Pagal Jurgį ir kepurė
Taip – mažą masalą didelė žuvis gali praryti vienu ypu, ragaudama skanų kąsnelį elgsis galbūt ir ne taip atsargiai. Ant didesnio kabliuko užnertas vilioklis pastebimesnis, bet smulkios žvynuotosios tokiu atveju tik apkramto masalą, o didžiosios į jį kartais žiūri įtariai. Ypač kai būna pasyvios ir maitinasi tarsi atbulais dantimis. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Mažas kabliukas, papuolęs į plačius žabtus, negarantuoja gero pakirtimo. Tai itin išryškėja gaudant šapalus.
Sykį žvejodamas dugnine meškere ant kukurūzų grūdų turėjau pakeisti net tris kabliukus (kaskart juos didindamas), kol galiausiai pakirtau pirmąjį laimikį. Tądien kibo kilograminiai ir stambesni plačiaburniai, griebė jie masalą labai godžiai, pakirsti tekdavo nedelsiant, bet kol neužsirišau didelio kabliuko, visos pastangos buvo bevaisės. Vėliau net nereikėjo skubėti meškerykočio į rankas imti – šapalai užsikirsdavo patys. Juos meškeriojant taip nutinka dažnai.
Tiesa, tai ne vienintelis atvejis mano praktikoje, kai netekdavau žuvies vien todėl, kad kabliukai būdavo pernelyg maži. Žvejojant karšius smulkučiai kabliukai įsisegdavo tik į jų odą gerklės srityje, plačiašoniai besimuistydami sugebėdavo atsikabinti nuo mažo kabliuko. Jei jis įsikirsdavo į lūpą (o tai būdavo itin retai, nes karšis gana giliai įsiurbia smulkų masalą), tada dar pavykdavo iki kranto parsitempti laimikį. Kartais, kaip ir šiuo atveju, žuvys tiesiog nepageidauja stambaus masalo ir nori nenori tenka naudoti kabliukus ne pagal laimikio gerklės dydį.
Panašiai yra ir su plonavieliais bei iš storos vielos pagamintais kabliukais. Visi žino, jog karosų ir ešerių lūpos minkštos bei plonos, tad nuo plonavielių kabliukų (ypač su mažomis užkarpėlėmis) šios žuvys labai greitai nusipurto. Yra atsitikę, kad stipriau pakirtus ant kabliuko likdavo tik karoso lūpos, o jų savininkas nuplaukdavo laisvas. Arba ne kartą teko pagauti šią žuvį visai be lūpų – vadinasi, jis jau sykį išvengė žvejo žabangų. Bet kartais lyg tyčia karosai nori ėsti tik uodo trūklio lervas arba pačius mažiausius sliekučius, tokiu atveju nieko kito nelieka, kaip tik imti kuo liaunesnį meškerykotį ir tikėtis, kad jo lankstumas kompensuos plonavielio kabliuko trūkumą. Tokie kabliukai apskritai pjauna bet kokios žuvies lūpas ir išsivaduoti nuo jų žvynuotosios sugeba kur kas dažniau nei nuo kabliukų iš storos vielos. Bėda ta, jog pastarieji tinka ne visiems masalams.
Kadangi jau užsiminiau apie meškerykotį, reikia pridėti, kad stangri meškerės viršūnė geriau pakerta žuvį nei liauna lyg žilvičio šakelė. Mostelėjus ranka kabliukas užtikrintai įsminga kad ir į kiečiausius žuvies žiobtus. Tačiau tenka atsižvelgti į žuvis, kurias ruošiamasi gaudyti. Sterkui ar ūsoriui kietas kotas yra tinkamas, bet kažin ar jis tiks ešeriui bei karosui. Kita vertus, kaip minėjau, liaunas meškerykotis geriau laiko užkibusią žuvį ir naudojant jį galima žvejoti su plonesniu valu – juk pasitaiko, kad neapskaičiavus mosto jėgos net pakirtimo metu trūksta valas.
