Kembrikai plūdei
Anties plunksna prispausta prie valo juodomis gumelėmis – sena praeitis. Netgi vyresnio amžiaus meškeriotojai dabar tokio tipo plūdžių jau nebenaudoja. Kaip ir minėtų juodųjų gumelių, kurias žvejai dažniausiai pirkdavo... dviračių parduotuvėse. Įsigijai tokią “žarnelę” už kapeikas, sukarpei norimo ilgio gabalėliais ir turi plūdžių prispaudėjų sezonui ar keliems. Guma - tąsi ir minkšta, tačiau neilgaamžė, nes nuo drėgmės bei saulės greitai sensta ir trūkinėja.
Kuomet prasidėjo plūdžių su metaliniais, o vėliau ir plastikiniais kyliais “era”, gumeles išstūmė įvairiaspalviai plastikiniai kembrikai. Vieni jų parduodami žūklės prekių parduotuvėse firminėse dėžutėse, kitus – meškeriotojai tiesiog nusilupa nuo elektros laidelių, kuriems jie naudojami vietoje izoliacinio sluoksnio. Specialūs pirktiniai kembrikai nors ir brangoki, bet tikrai geros kokybės. Tačiau vienoje dėžutėje kažin ar rasi daugiau kaip dešimties skirtingų diametrų prispaudėjų, be to dalis jų paprastai pernelyg platūs ploniems kyliams ir tinka nebent užmauti ant plūdžių antenėlių.
Nors ir labai keista, bet šios smulkmenos (o juk be jų neišsivers nė vienas plūdininkas) pas mus yra kone deficitinė prekė. Per savo dešimtmečiais skaičiuojamą žvejybinę praktiką, specializuotose parduotuvėse tikrai universalų kembrikų rinkinį esu aptikęs tik kelis kartus. Paskutinį sykį turbūt prieš kokius tris metus, tai buvo sportinio meškeriojimo mėgėjams skirtas rinkinys. Tačiau tokie smulkūs daikčiukai turi bjaurią savybę greitai pasimesti, kažkiek išdalini draugams, nutrauki kartu su plūdėmis ir po kelių metų vėl imi jausti kembrikų trūkumą.
Visa bėda, jog dauguma plūdžių pas mus parduodamos be valo prispaudėjų, vos ne pas kiekvieną jų rūšį yra skirtingo storio kyliai, tad norom-nenorom tenka rankioti įvairius laidelius ir su replėmis nutraukinėti jų plastikinę dangą. Rinktis derėtų iš minkštesnio plastiko padarytus kembrikus, nes pernelyg kietus, kaip taisyklė, gana greitai nupjauna valas. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į jų storį, kadangi ant plono kylio užmautas masyvus prispaudėjas (turima omeny pernelyg plačios kembriko sienelės lyginant su jo siaura ertme) gali išbalansuoti lengvą plūdelę arba sumažinti jos plūdrumą.
Tinkamos kokybės plastikinė “žarnelė” lankstoma nelūžta, patempus – tįsta. Minkšti bei elastingi prispaudėjai universalesni, kadangi juos galima pritaikyti įvairesnio storio kyliams, jie paslankesni, lengviau užmaunami, nežeidžia valo.
Paprastai ant standartinės plūdės kylio maunami trys kembrikai, nes, kaip rodo praktika, dviejų gali nepakakti – ilgesnį laiką pažvejojus, ypač stiprioje srovėje, plūdė nuslenka valu žemyn. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, jog teks mažinti ar didinti gaudymo gylį, todėl prispaudėjai negali itin tvirtai spausti gijos. Patraukus plūdę valu, jis dėl šios priežasties gali susigarankščiuoti, kartais netgi plyšta.
