Meškeriotojo virtuvė. Apie česnaką, uogas, kruopas ir dar daug ką

Tiesa, čia yra tam tikrų išlygų, nes kitu atveju tik tokie, o ne kitokie kvapai bei skoniai masintų žuvis. Juk jei taip būtų, tuomet kažkurios rūšies karpinėms žvynuotosioms tiek visose upėse, tiek bet kuriuose ežeruose ar tvenkiniuose vasarą ir žiemą, patiktų, tarkim, karšiui – medumi, o kuojoms – vanile pagardinti prievilai.

Tačiau taip nėra, kadangi vienuose vandens telkiniuose tie patys karšiai ar kuojos gali dažniausiai maitintis vienokiu maistu, o kituose – kitokiu. Na, gal ne visai taip, nes vis tiek jų racionas yra daugiau ar mažiau panašus daugelyje vandens telkinių, tačiau meniu koreguoja metų laikas ir papildomas, galbūt rečiau vartojamas maistas.

Žodžiu, yra savitumų renkantis jaukus, kadangi tenka atsižvelgti į metų laiką, vandens temperatūrą, kitus koreguojančius žuvų mitybą veiksnius ir apskritai individualias to telkinio savybes. Dažniausiai geriausias prievilas išsirenkamas tuo pačiu paprasčiausiu būdu – jaukini ir žiūri ar žuvys į jauką reaguoja. Kita vertus, vieni prievilai labiau patinka vienoms žvynuotųjų rūšims, o kiti – kitoms. Tad jaukai atsirenkami visgi ne „aklai“.

Iš plačiai pas mus virtuvėje naudojamų prieskonių bene dažniausiai mūsų žvejai naudoja česnakus, vanilę ir cinamoną. Šie prieskoniai turi itin intensyvų specifinį kvapą, tad elgtis su jais derėtų atsargiai, nes jaukas gali turėti žuvims atvirkščią efektą. Nors to negalima pasakyti apie vanilę, kurios netgi šiek tiek perdozavus žuvys nuo prievilo nebėga.

Labiausiai česnako įtaką karšiams vertina Kauno marių žvejai. Česnaką prievilui reikėtų sutrinti, masę išmaišyti kūno temperatūros vandenyje, prakošti pro skiautę tankaus audeklo ir pašlakstyti jau paruoštą žūklei jauką. Tačiau po to prievilą dar kartą derėtų gerai išmaišyti, kad česnako kvapas pasklistų po jį tolygiai.

Česnako reikėtų dėti vieną vidutinio dydžio skiltelę 5 kg paruošto jauko. Beje, česnako kvapas labiausiai veikia žuvis šiltame vandenyje, o jauke gerai laikosi tada, kuomet prievilas yra riebesnis.

Aišku, galima ir pačiam tokį pasidaryti, tada reikėtų česnaką derinti su paprastu saulėgrąžų aliejumi, šį „ekstraktą“ pasiruošti ilgesniam laikui, į jauką ne pilti, bet purkšti specialiu purkštuvu. Kita vertus, viskas turi galiojimo laiką – aliejus apkars, ypač, jei šiltai laikysi, o česnakas išsivadės.

Kiek dėti česnako į masalą – atsakyti vienareikšmiškai sunku. Paprastai šis prieskonis naudojamas, kaip ir sakiau, gaudant Kauno marių karšius, kuomet juo iškvėpinami makaronai, pastaruoju metu – ir konservuoti kukurūzai. Masalų „česnakavimas“ – ištisa teorija, ją geriausiai įvaldę pastoviai mariose žuvaujantys garbaus amžiaus meškeriotojai. Įdomu tai, kad nuomonės dėl česnako kiekio skiriasi ir svyruoja nuo labai daug iki vos vos.

Bet tai – jau masalas, o aš kalbu apie jaukus, tad nenukrypsiu. O kad jaukų su česnaku nereikėtų gamintis, galite jų nusipirkti, mačiau ir tokių. Pastebėjimas. Šiaip jau karšiai labiau linkę į saldumą, bet veikiausiai ir jie kitąsyk užsimano kažko aštresnio. O gal tai priklauso nuo konkrečių vandens telkinių, čia jau reikėtų surengti visuotinę žvejų apklausą.

Ar yra specialių česnako aromatizatorių, atraktantų? Suprantama, kad yra, nes gamybininkai tikrai nesnaudžia. Tačiau jie nepagamina, o gal tik aš nemačiau, kažko, kas galėtų po to nuvalyti šiuo prieskoniu prakvipusias (ar prasmirdusias?) rankas. Ne bėda – patrinkite citrina, citrinos sultimis, galiausiai citrinos rūgštimi ir tas kvapas dings.

Vanilę žmonės dažniausiai žino vanilinio cukraus pavidalu. Tačiau tai tėra tik prisitraukęs jos kvapo cukrus ir dėti tokio cukraus į jauką tektų labai daug. Parduotuvėse galima nusipirkti vanilės esencijos, kurios pakaks vos kelių lašų vienam kilogramui prievilo. Tai yra išgrynintas vanilinas, kuris, beje, gaminamas iš vijoklinių augalų (vienos orchidėjų rūšies) ankščių.

