Kuo praktiška bolonijos palaidynė?

Meškeriojimas plūdine tėkmėje turi savų ypatumų, todėl susiformavo netgi atskiras tokio meškeriojimo stilius, vadinamas boloniškuoju, kuriam konstruojami ir gaminami specialūs įrankiai, vadinami boloniškomis palaidynėmis. Nors ir daug kuo gimininga angliškajai plūdinei meškerei, tačiau boloniškoji skiriasi nuo savo pirmtakės didesniu ilgiu, meškerykočio konstrukcija ir paskirtimi – šia plūdinės meškerės atmaina žuvys gaudomos tėkmėje, kur angliškojo stiliaus plūdinių galimybės aiškiai ribotos.

Boloniškosios palaidynės Salmo Bolognese Light modelių gama leidžia pasirinkti įrankį meškeriojimui įvairaus dydžio upėse.

Speciali ar optimali?

Boloniškosios palaidynės gerbėjai visada pabrėžia, kad ji atsirado, kuriant optimalią plūdinę meškerę, žuvų gaudymui didelėse ir srauniose upėse, tačiau ji taip ištobulėjo, kad šį įrankį galima pritaikyti daug kur. Pirmiausia boloniškoji palaidynė nuo angliškosios skiriasi tuo, kad jos meškerykotis yra ne sudurtinis, o teleskopinis, tad šis įrankis – labai parankus kelionėse.

Pavyzdžiui, Salmo Elite Bolognese Light boloniškosios palaidynės (4.00, 5.00 ir 6.00 m modeliai) transportavimo ilgis 1.35, 1.36 ir 1.37 m. Toks įrankis telpa į bet kokį futliarą ir bet kurio automobilio bagažinę. Be to, boloniškoji palaidynė – ilgesnė: klasikinis jos ilgis 6-8 m, tačiau mūsų krašte populiaresni 3-4 m variantai, nors toks požiūris – visiškai niekuo nepgrįstas. Tiesiog tradicija ir tiek.

Jei smalsumo dėlei keturių metrų boloniškos palaidynės savininkas pabandytų tokioje upėje kaip Neris ar Nemunas meškerioti 6 m ilgio modeliu, jis pamatytų, koks yra skirtumas ir atrastų daug ilgos palaidynės privalumų, o keturiametrinę atidėtų vidutinėms ir nedidelėms upėms.

Boloniškoji palaidynė – visada pakankamai aukštos klasės įrankis, nes ji turi būti lengva, o tokį meškerykotį galima pagaminti tik iš labai geros kokybės anglies pluošto, kurio masė - nedidelė. Vienas iš populiariausių bloniškojo stiliaus įrankių mūsų krašte – jau minėtas Salmo Elite Bolognese Light 500, kuriuo užmetami montažai nuo 3 iki 15 g, pagal šį parametrą priskiriamas prie lengvų prestižinių modelių ir sveria vos 248 g. Boloninės palaidynės žiedeliai taip pat turi būti lengvučiai, tačiau – ant aukštų kojelių, kad lynojant, valas neliptų prie meškerykočio.

Paprastai ant viršūnėlės, kuri būna gana liauna, užveriami 1-2 slankūs žiedeliai, kurie užtikrina, kad viršūnėlė linktų tolygiai ir taip pat pasiskirstytų apkrova. Tad liaunos viršūnėlės sulaužymo tikimybė – minimali. Net ir stambiam laimikiui užkibus.

Boloniškųjų meškerykočių ričių laikikliai taip pat ypatingi: kadangi kamštinių ar guminių rankenų šios palaidynės neturi ir jas atstoja šiurkštokas drūtgalio paviršius, užtikrinantis, kad neslidinėtų delnas, ritės laikikliai tvirtinami tiesiog prie meškerykočio, o ritės kojelė fiksuojama sagtimi. Ritė – greitaeigė (redukcijos skaičius nuo 5,5:1 iki 7,2:1), su negiliu ir nedidelio skersmens valo būgneliu. Pageidautina, kad ritės masė būtų tokia, kad kartu su drūtgaliu ji svertų tiek pat, kiek likusi meškerykočio dalis.

