Pulsuojantys guminukai. Kaip spiningauti
Viename savo straipsnių jau pasakojau apie rubber jig masalą. Reikėtų darsyk pasakyti, kad jis nenaujas, tačiau mūsų vandenyse nėra populiarus. Gal kažkas ir dažniau bando šiuo viliokliu žvejoti, tačiau nepasiekęs reikiamų rezultatų padeda į masalinę ir pamiršta...
Tiesą sakant, panaši lemtis ištinka nemažai vilioklių. Mados tai reikalas, reklamos stoka ar prastas kibumas – sunku spręsti, manding, kad į vienumą susideda visi paminėti dalykai.
Rubber jig unikalus tuo, kad jis yra ir kai kurių kitų seniai žinomų arba neseniai sukurtų spininginių masalų konstrukcijose. Taip pat rubber jig taikomas įvairiose sistemėlėse, kur, regis, paprastas galvakablis būtų geriau arba nelabai suprantama, kokią prasmę turi taip kombinuotas šio tipo vilioklis.
Rubber jig kitų masalų konstrukcijose
Tarkim, kai kurie užsienio žvejai tarp papildomo svarelio ir galvakablio ant valo ar pavadėlio užmauna dar ir stiklinį arba kieto plastiko rutuliuką (kitąsyk net visą jų virtinę!). Jų nuomone, tokios sistemėlės reikia tam, kad džigaujant svarelis daužytųsi į tą rutuliuką ir vandenyje sukeltų papildomus virpesius. Šiuo atveju būtina naudoti volframinį ar kitokio sunkaus metalo svarelį, nes švininis pernelyg minkštas ir neišgaus po vandeniu tinkamo garso.
Na, čia viskas iš carolina rig, texas rig ir panašių sistemėlių „repertuaro“, bet man atrodo, tai jau bus sviestas sviestuotas, nelabai tikiu panašaus pobūdžio patobulinimais, nes kam daryti tokią „mišrainę“? Tiesiog tai yra nelabai tarpusavyje derinami dalykai, bet gal nesigilinsiu, nes tai tik mano nuomonė apie perlenktą lazdą.
Kita vertus, nebandžiau šių patobulintų vilioklių, tad negalėčiau ir kritikuoti. O nemėginau, kadangi tokios sistemėlės atrodo pernelyg sudėtingos, aš jau gal kaip nors paprasčiau – arba rubber jig, arba, tarkim, carolina rig.
Visiškai priešingą nuomonę susidariau apie masalą, kuriame irgi, galima sakyti, kombinuojama rubber jig ir metaliniai sukriukių lapeliai. Kalbu apie spinnerbait, kadangi jo sudėtinės dalys yra metalinis rėmelis, kurio viršuje įtaisytas metalinis lapelis arba du lapeliai, ir apačioje – „plaukuotas“ galvakablis. Pastarasis ne kas kitas, o jau antrame rašinyje minimas rubber jig. Tiesa, jis yra be kliuvinius atmušančių papildomų detalių, paprastai spinnerbait galvutėje įtaisomos akys, bet iš principo ši dalis – tas pats arba labai panašus masalas.
Žinoma, spinnerbait rastume įvairių modifikacijų, vietoje galvakablio gali būti, tarkim, paprastas kabliukas, ant kurio maunamas silikoninis masalas, blizgės, volkerio tipo vilioklis ir panašiai, bet nenukrypsiu nuo temos. Pasakysiu tiek, kad pirmoji minėta spinnerbait versija yra populiariausia, ji laikoma šiuo metu tipine.
Kaip pavyzdį įdėjau Lucky John BigBoy Spinnerbait. Tai yra naujas šių metų Lucky John gaminys ir man tikrai malonu, kad firma pagaliau šiems masalams padarė dvigubus kabliukus, kurie pagerina žuvų pakirtimą. Kai kurių kitų spinerbaitų modelių apačioje esantis rubber jig ar panašus į jį galvakablis, mano nuomone, turi pernelyg didelį ir tankų plaukų kuokštą ir per mažą kabliuką, dėl ko suprastėja pakirtimo galimybė ir žuvys kitąsyk nusipurto nuo kabliuko.
Dar įdomesnis, ir man tai jau yra visiška naujovė, būtų Lucky John ChatterBait Pike, skirtas stambių, dažniausiai arčiau dugno besimaitinančių plėšrūnių žūklei. Jo konstrukcijoje irgi yra rubber jig, tačiau Lucky John ChatterBait Pike priekyje įtaisyta papildoma metalinė plokštelė su skylutėmis.
Firmos gamintojos aprašymas skamba gana įdomiai, masalo konstrukcija paaiškinta logiškai ir įtikinamai, tad reikės išbandyti. Juolab, kad šis metų laikas, iki apledys vandens telkiniai, tam yra tinkamas, nes plėšrūnės tupi giliausiose ežerų, upių, tvenkinių vietose. Gal skamba paradoksaliai, nes minėjau, jog rubber jig ne itin tinka gelmėje, kur sudėtinga šį masalą teisingai animuoti. Bet šįsyk kitas variantas – Lucky John ChatterBait Pike sveria 38 g, tad ką reiškia vien jo masė...