Nors galimas daiktas, jei tas prieskonis kainuoja labai pigiai, kad įsigysite sintetinį vaniliną. Bet tai gal nieko blogo, įtariu, jog žūklės parduotuvėse parduodamuose jaukuose jau seniai yra šis pakaitalas. Vanile kvepiantis jaukas gali būti naudojamas bet kurių karpinių žuvų žūklėje – į šį kvapą beveik visos jos reaguoja vienodai gerai.

Pagardinti ir pakvėpinti baziniam jaukui žūklės prekių parduotuvėse rasite ir sauso miltelių pavidalo vanilinio priedo, ir purškiamo, ir vilgomo (dipai), ir pilamo... Žodžiu, tokio specializuoto „gėrio“ asortimentas meškeriotojams platus, nes vanilė yra mėgstama daugelio karpinių žuvų, tai vienas populiariausių kvapų.

Galbūt ne visi žino, jog cinamonas gaunamas sumalus tropikuose augančio vienos medžių rūšies žievę. Tad norėdami įsigyti šio prieskonio mes tikriausiai neisime į džiungles, bet nusipirksime parduotuvėje. Kainuoja jis nebrangiai, o ir į jauką jo dėti reikia atsižvelgiant į anksčiau duotus patarimus. Cinamonas dažniausiai naudojamas jaukuose, kurie yra skirti karšių, karpių žūklei, tai irgi itin populiarus, mažai kuo nusileidžiantis vanilei kvapas, kuriuo kvėpinami įvairūs prievilai.

Nelabai norėjau, visgi esu priverstas paminėti dar kai kuriuos žuvims patinkančius prieskonius – kanapes. Nežinau, ar kas nors jas savo virtuvėje laiko, visgi tai yra produktas, kuris lietuviams žinomas nuo seno ir kažkada pas mus gana įprastas buvo, tarkim, iš kanapių sėklų išspaustas pienas, kanapių sėklos dedamos į sriubas, troškinius, salotas ir panašiai. Iš kanapių, beje, gaunama labai neprasta arbata.

Bet gal nepradėsiu pasakoti apie kanapėse esančias vertingas žmogaus organizmui medžiagas, kaip jos gerina atmintį ir kelia tonusą. Faktas tas, kad kanapių sėklos patinka žuvims, nes dauguma karpinių žvynuotųjų teigiamai reaguoja į jauke esantį tokios rūšies priedą. Suprantama, sumaltą, nors šutintas kanapių sėklas galima naudoti ir kaip masalą.

Deja, jos labai smulkios, tad stambioms žuvims gaudyti netiks. O ir šiaip kanapės, kaip jauko priedas, dažniau naudojamos smulkesnių ar vidutinio dydžio žuvų žūkle, jos yra universalios, nors tikslingai į jaukus maišomos dažniausiai gaudant kuojas, plakius, raudes, aukšles, jas ypač dažnai naudoja žvejai sportininkai varžybų metu. Todėl galite pabandyti savo jaukus praturtinti, pavyzdžiui, Sensas Grillied Hemp priedu, tai yra skrudintos ir maltos kanapių sėklos.

Vertėtų paminėti ir kai kurias pastaruoju metu labai populiarias vaisių bei uogų kvapo tinktūras, aromatizatorius, dipus, kurių galima įsigyti žūklės prekių parduotuvėse. Visų nevardysiu, o ir nesugebėčiau išvardyti, kadangi kai kurie bus itin egzotiniai, kiti – „miksai“, sudaryti iš kelių vaisių ar uogų, bet, tarkim, braškes, žemuoges, bananus tiktai žinote. Arba kokosus. Nors, tiesą sakant, kokosas yra riešutas, bet mūsų požiūris šiuo atveju kitoks. Ir visa tai žuvims tai taip pat patinka.

Atvirai pasakius, pradžioje aš į taip kvepiančius jaukus žiūrėjau su dideliu įtarimu, kadangi puikiai įsisąmoninau viena – jei kvapas patinka pačiam žvejui, tai labai daug galimybių, jog tokį prievilą jis ir nupirks. Žodžiu, tai laikiau eiline meškeriotojų masinimo priemone. Visgi klydau.

Dabar jau žinau, kad braškėmis ar žemuogėmis kvepiančių jaukų neatsisako karpiai. Karšiai labiau mėgsta egzotiką, tad jiems mielesni bananai ir ananasai. Kuojos yra paprastesnės ir joms tinka obuoliais ar barbarisais kvepiantys prievilai. Kriaušių, abrikosų ar persikų kvapai yra daugiau ar mažiau universalūs.

Kaip kvapieji priedai naudojama kakava ir pieno milteliai (labai tinka gaudant aukšles), ajero šaknys (karosams), medus (karšiams ir karpiams), karamelė (kuojoms ir karšiams) ir dar daug įvairių kvapiųjų medžiagų.

Romualdas Žilinskas