Valas ir pavadėliai

Priešingai nei ritė valas – labai delikatus boloniškojo stiliaus palaidynės sąrangos elementas. Kadangi meškeriojama šiuo stiliumi, plukdant masalą tėkmėje, valas privalo laikytis vandens paviršiuje ir negrimzti. Nors meškeriojant didelė dalis valo kabo virš tėkmės, tačiau tam tikro ilgio atkarpa neišvengiamai atsiduria ant vandens ir, jei ji nugrims, ne tik masalo plukdymas, bet ir pakirtimas bus komplikuotas. Meškeriojimo ekspertai valą boloniškajai palaidynei pataria parinkti pagal plūdės keliamąją galią: jei plūdės keliamoji galia – 2-6 g, rekomenduojama naudoti 0,12 mm skersmens valą, jei - 6-10g, tai - 0,14 mm, jei - 10-14 g, tai - 0,16 mm. Storesnis valas naudojamas retai, nes kuo didesnio skersmens valas, tuo sunkiau meškerioti pristabdant tėkmėje plūdę. Todėl kuo valas plonesnis, tuo meškeriojimas sklandesnis.

Valas Preston Float Max 0.16mm 150m – greičiausiai patenkins jūsų reiklumą, jei pasirinksite šį valą bolonijos tipo palaidynei

Ilgas pavadėlis

Pavadėlis boloniškajai palaidynei parenkamas kuo plonesnis, nes nuo to priklauso ir masalo elgsena tėkmėje ir kibimas. Svarbu, kad masalas tėkmėje plauktų kuo natūraliau, lyg vandens nešamas kąsnelis, o tai užtikrina tik maksimaliai plonas pavadėlis. Kuo pavadėlis storesnis, tuo masalą sunkiau valdyti. Pavadėlį tvirtinti prie pagrindinio valo geriausia sukučiu.

Pavadėlio ilgį lemia aplinkybės, todėl jis svyruoja nuo 30 iki 70cm, bet kartais naudojamas ir ilgesnis. Ypač tais atvejais, kai meškeriojama vadinamuoju stop&go metodu. Meškeriotojas laikas nuolaiko pristabdo srovės nešamą plūdę ir kelias sekundes neleidžia jai plaukti, per tą laiką pavadėlis su kabliuku kyla link paviršiaus. Kai meškeriotojas vėl paleidžia plūdę plaukti, masalas vėl ima grimzti. Kuo ilgesnis pavadėlis, tuo ilgiau masalas plaukia tėkmės laisvai nešamas.

Plūdės forma

Boloniškajai palaidynei skirtos plūdės skiriasi išvaizda – kylis ilgas, plonas, o antena – storoka. Meškeriojimui didesnėje gelmėje rekomenduotinos tystančio lašo formos plūdės, kanale ar ten, kur tėkmė rami ir vienoda, galima naudoti plūdes, kurių korpusas gana ilgas ir plonas, o stiprokoje, sūkuriuojančioje, susiskaidžiusioje į srautus tekmėje tinkamesnės apvalainos plūdės su ilgu kyliu. Nepamirškite, kad kuo plūdė masyvesnė, tuo ji stabilesnė, bet ji ne taip jautriai, kaip lengvesnės fiksuoja kibimą.

Plūdžių antenos turi būti storesnės, ryškios, nes masalas plukdomas nemažą atstumą ir plūdė atsiduria toli nuo meškeriotojo, tad plonesnę anteną sunku įžiūrėti. Dažnai boloniškajai palaidynei gaminamos plūdės turi po keletą keičiamų įvairių spalvų antenų. Baltos ir geltonos antenos geriau matomos tamsaus kranto ir vandens augalijos fone, apniukusiu oru ir prietemoje, raudonos – universalios, o juodos tinkamiausios dieną.

