Meškeriotojo virtuvė. Kitos bazinio jauko sudėtinės dalys

Aš kalbu apie dažniausiai naudojamus tokio tipo prievilus, kadangi galimos įvairios variacijos, kuomet viena dalis pakeičiama kažkokia kitokia, galbūt jų kiekis irgi neatitinka mano ankstesniame rašinyje nurodytų „rėmų“.

Tai normalu, kadangi jaukų gamyba, kaip ir visos žūklės įrangos, tobulėja, ieškoma geresnių, galbūt ir pigesnių, bet nebūtinai mažiau kokybiškesnių variantų. Tačiau šio straipsnių ciklo pagrindinė tema yra namuose pačių meškeriotojų gaminamas jaukas, todėl prieš rašydamas buvau nusprendęs daug neanalizuoti tų prievilų ir jų sudėtinių dalių, įvairių priedų, kurie yra žūklei skirtose firminėse pakuotėse.

Deja, tenka vėl kartotis, kad brangstant maisto produktams kai kurias sudedamąsias jauko dalis pigiau nusipirksite žūklės prekių parduotuvėse, nei, kaip buvo prieš keletą metų, prekybos centruose. Tad noriu aš to ar ne, tačiau bent minimaliai teks paminėti ir specialiai žvejams gaminamus prievilus ir jų ingredientus.

Žemiau išvardytos sudėtinės jauko dalys, kitaip nei malti džiūvėsėliai, yra praktiškai natūralūs produktai. Juk net namuose duona kepama ne vien iš maltų grūdų, ten yra ir truputį druskos, rauginančių ir rišančių medžiagų, o ką jau kalbėti apie kitus kepinius. Žūklės prekių parduotuvėse siūlomi džiūvėsėliai paprastai šiuo atžvilgiu yra natūralesni, bet ir čia kitąsyk neapsieinama be priedų, tarkim, dažų arba džiūvėsėlių galiojimo laiką prailginančių konservantų.

Sėlenos

Kas tai yra, turbūt aiškinti nereikia. Gauti sėlenų nesunku, kadangi vegetarams bei sveiko maisto vartotojams šis produktas veikiausiai patinka. Tad ir maisto parduotuvėse jų visada būna. Nesukite daug galvos ir paprasčiausiai nusipirkite, kadangi sėlenų kaina tikrai dar nėra „kosminė“. Tiesa, sėlenos gali būti pernelyg stambios, tad jas irgi kitąsyk verta sumalti per mėsmalę.

Reikėtų įspėti, kad sėlenų būna įvairių: avižų, kviečių, rugių, žirnių, kukurūzų, netgi ryžių. Jaukuose dažniausiai naudojamos kvietinės, nors, kaip minėjau aname straipsnyje, kiekviena jaukus gaminanti firma turi savus receptus, tad neatmetu galimybės, kad kviečių sėlenas kai kurios bendrovės pakeičia rugių, žirnių ar kukurūzų sėlenomis, galbūt jų deriniais.

Sėlenos turi savybe skaidyti jauką ir jos nesulimpa su kitomis sudėtinėmis dalimis, o tik jomis apsivelia. Sėlenos yra lengvos, beveik netraukia drėgmės, dėl ko ir skaido jauką, jos sunkiai pritraukia pašalinius kvapus.

Jei prievilas didžiąją dalį sudaro sėlenos, jis tinkamas nebent privilioti vasarą smulkias paviršiuje besimaitinančias žuveles, pavyzdžiui, aukšles, strepečius. Kita vertus, „palaidas“ sėlenas galima naudoti ir šapalų bei meknių, galbūt dar raudžių jaukinimui, tačiau tik esant išskirtinėms žūklės sąlygoms – ramiam nevėjuotam orui, vasarą, kai šios žuvys pavakariais nuo upės paviršiaus graibo vabzdžius. Sėlenų toli nenumesi, bet įsibridus galima jas plukdyti pasroviui.

Sėlenos sudaro apie penktadalį kiekio bazinio jauko (darant 1 kilogramą prievilo jų reikia dėti 200 g) ir tai vis tiek gana daug, jos praktiškai yra antros po maltų džiūvėsių. Kaip bet kuri bazinio prievilo sudėtinė dalis, sėlenos gali būti dar ir kaip papildomas ingredientas ruošiant galutinį jauko variantą.

