Sukriukės. Lapelių dydžiai ir tai, kas lieka „už kadro“
Jeigu jau straipsnio pavadinime pirmiausiai paminėti lapelių dydžiai, tuomet derėtų nuo to ir pradėti. Vėliau papasakosiu kai kuriuos su lapeliais susijusius niuansus, kurių nerasite jokiuose kataloguose ir jokia firma šių dalykų tikrai neakcentuos.
Sukriukės numeruojamos atsižvelgiant į lapelio dydį. Jos gali būti nuo Nr. 000 iki... begalybės. Tačiau aš kalbu apie sukriukes, kurias naudojame gėluosiuose vandenyse. Štai šioje vietoje „begalybė“ jau ribojama, nes paprastai didesnių nei Nr. 5 nenaudojame, jas vargu ar gamina į mums įprastinę žūklę orientuotos žinomos firmos. Nors yra ir Nr. 7 sukrių, bet tokių nesu matęs. Iš tiesų tai nėra jau taip ir svarbu, nes vis tiek šiomis didelėmis sukrėmis nežuvausite.
Veikiau pasigesite pačių mažiausiųjų sukriukių su dviem arba trimis nuliais, kurias naudoja ultrlight gerbėjai, nes dauguma firmų mažesnių nei Nr. 0 irgi negamina. Nors Mepps gali pasiūlyti kai kurių serijų sukriukes Nr. 00, bet pas mus tokių mažų blizgių žūklės parduotuvėse vargu ar rasite.
Blizgučių dydžių klystkeliuose
Kaip supratote, sukriukės pagal lapelių dydžius skirstomos pradedant tomis „nulinėmis“ ir baigiant „begalinėmis“, tad orientuotis jų dydžiuose, manau, sunkumų nekils.
Nors man kyla. O kyla todėl, kad, kaip jau įprasta žūklės pasaulyje, nėra vieningų dydžių identifikacijos ir nebūtinai firmos N Nr. 1 aglia sukriukė sutaps su firmos M Nr. 1 aglia sukriuke. Tik neišsigąskite, nukrypimai bus nežymūs, gal koks centimetras mažyn ar didyn, bet visgi... Rašydamas straipsnį netgi pamatavau Mepps Aglia lapelius. Nr. 1 – 2 cm, Nr. 2 – 2,5 cm, Nr. 3 – 3 cm. Tačiau tai – ne rodiklis, nes kitų firmų aglia nuo tokių pat Mepps skyrėsi dešimtosiomis centimetro, tik Lucky John sutapo idealiai.
Kita vertus, aglia, comet ir long tipų lapeliai veikiausiai skirsis savo dydžiu net ir tos pačios firmos gaminiuose, tačiau irgi maždaug centimetro ribose. Ypač long ir aglia. Kuo mažesnės blizgutės, tuo tie skirtumai bus menkesni, dažnai nepamatavęs nė nepastebėsi.
Įdedu pavyzdį, kuris, tiesą sakant, yra tik dėl bendro supratimo, kaip vizualiai kinta sukriukių matmenys, kadangi jame nenurodyti tikslūs lapelio parametrai, o tik pažymėti tokio tipo blizgių numeriai pagal dydį. Beje, atkreipkite dėmesį, kad didėjant blizgės numeriui tas „didėjimas“ yra netolygus.
Kartais firmų kataloguose nebūna nurodyti sukriukių dydžiai, o tik jų svoriai. Tai gana painu, nes mes įpratę šiuos masalus pirmiausiai išmatuoti akimis, bet ne sverdami saujoje. Žuvys – irgi, kadangi mažomis sukriukėmis žvejojamos smulkesnės, o didesnėmis – stambesnės žvynuotosios, nors gaudant, tarkim, šapalus arba meknes, nežiūrint ar blizgė labai maža ar didesnė, galime suvilioti kelių kilogramų laimikį.
Bet numeraciją įmanoma „išsišifruoti“ sukriukių kodiniuose pavadinimuose (artikuluose), kurie visada žymimi kataloguose, ten yra kelių raidžių ir skaičių arba tik skaičių „kombinacijos“, kur galima rasti ir sukriukės dydį nurodantį skaičių. Aš taip kalbu todėl, kad pastaruoju metu paplito pirkimai internetu ir galbūt kažkas nenori įsigyti sukriukių vien todėl, kad nežino, kokio išties dydžio jos yra.
