaruoju metu vartiklėmis gaudau gana retai. Tačiau buvo laikotarpis, kuomet jas naudojau keletą sezonų labai dažnai ir, reikia pasakyti, kad ir labai sėkmingai.
Paprastai vartikles stengiuosi pirkti be jokių žiedelių, suktukų ir segtukų, bet tai įmanoma nebent įsigyjant mūsų gamintojų blizges. Užsienietiškos būna pilnai sukomplektuotos ir, deja, mano požiūriu neretai nevykusiai.
Pagal visas teorijas, o ir mano praktiką, vartiklei turi būti užkabintas tokio dydžio trišakis kabliukas, kad jo gyliai būtų platesni nei blizgės kūnas plokštumoje. Tuomet pakirtimai bus praktiškai šimtaprocentiniai, jei tik laiku sureaguosite į kimbančią žuvį.
Su vobleriais – ta pati bėda. Nesuprantu, kodėl gamintojai nuolat kabina prie šių masalų per mažus kabliukus. Aišku, kuomet nedidelis crank tipo vobleriukas bus su didesniais trišakiukais, tai jie gali susikabinti tarpusavyje, kadangi masalo kūnelis yra trumpas.
Tačiau tokiu atveju jau geriau vienas didesnis trišakis arba vienšakis kabliukas nei du mažiukai trišakiukai – tai patikrinta praktiškai. Visgi yra tikimybė, jog toks vobleris po kabliukų keitimo praras savo žaidimo braižą, gal net visai nežais, nes buvo subalansuotas tik su atitinkamo dydžio bei svorio kabliukais.
Nors kitąsyk mažiems vobleriukams tai įtakos ir neturi. Arba, nustebsite, netgi priešingai. Aš vienais metais niekaip negalėjau suvokti, kodėl šapalai geriau kimba ant identiško voblerio, kurio pakeisti kabliukai. Ir užkabinti tokios pačios spalvos, tik vienu numeriu didesni. Dabar kalbu ne apie pakirtimą, bet kibimą.
Vėliau supratau. Pakeistieji trišakiai buvo iš storesnės vielos, sunkesni. Dėl to vobleris virpėjo ne taip intensyviai. Bet veikiausiai šapalai būtent tokių judesių ir norėdavo. Paradoksalu, tačiau faktas.
Blogiausia, kad mažais vobleriais paprastai gaudomi būtent šapalai. O šie plėšrūnai turi itin plačias gerkles ir jiems reikia didelių trišakių. Tai žinau iš žūklės plūdine ir dugnine – jei bus per mažas kabliukas, tai šapalo gali ir apskritai niekad nepakirsti, nors kibs šios žuvys tiesiog žvėriškai – nardins plūdę be jokių skrupulų, lankstys dugninės viršūnėlę.
Kalbėjau apie mažus voblerius, bet kodėl per smulkūs kabliukai kabinami prie didesnių, ypač velkiauti skirtų modelių – štai šito nerandu, kaip pateisinti. Man jau tapo kasdienybe, kad nusipirkęs naujų voblerių čia pat perku aštresnius, tvirtesnius ir dažniausiai bent vienu numeriu didesnius.
Ir tą bėdą turi net pačių žymiausių firmų gaminiai, ypač jei masalai skirti velkiauti. Tokie dideli vobleriai niekada neišsibalansuoja, jei prisegi didesnius ir sunkius, o tai reiškia, kad itin tvirtus trišakius, bet ar negali to padaryti patys gamintojai?
Jei reikėtų rinktis pirkti atskirai trišakius kabliukus, vienareikšmiškai rinkčiausi Gamakatsu. Kai kas abi rankas kelia už VMC, kadangi jų nuomone, šitie yra tvirčiausi ir aštriausi. Dėl tvirtumo nesiginčiju, bet Gamakatsu yra ne ką mažiau tvirtų, nes būna specialūs pastorinti, o aštrumas... Sunku juk ji išmatuoti, tiesa? Kita vertus, Gamakatsu yra didžiulis pasirinkimas įvairių trišakių modelių, to neturi nė viena kabliukus eksportuojanti firma.
Tačiau Gamakatsu brangoki. Jei perki didelius trišakius, juos keiti, tai vobleris išbrangsta dar apie porą eurų. Kita vertus, žinai už ką moki – geras daiktas nėra pigus. O alternatyvai siūlyčiau Cobra arba Lucky John. Patikrinta, pas mane daug voblerių su tais kabliukais ir nesiskundžiu.
Pagal visas teorijas (ir praktiškai), geriausia, kai šalia voblerio galvos esančio trišakio gyliai (prispaudus jį prie masalo pilvelio) išsikiša, o tai reiškia, kad tarpas tarp trišakio gylių yra platesnis už voblerio plotį, jei žiūrėsime į jį iš viršaus – ta pati taisyklė, kaip ir jau minėtai vartiklei. Juk jei žuvis apžioja masalą ir mes pakertame, maži kabliukai gali neužkliūti už plėšrūnės lūpų – vilioklis tiesiog išslys iš žvynuotosios gerklės.
Tiesa, tokia taisyklė labiau galioja minnow ir shad modeliams, nes crank gali būti vos ne burbulo formos, tad reikėtų labai jau didelio kabliuko, jei lyginsime su masalu. Ir iš tiesų reikėtų, deja, tada tikrai tas vobleris tinkamai nežais. Belieka atsidūsti...
Be abejo, taip būna ne visada, tačiau gaudant su kabliukais, kurie parinkti aprašytu principu, rezultatyvių pakirtimų skaičius tikrai padidėja. Kita vertus, pasmigusi ant didesnio kabliuko žuvis turi mažiau šansų nutrūkti – to niekas nepaneigs.
Apie atlankstytus, neaštrius kabliukus nekalbėsiu – čia jau kita tema, kuri labai skausminga žvejams. Bet dėl to galvos neskauda masalų gamintojams. Kartais man sunku suvokti, kaip ant puikių (ir brangių, suprantama) voblerių užkabinami buki ir lengvai atsilenkiantys kabliukai.
Romualdas Žilinskas