Kadangi jos turi savybę skaidyti, tad papildomai ir maišomos į prievilą, kada norima padaryti jį labai purų, birų, kuomet siekiama, kad jis dugne greitai suirtų ir dalis jauko (būtent sėlenos) kiltų į viršų ir viliotų žuvis aukštesniuose vandens sluoksniuose arba nuo sumesto bei gulinčio dugne jauko tėkmėje tįstų žvynuotąsias masinantis sudėtinių prievilo dalelių šleifas.

Išspaudos

Beveik garantuoju, kad nusipirkti prekybos centruose šios sudėtinės jauko dalies jums bus problemiška. Išspaudos gali būti pačios įvairiausios, kadangi yra cukraus, aliejaus, sulčių šalutinis produktas. Beje, išspaudos plačiai naudojamos netgi kulinarijoje, tad pats pavadinimas tegul nenuteikia priešiškai. Kita vertus, išspaudos gali būti dar sykį spaudžiamos, o tos itin riebios „išspaudų išspaudos“ vargu ar žuvims patiks, nes jos naudojamos alyvų, tepalų ir panašių dalykų gamyboje.

Lietuviškos išspaudos veikiausiai bus iš vaisių, runkelių, linų arba rapsų, bet mums labiausiai tiktų saulėgrąžų. Bent tam klasikiniam baziniam jaukui, nes po to jau galima bandyti eksperimentuoti su, tarkim, mums „egzotinėmis“ riešutų, kanapių, sezamo, sojų ir kitomis, kurios gali būti ruošiamo jauko sudėtinės dalys.

Kita vertus, rapsai ir, ypač, linai taip pat pakankamai gera alternatyva ir žuvys jų išspaudas mėgsta. Tiesa, šių išspaudų į bazinį jauką reikėtų dėti kiek mažesnį kiekį nei saulėgrąžų, nes jos turi kitokias savybes. Todėl tokio priedo bendra dalis ankstesniame straipsnyje parašytame santykyje turėtų būti ne 150 g, bet maždaug 120 g gaminamo jauko kilogramui ar dar mažiau.

Labai geras pakaitalas yra kanapių išspaudos. Jos turi žuvims magiškų galių. Bet tik nepadauginkite – kanapių išspaudų bendrame kiekyje turėtų būti dar mažiau nei linų ar rapsų – užteks ir 100 g kilogramui, t. y. 10 proc. gaminamo bendro bazinio prievilo kiekio.

Išspaudas, prieš maišant į jauką, būtina išdžiovinti (geriausia orkaitėje) ir susmulkinti. Nepatyrusios terminio apdorojimo išspaudos bus labai riebios ir greitai suges. Bet tai liečia tas išspaudas, kurias galbūt sugebėjote įsigyti ne žūklės prekių parduotuvėse, nes firminės išspaudos būna jau pilnai paruoštos naudojimui.

Nesu bandęs, tačiau žinau, jog Rusijoje, Ukrainoje saulėgrąžų išspaudos, kaip jaukas ir praktiškai be jokių priedų naudojamos gaudant lynus, karosus, karpius, ypač tai geras prievilas karšiams. Rapsų ir linų kvapas priskiriamas universaliems, t. y. jis vienodai veikia visas karpines žuvis. Kanapės yra kuojų skanėstas. Todėl turint galimybes pasirinkti išspaudas, ruošiant bazinį jauką galima į šias pastabas atsižvelgti.

Tiesą sakant, toji galimybė visada bus, jei užeisite į žūklės prekių parduotuvę. Jei prieš dešimtmetį tokio jauko priedo ten žvejai apskritai nerasdavo, tai dabar bent jau saulėgrąžų ir kanapių išspaudų prekybininkai jums pasiūlys. Vis dėlto išspaudų pasirinkimas dar ir šiais laikais nėra labai didelis, tuo galima įsitikinti panaršius po internetines žūklės prekių parduotuves...