Apatiniam kembrikui tenka didžiausia apkrova ir jis greičiausiai nusidėvi. Kad bežuvaujant prispaudėjo staiga nenupjautų valas, geriau apsidrausti iš anksto ir ant kylio užmauti ilgesnę (priklausomai nuo pačio kylio ilgio ji gali siekti ir 1,5-2 cm) plastikinės “žarnelės” atkarpėlę. Kartais užmetant meškerę valas persimeta per plūdės antenėlę. Viena iš priežasčių – perdaug aukštai užmautas apatinysis kembrikas. Jis bent milimetru turi būti išsikišęs už kylio galo. Vidurinysis prispaudėjas yra apsauginis-pagalbinis – papildomai prie kylio prispaudžia valą ir netikėtai nutrūkus apatiniam kembrikui, kurį laiką gali atlikti jo funkcijas. Arčiausiai plūdės korpuso esantis prispaudėjas turėtų būti paslankesnis nei anksčiau minėtieji, kadangi keičiant plūdės padėtį jis stumdomas kyliu žemiau savo pastovios padėties, nes priešingu atveju yra rizika nutraukti valą arba nupjauti patį kembriką, o taip pat nutrinti korpusą dengiančius dažus ar laką.
Dengiant plūdes apsaugine danga, jas dažant, dalis lako ar dažų dažnai prilimpa prie viršutinės kylio dalies. Todėl arčiausiai korpuso esantis prispaudėjas paprastai pasirenkamas kiek didesnio diametro negu žemiau jo esantys kembrikai. Kuomet meškeriojame itin sunkiomis didelio plūdrumo plūdėmis, viršutinį prispaudėją nerekomenduojama prispausti prie pat korpuso. Jis nustumiamas iki kylio vidurio ar dar žemiau ir tokiu būdu nuima dalį įtempto valo apkrovos nuo korpuse esančio žiedelio. Gaudant stambiomis plūdėmis stipraus pakirtimo momentu žiedelis neretai tiesiog išplėšiamas. Pastaruoju metu didesniosios plūdės dažniausiai gaminamos su skylutėmis korpuse, tad viršutinį kembriką galima mauti iki kylio viršaus.
Šiuo metu plūdžių kyliai paprastai daromi iš vielos arba kieto plastiko. Pastarieji mažiau mėgiami meškeriotojų jau vien todėl, jog yra trapūs ir kartais lūžta plūdę stumdant valu. Ypač dažnai taip atsitinka, kai kembrikai būna kiek stipriau prispaudę giją ir plūdę staigiai stumiame žemyn mažindami gaudymo gylį. Tačiau vieliniai kyliai taip pat turi kai kurių minusų. Vienas jų – aštrūs kylio galo kraštai. Neatsargiai maunant prispaudėjus galima pažeisti valą dėl ko jis vėliau toje vietoje nutrūks. Kad taip neatsitiktų, kembrikus rekomenduojama pritvirtinti prie plūdės pačiame gijos gale dar neužrišus kabliuko ir tą valo dalį, patraukus plūdę aukštyn, nukirpti. Kai kurių kylių viela būna grubi, atšerpetojusi per visą kylio ilgį. Tai pigios prastos kokybės plūdės ir jų pirkti apskritai nevertėtų, nes anksčiau ar vėliau pažeisite ir nutrauksite valą.
Kembrikų spalva nėra labai svarbi, išskyrus tuos atvejus, jei žvejosite nedideliame gylyje. Tuomet ryškios plastiko atkarpėlės gali gąsdinti atsargias žuvis. Kartais būna atvirkščiai: raudona, balta spalva masina paviršiuje plaukiojantį mailių ir smulkmė be perstojo baksnoja į plūdės kylį. Tad visgi geriau rinktis neutralių atspalvių arba skaidrius prispaudėjus.
Priderinti prie visų turimų plūdžių kembrikus derėtų dar namuose ir palikti užmovus juos ant kylių. Žūklės metu ieškant tinkamų prispaudėjų prarandama daug laiko, nes, kaip jau minėjau, vos ne kiekvienai plūdei jų reikia vis kitokio diametro kembrikų.
Romualdas Žilinskas