Kaip matote, rubber jig yra panaudojamas kaip atskiras masalas, derinamas su kitais viliokliais ir yra kai kurių masalų konstrukcijose. Tačiau toliau kalbėsiu tik apie tikrąjį rubber jig, t. y. galvakablį „su plaukais“ ir kabliuku arba dar ir užmautu ant jo kabliuko silikoniniu viliokliu.
Apie žūklės techniką
Žvejys puikiai įvaldęs džigavimo techniką, kurios esmė ne ritės apsukos, t. y. tas paprastasis variantas – pasuki du–tris kartus ir darai pauzę, o spiningo viršūnėlės trūkčiojimai – su rubber jig gaudys neturėdamas didesnių problemų.
Po vandeniu šis masalas patraukimo metu suglaudžia šerelius, o kuomet darome pauzę – jie vėl išsitiesina. Esminis dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį koreguojant traukimo greitį bei trūkčiojimų stiprumą, yra vandens telkinio dugnas.
Kada gruntas būna pakankamai kietas, neklampus (žvyras, akmenys, smėlis), santykinai lygus, tokį vilioklį rekomenduojama traukti greičiau, jo šuoliukai turėtų būti ne itin aukšti, bet tankūs – pauzes darome trumpas, meškerykočio viršūnėlę judiname nedidele amplitude.
Dumblynuose labiau tinka kitokia technika: pauzės pageidautinos ilgesnės, mostai spiningu – platesni. Tokiomis žūklės sąlygomis rubber jig kitąsyk galbūt net neatsiplėšia nuo dugno, bet žuvis sudomina jo sukelti dumblo debesėliai.
Tačiau norint, kad tie debesėliai būtų kuo didesnį ir apskritai būtų, reikia pasirinkti ir masalus su atitinkamų formų galvakabliais. Faktas, kad masyvūs šratai, žuvelių galvos formos čia netinka, reikalingi stand up grupės galvakabliai. Taip pat dumblynuose labiau pasiteisina, jei jau mausite ant kabliuko papildomą masalą, ne riperiai, o tvisteriai ir vabzdžių lervų imitacijos.
Naudojant rubber jig galima spiningauti ir viduriniuose vandens sluoksniuose, tam tinka tokio tipo viliokliai su lengvesnėmis galvutėmis. Suprantama, kad žvejojant vandens storymėje irgi reikės nuolatos trūkčioti spiningo viršūnėle, nes antraip rubber jig nepulsuos. Šiuo atveju masalas nesugebės išsilaikyti vienoje horizontalėje, o kiek ji bus laiptuota – priklausys nuo meškeriotojo norų.
Viduriniuose vandens sluoksniuose geriausiai yra žuvauti be nieko („grynas“ rubber jig) arba mauti ant kabliuko riperį. Suprantama, kad tada pasirinksime ne pačius sunkiausius šio tipo masalus.
Rubber jig mūsų ežeruose bei upėse tinkami lydekų, sterkų, ešerių ir, manau, šamų viliojimui. Kažkokių ypatingų skirtumų, kaip kokias žuvis geriau gaudyti, turiu omenyje techninius spiningavimo niuansus, masalų traukimo būdus, kol kas dar galutinai neperpratau. Priežastis elementari – norint gerai, iki smulkmenų išstudijuoti bet kurio masalo galimybes, reikia juo žvejoti ne pripuolamai, bet pastoviai, bandyti pačiomis įvairiausiomis žūklės sąlygomis.
Galbūt reikėtų paminėti tai, kad gaudant ešerius dera rinktis mažesnius rubber jig modelius, geriau tuos, kurių plaukelių kuokštas ne itin didelis ir tankus. Tai logiška, kadangi šie plėšrūnai nėra stambūs ir neįstengia praryti didelių vilioklių. Dryžuočiams ant kabliuko geriau mauti nedidelį tvisteriuką.
Spalvinės rubber jig variacijos taikomos atsižvelgiant į apšviestumą, bendrą dugno foną, metų laiką, orientuojamasi ir į žuvų rūšis. Čia veikiausiai rašyčiau tai, ką daugsyk esu rašęs, gal tik paminėsiu, jog vieni geresnių rubber jig yra vienspalviai juodi arba juodai mėlyni su brokato taškeliais. Beje, jie labiausiai tinka šaltame vandenyje, nepriklausomai nuo to, kokia bus diena – saulėta ar apsiniaukusi. Naktinėje žūklėje rubber jig nemėginau, nors gal ir visai be reikalo, nes, manding, fluorescuojantys šio tipo masalai būtų puikus pasirinkimas spiningavimui tamsoje.
Turint omenyje faktą, kad rubber jig yra sąlyginai didelio kūnelio, nes turi išsipūtusius šerius, jis užsimeta vidutiniškai. Animuojant masalą nuolatos tenka trūkčioti, kad rubber jig žaistų taip, kaip jam ir dera, todėl bet koks spiningas žūklauti netiks.
Gaudymui su rubber jig reikalingas fast akcijos, itin jautrus, gerai sviedžiantis masalus kotas. Norėjau pasakyti, kad žūklavimui geriausias bus aukštos klasės džigavimui pritaikytas spiningas. Galbūt tai ir yra viena priežasčių, kodėl rubber jig pas mus taip sunkiai prigyja...
Romualdas Žilinskas