Pastebėjimas. Jei nori rasti bent kiek retesnių jauko ingredientų, kokių nors priedų, jie paprastai būna su firmos Sensas ženkliuku. Ir todėl visai nenuostabu, kad būtent šios bendrovės jaukai yra įvairiausi ir, suprantama, geriausi.

Dribsniai

Gaminant bazinį jauką, dribsnius galima naudoti pačius įvairiausius, jie kainuoja labai nedaug, o nusipirkti šių ingredientų gausite irgi bet kuriame prekybos centre ar net kaimo krautuvėje. Deja, žūklės prekių parduotuvėse tokio produkto nemačiau.

Nors ne – visgi yra, bet tai jau ne tie tikrieji, o labiau specializuoti, netgi pagaminti kitaip, nors turi kai kurias mums įprastų dribsnių savybes, na, ir atitinkamą pavadinimą, jie dažniausiai naudojami ne jaukams, tačiau masalams. Beje, vasarą dribsniai yra tikrai puikus vilioklis, deja, mūsų žvejų mažai naudojamas. Firminius dribsnius meškeriojant galima pakeisti tais mūsų valgomais avižiniais, kvietiniais dribsniais (itin geri kvietiniai su medumi), siūlyčiau pabandyti, nors ant kabliuko laikosi, išsyk perspėju, labai prastai.

Labiausiai pageidautini jauko gamybai ne mūsų vaikams per prievartą grūdami avižiniai, tačiau kvietiniai dribsniai arba kelių grūdų mišiniai, nes yra dar ir kukurūzų, grikių dribsniai. Nors jie dažniausiai būna pasaldinti, turi įvairių skonį gerinančių savybių, nes tai gana populiarus maisto produktas. Bet tokį galite nusipirkti nebent sau, o žuvims ieškokite natūralių, be jokių pagardinimų dribsnių.

Baziniam jaukui jie sumalami mėsmale iki pačių smulkiausių dalelių, tačiau prieš tai gerai būtų dribsnius padžiovinti orkaitėje. Miltelių pavidalu sumalti dribsniai gerokai pasunkina ir sukietina jauką, nes turi ir lipinančių savybių. Tik nepadauginkite, pakartosiu, ką jau rašęs, kilogramui bazinio prievilo reikia 150 g sumaltų džiovintų dribsnių. Jei jauką gaminate „iš akies“, nes kažkaip abejoju, kad viską sversite gramas į gramą, tuomet geriau maltų dribsnių lai būna mažiau nei nurodyta, nes kitu atveju bazinis prievilas bus per daug sotus ir pernelyg kietas, sunkus.

Vėliau į tą patį prievilą galima įmaišyti saują arba dvi nemaltų kvietinių, kukurūzų dribsnių, iš bėdos tiks ir avižiniai. Šitokia sudėtinė dalis gerai absorbuoja drėgmę bei suteikia prievilui rupumo.

Kiek man teko malti mėsmale visas išvardytas sudėtines dalis, daugiausiai problemų turėjau maldamas dribsnius. Jie ypač atšipina malimo mašinėlės peiliukus, nors sausa duona išgaląstą metalą irgi greitai atbukina.

Molis ir durpės

Pastarosios sudėtinės dalys pasunkina ir daro lipnesnį jauką, jos gali iš esmės pakeisti, jei to reikia, prievilo spalvą.

Kita vertus, sunkinimui, lipinimui geriau tinka molis, jį tam dažniausiai ir naudoja profesionalūs plūdininkai arba dugnininkai. Molis gali būti įvairių spalvų, nebūtinai tik rudas. Ir tuo galite įsitikinti pažiūrėję į parduodamas žūklės prekių parduotuvėse firmines pakuotes, iš kurių paimtas molis leis varijuoti prievilo spalvomis.

Beje, vietoje molio galima dėti jau minėtus maltus dribsnius, kurie turi panašių savybių, bet, kaip sakiau, tada bus labai sotus jaukas, jis labiau tiks gaudant karpius, karosus privačiuose tvenkiniuose, kur šių žuvų yra daug.

