Silikoninių masalų dažymas
Įžanginiame straipsnyje rašiau, dėl ko apskritai dažau masalus. O dabar, kaip žadėjau, papasakosiu apie kiekvienos rūšies vilioklių dažymą. Pradėsiu nuo guminukų spalvinimo, nors, reikėtų pasakyti, kad voblerius spalvinu dažniau ir įvairesniais dažais. Visgi silikoninių masalų dažymas turi bene daugiausiai įvairių niuansų, kadangi šių vilioklių medžiaga yra minkšta.
Silikoniniai masalai spalvų gama nurungia visus kitus spininginius vilioklius. Pas mus populiariausios firmos savo kataloguose siūlo šimtus spalvinių variantų ir jau seniai baigėsi tie laikai, kuomet tokio tipo masalai buvo vienspalviai. Dabar rasime įvairiai išmargintų, su blizgučiais, skaidrių, kombinuotų, tokių, kuriuose įdiegtos 3D technologijos ir panašiai.
Tema labai plati, kadangi guminukai, priklausomai nuo to, ką dabar vardijau, dažomi skirtingai. Tiksliau – spalvinu juos taip pat, bet į tuos pačius dažus viliokliai reaguoja vis kitaip. Atrodo, kad neverta išradinėti dviračio, nes iš tos gausos guminukų tikrai atsirinksime tinkamiausius firminius spalvinius variantus bet kokioms žūklės sąlygoms mūsų plėšrūnėms.
Nepaisant to, vis tiek neretai imuosi spiritinių rašiklių, kad suteikčiau silikoniniui masalui norimą spalvą arba atspalvį, arba spalvų derinį.
Žuvys būna labai išrankios
Tarkim, man reikia ne skaisčiai geltono ruda nugarėle riperio, o sodriai geltono, kurio nugarėlė būtų tamsiai, tačiau ne šviesiai ruda. Smulkmena? Nieko panašaus – kartais tai būna esminis dalykas, kad tą masalą griebtų lydeka arba sterkas.
Galėčiau identišką spalvinį variantą veikiausiai rasti ir jau padarytą gamintojų, deja, man netinka to riperio modelis. Veikiau ne man, o gaudomai žuviai, nes aš pats geriau jau pataupyčiau laiką poilsiui arba kitiems darbams.
Nenoriu vardinti konkrečių firmų, tad pasistengsiu kalbėti kiek įmanoma abstrakčiau. Pavyzdžiui, jau seniai pas mus importuojami lenkų firmų guminukai turi tikrai daug kibių mūsų vandenyse spalvinių variantų, deja, tik tiems silikoniniams masalams, kurie yra be brokatinių blizgučių. Tačiau šių firmų guminukų, kurių kūnelis prisodrintas blizgaus brokato, spalvinių variacijų pasirinkimas, mano akimis, yra menkas.
Paprastai gaudant lydekas, ešerius, salačius guminukais naudojamos dvi pagrindinės spalvos, kurios būna ant masalų šonų ir pilvo. Tai – balta ir geltona. Tiesa, balta gali būti pieno baltumo, pilkšva, perlamutrinė (įvairaus blizgesio), matinė ir panašiai. Geltona taip pat pasitaiko įvairi, ji varijuoja nuo skaisčios iki rusvai geltonos.
Vertėtų dar paminėti salotinę, kuri itin tinka gaudant lydekas, ešerius, kartais ir sterkus. Pastarieji plėšrūnai, kaip ir lydekos su ešeriais, kartais nori raudonšonių, violetinių, oranžinių guminukų. Šių spalvų guminukai dažniausiai neturi tokio plataus nugarėlių spalvų spektro, kaip balti ar geltoni.
Ir vėl atrodo smulkmena, tačiau tokia, atrodo, nereikšminga detalė, labai svarbi žvejojant sterkus. Blausiaakiai neretai opūs netgi vos juntamam atspalviui: pakanka kokiam nors riperiui paryškinti, pablukinti nugarėlę ar šonus ir to pakanka, kad sterkai imtų kibti. Tai išbandytas dalykas, garantuoju visu šimtu procentų.
Vienas iš mano dažnai naudojamų „pagardinimo“ variantų silikoniniams masalams, ypač riperiams, jų uodegėlių dažymas raudona arba oranžine spalva. Kitąsyk tamsiai raudonai nudažau ir guminuko galvą arba jos dalį. Lydekas ir ešerius tokie masalai ypač gundo.
Pastaruoju metu žūklės prekių parduotuvėse galime rasti įvairių amerikietiškų guminukų. Neminėsiu atskirų firmų ir modelių, bet tarp jų yra labai daug gerų vilioklių. Juolab kad mūsiškiai sterkai ir lydekos jau įprato prie kažkada labai populiarių ir dabar dar nepamirštų lenkiškų riperių bei tvisterių, tad naujausius modelius griebia pasigardžiuodami.
Deja, amerikiečiai dažniausiai siūlo menką spalvų gamą arba ji plati, tačiau daug spalvinių variantų netinka mūsų vandenyse ir dažant tuos guminukus reikia pasidarbuoti iš peties. Kiek pastebėjau, užatlantės gamintojams labiau patinka dažyti masalus natūraliais atspalviais ar tviskančiu perlamutru. Šie variantai išties yra geri, bet kitąsyk prireikia ir kontrastingų, ryškių silikoninių masalų.
Postūmis pirmyn žvejyboje buvo ir šiuo metu įdiegtos 3D dažymo technologijos. Bent jau man tokie silikoniniai masalai tikrai pasiteisino. Tiesą sakant, padažyti (jų spiritiniais markeriais visiškai neperdažysi, o tik paspalvinant nesugadinsi) galima netgi tokius guminukus. Ar to reikia? Na, gal, dar pernelyg anksti spręsti – tik bandau ir kol kas neturiu tvirtesnių išvadų. Galiu pasakyti tiek, kad šitaip pagaminti silikoniniai masalai dažosi panašiai kaip skaidrūs guminukai – jie išlieka perregimi ir tik dalinai pasisavina dažus.
