Šapalautojo apranga
Šapalų gaudymas spiningu dauguma aspektų primena upėtakių žvejybą, nemažai bendro turi ir su museliavimu. Todėl nesvarbu kokioje upėje bežuvautumėte – didelėje ar mažoje, tačiau šapalautojo apranga, turi būti tokia, kad netrukdytų laisvai judėti, o būtiniausių žūklei daiktų tenka neštis minimumą.
Kita vertus, šapalai yra įnoringos žuvys, tad niekada nežinai, koks masalas jiems bus geriausias: vobleris, sukriukė, galbūt maža vartiklė ar smulkūs silikoniniai viliokliai. Čia yra daug variantų.
Deja, visų rūšių vilioklių vienoje žūklėje neišbandysi jau vien todėl, kad tam paprasčiausiai netiks meškeriotojo įranga. Dažniausiai vienos dienos laikotarpyje naudodami tą patį spiningą, ritę ir valą žvejai šapalus gaudo vobleriais ir sukriukėmis, rečiau tuo pat metu dar išbando ir mažas vartikles. Specialiai žūklei silikoniniais masalais jau reikalinga kitokia įranga.
Aš visa tai pasakoju tam, jog pabrėžčiau, kad didesnę dalį būtinų žūklei daiktų „minimumo“ sudaro įvairūs viliokliai. Bet prie jų dar grįšiu, pirmiau žvilgtelėkime į šapalautojo kojas...
Braidymo kelnės
Kojos, suprantama, yra dvi, ne trys ir ne keturios, jos labai dažnai mirksta vandenyje arba (ir) mindo tankią pakrančių žolę, krūmus, akmenis. Braidymas ir vaikščiojimas nelygiais, pilnai įvairių kliuvinių krantais yra sunkiai suderinami dalykai, bet visgi galima rasti optimalų sprendimą, kaip tuo pat metu upėje nesušlapti kojų, o sausumoje neišsidilginti, nesusibraižyti į aštrius gervuogių spyglius, likti nesugeltam uodų, žodžiu, išvengti nemalonių gamtos darinių ir tvarinių. Be viso to dar ir smarkiai nesuprakaituoti, nes dabar kalbu apie žvejybą vasarą.
Tas optimalus variantas būtų abi savo kojas ir apatinę kūno dalį apmauti braidymo kelnėmis arba kitaip bridkelnėmis. Kokia tai apranga, žino net pradedantieji meškeriotojai.
Kita vertus, bridkelnių yra devynios galybės, jos gana skirtingos, ne visos tinkamos nešioti šiltu oru, priminsiu, kad šis straipsnis yra apie vasarinę šapalų žūklę. Beje, kalbu tik apie membranines bridkelnes, kurias meškeriotojai vadina „kvėpuojančiomis“.
Renkantis braidymo kelnes, visų pirma derėtų atkreipti dėmesį į jų membranų pralaidumą orui arba drėgmės išgarinimą, faktiškai tai yra vienas ir tas pats. Pralaidumas paprastai nurodomas skaičiais, t, y. kiek gramų drėgmės per 24 valandas išgarina kvadratinis metras audinio.
Bet tie skaičiai paprastam žvejui dažniausiai nieko nesako, juolab praktiškai tokių dalykų patikrinti jis tikrai negali, tenka pasitikėti gamintojais. Arba pažįstamais žūklautojais, kurie turi nusipirkę jūsų nusižiūrėtas bridkelnes, jie pasakys ar jaučia vėjelio pūtimą per šlaunis, ar smarkiai prakaituoja kūnas karštą dieną...
Tačiau net ir žvejų nuomonė gali skirtis, kadangi kiekvieno žmogaus fiziologija nevienoda – vienas galbūt labiau jautresnis šilumai, kitas ją perneša nesunkiai, atitinkamai netolygiai išsiskirs ir kūno prakaitas. Visgi iš meškeriotojų atsiliepimų galima susidaryti bene objektyviausią požiūrį.
Kitas skaičius, kuris užklius bridkelnių specifikacijose, bus nuoroda į atsparumą vandeniui. Galiu pasakyti tik tiek, kad nesu matęs ar dėvėjęs tokio tipo braidymo kelnių (jų sunešiojau ir tebenešioju bent dešimt, visos skirtingų firmų), kurių medžiaga nors truputėlį praleistų vandenį. Mano subjektyvia nuomone, tokia nuoroda vargu ar apskritai reikalinga, nes visi šiuolaikiniai membraniniai audiniai pakankamai gerai impregnuoti drėgmę atstumiančiomis medžiagomis.