Su valais irgi būna panašių problemų. Kietas ir netąsus puikiai perduoda pakirtimo jėgą net ir dideliu atstumu. Jei pastebėjote, dugninėms skirti valai dažniausiai tokie ir būna. Tačiau tąsi gija turi privalumų, kai tenka meškerioti netoli nuo kranto ar valties – net ir nedidelė jos atkarpa šiek tiek sušvelnina žuvies pasipriešinimą. Bet jei labai tąsų valą vyniosite ant dugninės meškerės ritės būgnelio, upėje nusviedę masalą toli galite net nepastebėti atsargesnio žuvies kibimo. Svarbu dar ir tai, kad netgi stipresnė tėkmė sugebės lanku išlenkti skersai kranto užmesto meškerykočio valą. Tada pakirtimas dažnai būna pavėluotas, nes reikia įveikti dar ir vandens pasipriešinimą. Vis dėlto rekomenduočiau rišti tik iš tąsaus valo pagamintus pavadėlius, kadangi visas laimikio svoris ir jėga tenka būtent šiai trumpai valo atkarpai. Ir nelabai kreipkite dėmesį į užrašus ant gijos ritinėlio. Reklamos sumetimais galima užrašyti kokį nori išlaikymo svorį, diametrą ar kitokius valo parametrus. Tiesiog paimu giją ir patampau parduotuvėje – jaučiu, ar ji tvirta ar ne, tąsi ar stangri, minkšta ar kieta.
Labai įdomiai atrodo, kada žvejys ant storo valo pririša mažutį kabliuką. Tas styro persikreipęs tarsi koks svetimkūnis ir vargu ar kokia žuvis gundysis ragauti ant jo užnertą masalą. Jau esu minėjęs, kad kabliukas turi būti tarsi valo tąsa, sudaryti darnią sistemėlės visumą. Todėl pririšti jį reikia irgi atitinkamai: jei kabliukas su ausele (kilpele), rišame, tarkim, kaip parodyta 1 pav.,
o kabliuką, kurio kotelio galas paprasčiausiai suplotas, užapvalintas ir neturi skylutės valui, rišame jau kitaip – 2 pav. Pastaruoju atveju esminis akcentas – valas rišimo metu turi glaustis prie kabliuko kotelio iš vidinės pusės, t. y. ten, kur styro gylys. Regis smulkmena, bet kitaip užrištu kabliuku dažniau tuščiai pakirtinėsite.
Kai kurie kabliukai turi užlenktas auseles į vidų arba išorę. Nesibaiminkite, jie rišami arba taip, kaip parodyta 2 pav., tik tuo atveju valas dar ir praveriamas pro auselę, nors galima to nedaryti (įsivaizduokite, kad ten irgi tik kabliuko kotelio mentelė), jei auselė yra atlenkta į priešingą pusę nuo gylio. Kuomet auselė lenkta į vidų, galima rišti, kaip matote 3 pav.
Kai kurie monofilamentiniai ir fluorokarboniniai valai ties surišimo vietomis netenka net iki 50 proc. savo stiprumo, netgi nepaisant, kokiu mazgu yra surišti. Nes patys mazgai irgi yra skirtingi ir, kaip teigia valų tvirtumą matavusios gamintojų laboratorijos, skirtingai surišti mazgai sumažina valų tvirtumą nuo maždaug 70 iki 90 proc. Bet nematavau pats, negaliu to neigti ar tvirtinti.
Straipsnį norėčiau užbaigti faktu, kad pasaulyje nėra vieningos kabliukų dydžių numeracijos. Skirtingų gamintojų kabliukai gali būti to paties numerio, to paties tipo, bet jų dydžiai bus nevienodi. Beje, kitokių tipų net ir tos pačios firmos gamintojos kabliukai skirsis savo dydžiu, nors jų numeriai bus nurodyti tokie patys. Teoriškai kabliukų dydis apibrėžiamas tokiu principu: kuo didesnis bus kabliuko numeris, tuo mažesnis pats kabliukas. Tarkim, Nr. 20 bus mažesnis už Nr.10 ir panašiai. Bet priartėjus prie Nr. 1 dydžio, numeracija jau ima keistis. Dabar viskas atvirkščiai – prieš kabliuko numerio skaičių rašomas nulis, pasviręs brūkšnys ir kuo didesnis yra skaičius po brūkšnio, tuo didesnis bus ir kabliukas. Pavyzdžiui: Nr. 2/0 yra didesnis už Nr. 1/0, bet mažesnis už Nr. 3/0.
Romualdas Žilinskas