Svarelių išdėstymas

Boloniškajai palaidynei optimaliausia svarelių versija – slankiųjų „slyvos“ formos svarelių ir ant valo fiksuojamų šratelių derinys. Gali būti naudojamos tik „slyvutės“ arba tik šrateliai.

„Slyvutė“- svarelis užtikrinantis reikiamą plūdės grimzlę ir vertikalią padėtį netg to atveju, jei tėkmė „garbanojasi“ ar pučia stiprokas priešinis vėjas. Kai „slyvutės“ fiksacijos taškas – gana nedideliu atstumu nuo plūdės, o žemiau jos vienodais tarpais išdėstyti 4-5 šrateliai, tokia schema – universaliausia. Šiuo atveju naudojamas 40 cm pavadėlis.

Jei tėkmė stipri ir sūkuringa, labiau tinka variantas, kai šrateliai išdėstomi arčiau pavadėlio, o atstumai tarp jų didėja tuo labiau, kuo aukščiausiai esantis svarelis yra arčiau „slyvutės“. Jei žuvų kibimas geras, galima naudoti paprasčiausią, bet labai efektyvų variantą: reikiamos masės vienodo dydžio šratelių serija fiksuojama vienas šalia kito virš valo ir pavadėlio jungties. Šią versiją rekomenduotina naudoti tada, kai valo atkarpa nuo plūdės – ilgesnė nei gelmė meškeriojimo vietoje, o masalas velkasi dugnu.

Beje, gaudant nevienalytėje tėkmėje, vieną ar kelis mažyčius šratelius galima užfiksuoti ir ant pavadėlio, kad kibimai būtų pastebimesni.

Vos 60 centimetrų ilgio būdama neišskleista Salmo Diamond Travel Bolognese meškerė – labai praktiška kelionėse, nes bagaže užima minimaliai vietos

Meškeriojimo taktika

Boloniškaja palaidyne dažniausiai meškeriojama stovint, nes tokia meškeriotojo padėtis leidžia geriau išnaudoti ilgo meškerykočio privalumus. Štai ir tampa aišku, kodėl boloniškosios palaidynės, tokios kaip Salmo Elite Bolognese Light 400, privalumas – nedidelė masė, vos 170 g. Ne tik laikyti visą dieną rankose, bet ir valdyti tokį įrankį daug lengviau ir paprasčiau nei dvigubai sunkesnį modelį.

Be to, meškerę reikia laikyti kiek įmanoma vertikaliau, nes kuo vertikalesnėje padėtyje palaidynė, tuo ilgesnė valo atkarpa neliečia vandens. Tada lengviau valdyti plūdę ir pakirsti kimbančią žuvį.

Svareliai, plukdant masalą, turi nekliūti už dugno nelygumų, todėl pirmiausia reikia atmatuoti jų grimzlę taip, kad svareliai plauktų mažiausiai 2 cm atstumu virš dugno.

Na, o tada pasirenkama masalo plukdymo taktika: vienu atveju žuvys geriau kimba, kai masalas šliaužia dugnu, bet būna ir taip, kad reikia, jog jis plauktų, neliesdamas dugno. Tas atstumas gali būti labai įvairus – nuo kelių iki keliasdešimties centimetrų.

Plūdei tolstant nuo meškeriotojo, reikia tolydžio nuvynioti nuo ritės valą, kad plūdė nenukryptų nuo reikiamo kurso, o masalas plauktų natūraliai. Tiesa, kai kibimai retoki, naudojamas stop@go metodas – plūdė akimirksniui pristabdoma, kad masalas atsiplėštų nuo dugno arba pakiltų į aukštesnį vandens sluoksnį ir vėl imtų grimzti.

Ir nepamirškite, jog valas visą laiką turi būti įtemptas, kad užtikrintų tiesioginį kontaktą su plūde. Štai tokie bendrieji žuvų gaudymo boloniškąja palaidyne principai. Meškeriojimas boloniškaja palaidyne – labai dinamiškas ir gali sudominti kiekvieną, norintį išmokti vilioti žuvis tėkmėje.

Salmo inf.