Kitas dalykas yra drėgmės sulaikymas ties bridkelnių siūlėmis. Išsyk pasakysiu, kad stebuklingo tokio tipo kelnių nebūna ir anksčiau arba vėliau jos vis tiek pradės leisti vandenį, tai yra tik laiko klausimas. Bet vėliau geriau nei anksčiau, turėjau tokias, su kuriomis aktyviai žuvavau penkis sezonus, o gal net daugiau, bet pasitaikė ir gerokai prastesnių – prakiuro po kelių mėnesių.
Ar greitai bridkelnės pradės leisti vandenį ties siūlėmis praktiškai nepriklauso iš kelių sluoksnių membraninio audinio jos yra pagamintos. Tiesa, kuo daugiau sluoksnių, logiška, kad tos kelnės bus tvirtesnės, tačiau mažiau pralaidesnės orui. Nors čia gal ir ne visai taip, nes labiau „kvėpuojantis“ audinys gali būti iš daugiau sluoksnių, bet braidymo kelnės daugiau garins drėgmę, nei padarytos iš audinio turinčio prastesnę kokybę, mažesnį membranų pralaidumą.
Retais atvejai gana greitai ties siūlėmis prakiūra netgi labai geros braidymo kelnės. Nors jos gaminamos pramoniniu būdu, veikiausiai nėra labai patikimų patikros technologijų atskiriems bridkelnių vienetams. Bet čia tik mano nuomonė...
Pirktos iš žūklės prekių parduotuvių bridkelnės turi garantiją, tad greitai prakiurusias (nesuplėšytas!) galima pasikeisti.
Gal be reikalo rašau tokius dalykus, galbūt pakaktų pasakyti, kad vienų firmų braidymo kelnės brangesnės už kitų, bet jų kokybė dažniausiai būna geresnė. Visgi pats geriausias variantas žvejui, kuomet bridkelnės kainuoja ne itin brangiai, bet yra pakankamai kokybiškos, tai reikštų, kad jos turi optimalų kainos ir kokybės santykį. Tokios būtų Norfin braidymo kelnės.
Vasarai spiningautojams rekomenduočiau Norfin Flow arba, kokias turiu įsigijęs ir pats, Norfin Pilot Stockingfoot 2.
Jei remtumėmės firmos specifikacijomis, tai pirmosios minėtos bridkelnės yra truputį tvirtesnės, o antrosios – šiek tiek labiau garina drėgmę. Kol kas (tfu, tfu, tfu...) nesiskundžiu ir turimų Norfin Pilot Stockingfoot 2 tvirtumu. Ir kalbu ne tik apie siūlių tvirtumą, bet patį audinį apskritai, kadangi tenka brūkštelėti kojas per sausas medžio šakas, slystelėjus suklupti ant aštriabriaunių akmenų.
Bridbačiai
Prie braidymo kelnių derėtų nusipirkti ir specialius braidymo batus. Galima išsyk įsigyti bridkelnes su pritaisytas batais, yra tokių modelių. Tarkim, Norfin Pilot Bootfoot. Kai kurie žvejai sau galvos nesuka ir perka būtent tokias. Aš labiau mėgstu bridbačius pirkti skyrium.
Braidymui skirtus batus skirstyčiau pagal jų medžiagas, t. y. natūralias ir sintetines, bei padus, o tai reiškia padarytus iš gumos arba veltinio.
Pagaminti iš natūralių medžiagų galbūt kažkiek ir tvirtesni, tačiau turi vieną (ar dvi?) problemą – jie sušlapę pasidaro sunkūs. Po to išdžiūvę kai kurie tokie batai tampa per kieti užsimauti, jie tarsi susitraukia ir batus tenka drėkinti. Turiu vienus iš natūralios odos, jie yra prestižinės firmos (nesakysiu, kokios), gerokai brangesni už sintetinius. Atrodo gražiai, bet po kelių žūklių padėjau į spintą – per sunku nešiotis prie kojų po plytą... Manau, kad šapalautojams reikia lengvesnio apavo – braidymo batų, kurie padaryti iš šiuolaikiškų sintetinių medžiagų.
Veltiniai bridbačių padai geresni vaikštant akmenynuose, nes labiau sukimba su kieta danga. Tačiau jei akmenys yra apnešti dumblu, dumbliais – tokie padai slysta. Guminiai geresni vaikštant dumblynais, slidžiais nuo rasos krantais.
Labai gerai, kuomet padas turi dar ir papildomus metalinius dyglius. Beje, yra specialiai ant batų tvirtinamų dyglių, jų galima rasti pirkti ir atskirai. O pats geriausias variantas, kada bridbačių padai guminiai ir dar su dygliais.