Durpės irgi kažkiek lipina jauką, tačiau jas žvejai dažniau į prievilą įmaišo dėl kitų priežasčių. Visų pirma – durpės nudažo prievilą natūralia tamsia spalva. Antra – jos pakeičia ir jauko skonį, tame lygmenyje, kurį žmogus vargu ar jaustų. Juk durpės smarkiai didina rūgštingumą, tai reiškia, kad ir jaukas su jų mišiniu bus mielesnis toms žuvims, kurios gyvena uždurpėjusiuose, dumblinuose ežerėliuose, senvagėse.

Trumpiau tariant, toks priedas neretai pagerina jauką, kuomet žvejojami lynai, karosai, raudės. Sausos durpės gerai absorbuoja drėgmę, tad prievilas dėl to tampa kažkiek sunkesnis.

Molį arba durpes galima pakeisti paprastu smėliu arba juodžemiu, kurio rasite pakrantėje (puikiai tinka iš kurmiarausių). Smėlis vargu ar smarkiai sulipins prievilą, tačiau jį gerokai pasunkins, kas leis jauko rutuliams greičiau nugrimzti į dugną. Juodžemis savo savybėmis yra artimesnis durpėms.

Įmaišytos į jauką durpės, juodžemis, jei žvejosime kur nors upėje, kurios dugnas ne dumblėtas, bet smėlėtas, bus netinkamos. Todėl teks atsižvelgti į žūklės sąlygas. Dėl to ir nerekomendavau į bazinį jauką iš karto įmaišyti kurią nors iš šios rūšies sudėtinių dalių.

Bet jų turėti vertėtų. Durpes reikia susmulkinti iki pačios smulkiausios faktūros bei išdžiovinti. Molio irgi patarčiau prisikasti iš anksčiau, išdžiovinti ir susmulkinti nepaliekant gumuliukų. Norint apsisaugoti nuo ne visai tinkamo rupumo sudedamųjų dalių (turiu omenyje ir visas išvardytas), reikia jas persijoti per sietelį.

Kai kuriais atvejais, tarkim, norint jauką labai greitai nuskandinti arba naudoti jį itin stiprioje srovėje ir dideliame gylyje, tenka įmaišyti dar ir smulkiai persijoto žvyro.

Čia labai pravers du skirtingo akių diametru sieteliai. Vienu atskirsite smėlį, o kitu – stambesnius akmenėlius. Smėlis, durpės, žvyras, juodžemis naudojamas dar ir tais atvejais, kuomet paskutiniu momentu žūklavietėje nusprendėte, kad jūsų jaukas yra pernelyg lipnus. Įbėrę kelias saujas minėtų priedų pasidarysite rupesnį prievilą.

Bet vienas dalykas yra parašyti, o visai kas kita – padaryti. Aš čia kalbu apie molio, durpių paruošimą, tad vargu ar absoliuti dauguma meškeriotojų tuo užsiims, nes šiais laikais laikas yra itin brangus.

Todėl paruoštų naudojimui durpių, taip pat įvairių atspalvių ir skirtingo lipnumo molio galite rasti žūklės prekių parduotuvėse. Tai išties gerai, nes būtent šių komponentų ne visur prisikasi, paprastai su smėliu, žvyru ir juodžemiu keblumų būna mažiau.

Beje, sulipinti jaukus galite su tam seniai jau gaminamais specialiais klijais, tokį priedą pamenu dar nuo tada, kuomet mūsų žūklės prekių parduotuvėse atsirado pirmieji firminiai jaukai.

Kadangi gamybos technologijos šiais laikais pažengusios neįtikėtinai toli, tad ir konkurencija tarp jaukus gaminančių firmų vyksta „natūralizacijos“ kryptimi. Noriu pasakyti, kad imta labiau vertinti viską, kas pagaminta iš natūralių produktų, net jei tai bus... klijai, nes žuvų skonio ir kvapo receptoriai yra itin išlavėję ir įvairios „chemijos“ žvynuotosios vengs. Šioje srityje, be abejonės, pirmautų Sensas firma, todėl tiek jos siūlomi klijai prievilams, tiek kiti jauko priedai arba jaukai ir yra geriausiai perkami žvejų.

Romualdas Žilinskas