Yra guminukų, o tokie, beje, gaminami jau seniai, kurie nuspalvinti gamykliniu būdu taip, kad atrodo, jog jie padaryti iš dviejų rūšių silikono. Ta prasme, kad šių masalų nugarėlės, o kartais ir šonai, tarkim, dryžiai, dėmelės būna kietesni nei pats guminukas. Toks įspūdis susidaro juos pačiupinėjus.
Šie silikoniniai masalai dažosi itin prastai, siūlyčiau jų net „neteplioti“ arba, jei jau labai knieti, spalvinti tik pilvelius arba šonus, kurie minkštesni nei nugaros. Tas kietas silikonas yra tarsi kokia luobelė ir spiritinių markerių dažus pasisavina itin prastai arba taip susimaišo su jais, kad gaunasi kažkokia neaiški murzina spalva.
Būna pirkti ir kietų silikoninių vilioklių. Aš kalbu apie tuos, kuriuose paprastai įmontuojami svoriai, tai dažniausiai dideli riperiai, arba kokių nors voblerių imitacijos, arba kažkas, kaip aš mėgstu sakyti, „nei velnias, nei gegutė“. Tai retai naudojami masalai, visgi kai kurie žvejai jais žuvauja. Iš kieto silikono vilioklius dažome taip pat, kaip ir pasakojau, čia didelio skirtumo nėra. Tik į juos prasčiau įsigeria dažai, nors tai irgi priklauso nuo silikono rūšies...
Kaip dažyti ir laikyti
Kaip minėjau įžanginiame straipsnyje, guminukai dažomi vandeniui atspariais spiritiniais rašikliais, kito būdo aš net nežinau. Deja spiritiniai markeriai gali uždažyti tik šviesesnes spalvas tamsesnėmis, nes jais neįmanoma, pavyzdžiui, tamsiai mėlynos paversti žydra ar geltona. Visgi praplėsti savo silikoninių masalų spalvinę gamą galima netgi labai smarkiai.
Guminukai dažomi labai paprastai – padengiami reikiama spalva ir po kurio laiko, kai ji įsigeria, o tai trunka iki pusvalandžio, gerai nuplaunami karštu vandeniu. Kuo ilgiau laikysite juos neplautus, tuo labiau įsigers rašiklio spalva, todėl galima tuo pačiu markeriu išgauti įvairaus intensyvumo atspalvius. Po to reikėtų pamaigyti guminuką tarp delnų pakišus po čiaupo srove tol, kol nuo masalo baigs bėgti „spalvotas“ vanduo.
Kadangi kitąkart dažau ne visą guminuką, bet tik jo nugarą arba pilvą, toks plovimas po šiltu vandeniu yra atliekamas labai atsargiai. Šiais atvejais trynimas tarp delnų nerekomenduotinas, kadangi ištepsite tą masalo dalį, kurios nedažėte. Ypač, kai nuspalvini mėlynai nugarą, šį spalva labai greitai persiduos su vandeniu nedažytoms masalo vietoms. Tada tenka plauti guminukui tas vietas, kurios yra dažytos, prieš dėdamas į masalinę silikoninius vilioklius dar parą palaikau sausus, nes susilietus guminukams dėžutėje nuo nugarėlių gali nusidažyti šonai arba atvirkščiai.
Dažydami silikoninius masalus, kuriuose yra brokato, turėkite omenyje, kad markeris keis ne tik silikono spalvą, tačiau pakis ir blizgučių atspalvis. Tad kitą sykį galbūt tinkamai nuspalvinsite tokį masalą, bet jis nebus kibus vien dėl to, kad, tarkim, sidabru blizgėjęs brokatas pasidarė aukso atspalvio.
Jau sakiau, kad dažyti silikoniniai viliokliai besiliesdami gali „perduoti“ savo spalvas vienas kitam, todėl juos dera laikyti atskirose dėžutėse arba vienoje masalinėje, turinčioje daug skyrelių. Taip, beje, laikomi visi guminukai, nors dabartiniai naujausios kartos silikoniniai masalai nedažo vieni kitų. Tačiau dėl šventos ramybės visgi geriau juos sudėlioti atskirai, bent jau tuos, kurie savo spalvomis kontrastuoja. Todėl negailėkite kelių eurų specialioms plastikinėms masalams laikyti skirtoms dėžutėms.
Nors kartais per skubėjimą, neapdairumą įdedu guminuką ne į tą masalinės dėžutės skyrelį, vėliau randu prisigėrusį nereikalingų spalvų, išmargintą dėmėmis. Tokie „murziai“ kitąsyk būna netgi labai kibūs.
Esu net specialiai maišęs kartu su „tepalo“ spalvos guminukais (itin populiari, kibi spalva) įvairius kitų spalvų guminukus, kad jie sugertų tą „tepalą“, nes tokio atspalvio silikoninius masalus labai sunku nuspalvinti – paprasčiausiai nėra šio atspalvio rašiklių. Kai kurie guminukai po to ilgainiui tapdavo vos ne tokie patys, kiti nusidažydavo tik dalinai, bet taip pasidarydavau originalių spalvinių variantų, kurie kitąsyk labai pagelbėdavo.
Ką dabar rašiau apie silikoninių masalų dažymą, yra dar ne viskas, kaip pamatysite kitame straipsnyje, guminukų spalvinimas turi gerokai daugiau niuansų.
Romualdas Žilinskas