Deja, skirtingos firmos tą skaičių įrašo tai gale artikulo, tai jo viduryje, todėl tikrai neišsitęsiu aiškindamas, kaip rasti Mepps, Myran, Lucky John ir kitų gamintojų sukriukių dydžius koduose, nes straipsnis būtų labai ilgas. Nors dabar sukriukių numerius daugelis rimtų firmų užrašo tiesiog ant paties masalo, taip pat jie būna nurodyti ant pakuotės.
Sukriukių svoriai, be jokios abejonės, mus yra labai svarbūs. Suprantama, kad kiekvienos firmos, serijos ir dydžio blizgių jie veikiausiai bus skirtingi, tačiau rimtos bendrovės dažniausiai labai tiksliai, net ir dešimtosios gramo tikslumu nurodo blizgės svorį savo kataloguose, yra tokios nuorodos ir ant blizgių pakuočių.
Kadangi prakalbau apie svorius, reikia pasakyti, kad sukriukės svoris yra ji visa, įskaitant ir kabliukus bei tų kabliukų papuošimus: museles, kembrikus ir pan. Svorių skirtumai vienodo dydžio ir vienodo tipo sukriukėse atsiranda todėl, kad vienos turi sunkesnius kūnelius, kitos – lengvesnius, vienų kabliukai yra paprasti, kitų pagaminti iš labai lengvos vielos ir t. t. Visgi labiausiai šiame rašinyje norėčiau akcentuoti lapelius, kurie gali būti irgi skirtingos masės, nepaisant to, kad sukriukės bus to paties tipo ir tokio pat dydžio.
Lapelio svorio įtaka sukimuisi
Skirtingo svorio lapeliai turi didelės įtakos blizgės sukimosi greičiui bei lapelio atsilenkimo kampui tuo metu, kada sukriukė yra traukiama. Itin lengvi lapeliai, regis, kaip ir geriausiai turėtų suktis, t. y. tokia blizgutė privalėtų pradėti dirbti arba, kaip mes sakome „užsivesti“, vos patraukus ir vibruoti labiausiai.
Deja, taip būna tikrai ne visada. Netgi priešingai – itin lengvi lapeliai gali būti priežastis, kodėl sukriukė prastai dirba. Tačiau lygiai taip pat negerai, kada lapelis bus pernelyg sunkus – traukiant sukriukę jis prilips, tiesiogine ta žodžio prasme, prie blizgės kūnelio.
Įtakos turi ir kūnelio svoris, nes yra tam tikri kriterijai, kur išskaičiuota, koks lapelis, kokio svorio kūneliui, o dar tiksliau – visai likusiai sukriukės masei, bus tinkamiausias. Ir čia jokios empirikos, „mokslinio badymo“ metodą galima taikyti nebent namuose darant tokio tipo blizgutes. Beje, kažkada jas bandžiau darytis pats.
Todėl visai nenuostabu, kad mažos sukriukės prasčiau dirbs jau vien dėl to, kad mes naudosime didelį bei sunkų karabiną, kuris bus tas „neigiamas“ perteklinis visos blizgutės svoris. O jei dar metalinis pavadėlis...
Nors šioje vietoje vėl man kyla abejonių, kas blogiau – storas nelankstus fluorokarbonas ar plonytis volframinis pavadėlis. Aišku, geriausiai nei vienas, nei kitas, bet lydekų dantys aštrūs, o mažos blizgutės, ypač padarytos paties, labai gaila.
Labai „neaiškių“ firmų gaminiai ir būna nekibūs, nes sukriukės daromos iš bet kokių pigių metalų lydinių, lapelio ir kūnelio svorio santykiai nepamatuoti, tose firmelėse pagamintos blizgės sunkiai sukasi, stringa ir pan. Faktiškai lapelio svoris turėtų būti maždaug 1,5 karto mažesnis už visą likusią kūnelio masę. Šiuo atveju kalbu apie klasikinę sukriukę, kadangi yra ir pasunkintais kūneliais tokio tipo blizgių. Bet ten jau kiti niuansai, apie šias blizges derėtų rašyti kitą straipsnį.
Nereikėtų pamiršti ir tokį dalyką, kaip tikroji metalo masė, nes yra skirtumas, kiek sveria, tarkim, aliuminis ir varis. Tarp kai kurių metalų arba (ir) metalų lydinių, kurie tinkami sukriukių lapelių gamybai, skirtumas gali būti iki 3–4 kartų (!). Visiškai logiška, kad to paties dydžio bei svorio lapeliai iš šių dviejų metalų bus nevienodo storio. O tai irgi turės įtakos blizgutės darbui, nes storos skardos lapelis prasčiau suksis.