Mano nuomone, vienos geriausių braidymo batus gaminančių firmų yra Snowbee ir Korkers. Kokius modelius rinktis – tesprendžia patys meškeriotojai.
Specialūs apatiniai
Po bridkelnėmis paprastai dėvimos kokios nors plonos kelnės, vadinamieji apatiniai, kurie vasarą reikalingi vien tam, kad jaustis patogiai ir papildomai sugertų bei pašalintų kūno prakaitą. Tai būtų, jei vadovautumėmės firmos Norfin koncepcija, bazinio arba pirmojo sluoksnio ploni apatiniai.
Siūlyčiau nusipirkti plonų apatinių komplektą, kuris vėsesniu oru bus, kaip ir pridera, pirmasis sluoksnis, ant kurio vilksitės antrojo sluoksnio storesnius apatinius. O vasarą pravers plonų apatinių marškinėliai. Nesvarbu, kad jie ilgomis rankovėmis, galima nusmaukti, atsiraitoti, tačiau tokie specializuoti drabužiai momentaliai šalina kūno drėgmę, greitai džiūsta, vėjas juos prapučia kiaurai, tad karštą dieną juos nešioju žūklaudamas ir neatsidžiaugiu.
Žinoma, ne visi pirmojo sluoksnio apatiniai bus tokie, kokius „nupiešiau“, bet jei jie pagaminti Norfin, Guahoo arba Ternua – galite neabejoti. Beje, lai negąsdina žodis „vilna“, nes kai kurie pirmojo sluoksnio apatiniai gali būti nesintetiniai, bet pasiūti iš merino vilnos. Nepaisant, kad tai yra natūralus audeklas, jis šalins prakaitą ir leis jaustis tvankumoje komfortiškai.
Striukė, liemenė ir visa kita
Net ir vasarą naktys gali būti vėsios. Arba staiga pradės lyti. Todėl žvejui reikia plonos striukės, kuri apsaugos nuo drėgmės, šaltesnio nakties vėjo, bet įsidienojus su ja nebus pernelyg tvanku.
Geriausios žvejybinės striukės tos, kurios leidžia kūnui kvėpuoti. Vėl reikėtų grįžti prie membraninių audinių, bet neišsitęsiu, tiesiog parekomenduosiu „kvėpuojančią“ Norfin Pilot striukę. Šis drabužis pritaikytas braidymui, minimalistinio dizaino, trumpas, lengvas, kompaktiškas, žodžiu, labai tinkamas spiningaujant.
Nebūtina pirkti būtent šitą striukę, galima rasti pigesnių, bet irgi puikios kokybės Norfin arba Ternua gaminių. Pasiūtas iš itin plonos medžiagos striukes įmanoma sutalpinti į kai kurių žvejybinių liemenių kišenes, jos neužims vietos kuprinėje arba perpetiniame krepšyje.
Aš iš plonos striukės kitąsyk pasidarau savotišką diržą – apsijuosiu rankoves, jas priekyje surišu, nukarusias drabužio dalis apvynioju, kad nekadaruotų. Jokio diskomforto spiningaujant, net pamirštu, kad turiu žūklėje šį drabužį...
Žvejybinė liemenė man yra neatsiejama su žūkle. Ją nešioju bet kokiu oru, kadangi liemenės kišenėse talpinu didelę dalį savo „turto“. Tinkamai išsirinktoje liemenėje galima susidėti viską, ko tai dienai užteks spiningaujant. Vobleriai ir sukriukės, blizgės ir guminukai talpinami į kompaktiškas dėžutes, jas susikišame į liemenės kišenes.
Kita vertus, gal esu per didelis maksimalistas, tad neretai liemenės kišenių man visgi nepakanka. Tada į žūklę imu perpetinį arba juosmeninį krepšį, mažiau patinka kuprinės ir kabinami ant peties specialūs žvejybiniai krepšiai. Bet tai – įpročio dalykas, kiti labiau linkę nešioti, tarkim, kuprines. Tačiau spiningaudami šapalus mes dažnai braidome, tad išsiimti iš kuprinės masalus ar kokias nors žvejybines smulkmenas stovint vandenyje bus labai nepatogu, praktiškai neįmanoma.
Salmo parduotuvėje aprašyto gėrio į valias, šioje prekių kategorijoje Salmo firma mūsų šalyje yra neabejotina lyderė, dėl to vargu ar kas bandys ginčytis.
Susiruošę spiningauti nepamirškite kepurės bei akinių nuo saulės.
Romualdas Žilinskas