Mažose sukriukėse netgi tokie dalykai, kaip emalės sluoksnis, jei lapelis yra dažytas, įvairūs holograminiai lipdukai ir pan. lems, kaip žais sukriukė, kaip greitai jį užsives traukimo metu. Manau, kas daug metų žvejoja ultralight stiliuje ir bandė patys gamintis mikro sukriukes, į šiuos faktus tikrai atkreipė dėmesį.
Lapelio formos teoriškai ir praktiškai
Savo straipsniuose ne kartą esu sakęs, kad platūs aglia lapeliai sukasi lėčiau nei siauri long. Priežastis labai elementari – traukimo metu prigludę arčiau kūnelio, t. y. atsilenkę mažesniu kampu long padaro daugiau apsisukimų per tą patį laiką nei platūs sąlyginai „atvipę“ aglia. Tačiau tai lemia ne vien išpjauto lapelio forma, bet dar ir išlankstymas. Pastarasis veiksnys netgi svarbesnis.
Tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad platūs aglia lapeliai dažniausiai yra ir labiau išgaubti. Ir apskritai su tokio tipo ir su comet lapeliais daroma daugiau eksperimentų, jie būna įvairesni. Tai atliekama tam, kad sumažėtų šių lapelių atsilenkimo kampas ir padidėtų apsisukimų skaičius. Elementarūs fizikiniai dėsniai, nepradėsiu kartoti fizikos pradžiamokslio. Todėl teoriškai ir netgi praktiškai įmanoma sulyginti aglia ir long lapelių atsilenkimo nuo blizgės ašies kampą ir tuo pačiu sukimosi greitį paprastu būdu – pirmuosius labiau išgaubiant, antruosius darant plokštesnius, taip pat parenkant atitinkamą lapelių skardos storį bei svorį. Ir tuomet tie tradiciniai laipsniai, kurie aglia tipo sukriukėse yra 60–70°, o long apie 30°, gali susilyginti, tarkim, kažkur 45–50° ribose. Beje, lapelių sukimosi greitis irgi supanašės.
Reikėtų pasakyti, kad greitas lapelio sukimasis, ne visada yra tik teigiama savybė, turint omenyje, kad žuvys kartais kaip tik nori mažiau vibruojančios blizgės. Na, bent jau taip galvojama, aš niekur nemačiau panašių eksperimentų rezultatų. Paskaičiuoti, kaip sukasi vieno ar kito tipo dvi panašios sukriukės pačiam vargu ar įmanoma, nebent vienodu greičiu trauksite blizgutę vonioje, baseine ir stebėsite, kokiu kampu atsilenkia lapelis. Kita vertus, geru spiningu juntama vibracija ir apie sukimosi dažnį, jei pats dažnai spiningauji sukriukėmis, gali daugiau arba mažiau spėti. Bent jau aš užrištomis akimis atskirčiau tipinių long ir aglia vibraciją.
Dar viena detalė, kuri gali pakoreguoti lapelio sukimosi greitį ir jo atsilenkimo kampą nuo ašies yra lapelio gaubimo forma. Tradiciškai lapelis bet kokio tipo sukriukėse gaubiamas centruotai, o tai reiškia, kad jo labiausiai gaubta vieta yra ties svorio centru.
Tačiau gaminamos blizgės, kuriose šie du parametrai nesutampa. Tarkim, long tipo sukriukes amerikiečiai, ką esu minėję kituose straipsniuose, vadina willow leaf, tai reiškia gluosnio lapas. Iš tiesų toks blizgutės lapelis primena gluosnio lapą, tik gal mažiau ištęstą, bet esmė tame, kad visi willow leaf tipo sukriukių lapeliai yra centruoti. O long gali būti ir su užapvalintais kraštais bei išcentruotas, su pasislinkusiu žemyn centru, kaip swing type modeliuose, kurių lapelis sukasi didesniu kampu. Tokios konstrukcijos blizgučių sukimosi greitis mažesnis, nes lapelis su ašimi turi didesnį atsilenkimo kampą, bet labai smarkioje nevienalytėje tėkmėje būtent pastarųjų lapelis „neprilimpa“ prie kūnelio.
Galbūt nuo visos šitos informacijos skaitytojui „susisuko“ galva, gal ką nors parašiau pernelyg sudėtingai. Tačiau viskas, ką paminėjau leis išsirinkti tinkamiausiais sukriukes žvejojant vienas arba kitas žuvis įvairiomis žūklės sąlygomis ir suprasti, kokią įtaką šios blizgės žaidimui turi visos minėtos lapelio konstrukcinės savybės.
Romualdas Žilinskas
