Kaip išsirinkti bridkelnes?
Regis, klausimas labai paprastas, bet perkame ne šortus vasarai, o tikrai nemažai kainuojančią žvejybinę aprangą, kuri turi būti patogi ir, pageidautina, kad ją dėvėtume kuo ilgesnį laiką. Labai dažnai bridkelnės išsirenkamos patarus pardavėjui. Kalbu apie tuos žvejus, kurie jas perka pirmąsyk arba turėjo dar pirktas nuo caro Riuriko laikų ir nė nežino, kad gaminimo technologijos kasmet tobulėja neįtikėtinai greitai, vos ne kosminiu greičiu. Bet pasistengsiu kalbėti populiariai.
Faktas, kad žinomo gamintojo bridkelnės (kaip ir bet koks daiktas) jau yra kokybės garantas, nes kas norės gadinti savo firmos vardą. Kita vertus, jos ir kainuoja truputį brangiau. Bet ir vėl – kadangi žymios bendrovės diktuoja madas bei daugiausiai investuoja į technologijų tobulinimą, labai gali būti, kad pernykščiai gaminiai, atsiradus panašiems, bet geresniems, staiga ženkliai atpinga. Žodžiu, kas nori naujausio mados „klyksmo“ ir turi storesnę piniginę, eina ir perka naujausius gaminius, kiti laukia, kol atpigs...
Bridkelnės (čia mano supratimu) būna dviejų rūšių: „kvėpuojančios“ ir neopreninės, guminių net neminiu, nes tos iš caro laikų. Pirmosios yra skirtos žūklei šiltesniu oru, nors jas galima dėvėti, jei po apačia pasiviksi specialius drabužius, netgi minusinėje temperatūroje. Antrosios nepralaidžios orui, bet turi kitus privalumus – jos yra žymiai pigesnės, tačiau labai šiltos. Su tokiomis vasarą gali braidyti nebent kur nors šaltose kalnų upėse, nes šiltesniame vandenyje, o juolab – krante, apsipilsi prakaitu. Siaurinu temą iki „kvėpuojančių“.
„Kvėpuojančios“ tai tos, kurios nepralaidžios vandeniui, tačiau praleidžia orą, su jomis nešunti ir gali visai smagiai jaustis net karštą dieną. Tą savybę bridkelnėms suteikia specialus audinys, kuriame yra orui pralaidžios, bet atsparios drėgmei membranos. Visgi būna įvairių audinių ir jų pralaidumo savybės paprastai nurodomos skaičiais. Tarkim, kiek atsparios vandens nepralaidumui (Norfin „Whitewater“ tas skaičius 14 000 mm, o tai – labai geras rodiklis). Nereikia galvoti, kad kitos, kurių šis skaičius mažesnis, išsyk peršlaps vandenyje, tačiau dydis rodo, kad ilgesnį laiką taip tikrai neatsitiks, nes nesudėvimų drabužių nebūna. Jei kalbėjau apie mados „klyksmus“, palyginimui irgi Norfin „Flow“, kurios yra iš tų „kosminių“. Jų nepralaidumas siekia net 20 000 mm.
Visai priešingas rodiklis bus pralaidumas orui, nors tai visai nereiškia, kad kuo labiau bridkelnės atsparios drėgmei, tuo mažiau jos bus pralaidžios orui – geros bridkelnės tiesiog geriau „kvėpuoja“, jų audinys pagamintas pagal pažangiausias technologijas ir vandenyje, vaizdžiai kalbant, labiau „susičiaupia“, o ore smarkiau „išsižioja“. Netgi nepaisant iš kelių audinio sluoksnių yra pagamintos. Pavyzdžiui: Norfin „Rapid“ iš trijų sluoksnių ir jų oro pralaidumas 3000 g/m²/24 h (labai geras), o Norfin „Flow“ iš keturių sluoksnių ir pralaidumas orui 4000 g/m²/24 h („kosmosas“).
Audinio sluoksniai labiau nusako bridkelnių ilgaamžiškumą, jei taip galima išsireikšti, nes kuo tų sluoksnių yra daugiau, tuo kelnes sunkiau sudėvėti, įplėšti. Kita vertus, bridkelnės iš mažiau sluoksnių bus lengvesnės. minkštesnės, nors ne visada taip, kadangi, kaip minėjau, medžiaga medžiagai nelygi.
Pas mus populiaresnės bridkelnės, kurios dengia krūtinę. Jos žvejui būna iki pažastų ir su tokiomis galima giliai braidžioti. Yra kitokios – tik iki juosmens, kai kas perka ir tokias, dažniausiai gaudantys žuvis nedideliuose upeliuose, sekliose upėse, kur be baimės galima bristi per visą vandens plotą ir nebijoti, kad į jas pribėgs vandens. Bet kokiu atveju tos trumpos bridkelnės geriau už sunkius guminius ilgaaulius bridbačius, nes yra pralaidžios orui, lengvos.
Bridkelnės kartais būna su užtrauktuku priekyje (gamtiniams reikalams), kuris nepralaidus vandeniui, todėl jas galima pirkti be baimės. Vėlgi, priklauso, koks gamintojas ir ar jums tikrai tokių reikia, nes kaina tada ženkliai šokteli, o „neaiškių“ firmų užtrauktukai gali praleisti vandenį, strigti užsegant. Puikiausiai galima išsiversti ir be užtrauktukų, bridkelnės juk būna su lengvai nusegamomis petnešomis. Aš turiu ketverias „kvėpuojančias“ bridkelnes (plonesnes, storesnes, šiltesnes, su užtrauktuku ir be jo), maniškėse užtrauktukas laiko puikiausiai, vandens nepraleidžia.
Vienas iš rodiklių, kiek ilgai bridkelnės neprakiurs, yra jų siūlės. Jei tos siūlės vos matomos – labai gerai. Nors siūlių vietos dengiamos papildomais nuo drėgmės apsaugančiais ir jas sutvirtinančiais apsauginiais klijų sluoksniais, po jomis iš vidaus irgi yra apsauginės medžiagos juostelės, bet ties dvišakumu arba ties šlaunimis (žmonių sudėjimas nevienodas) kartais po kurio laiko siūlės nusitrina ir ima leisti vandenį. Klaidą daro tie, kurie perka bridkelnes tarsi kostiumą – klynas turėtų būti laisvesnis, bet ir ne toks, kad šlaunys raitotųsi tarsi armonika ir einant trintųsi labai smarkiai viena į kitą.
Kai kurios bridkelnės turi papildomus apsauginius sutvirtinimus ties „sėdyne“, keliais, nes tos vietos labiausiai pažeidžiamos, jas turime daugiausiai galimybių įplėšti, pradurti...
Kišenės bridkelnėse yra patogus dalykas, neretai ten telpa tiek, kad nereikia neštis net perpetinio krepšio arba kuprinės. Senesniuose, o kai kuriuose ir naujuose modeliuose, gamintojai apsidraudžia ir daro kišenes iš vidaus, t. y. ties krūtine vidinėje bridkelnių pusėje būna laisvai kabanti kišenėlė. Dabar vis dažniau kišenes siuva irgi ties krūtine, tačiau išorėje, su neperšlampamais užtrauktukais, bet nebijokite – tikrai nesušlaps jų turinys. Išorinės kišenės yra patogesnės.
Viena svarbiausių bridkelnių dalių – pėdos. Šis drabužis taip pasiūtas, kad jas apsivelki tarsi pėdkelnes. Pėda apsaugota nuo drėgmės neoprenu arba būna su neperšlampamais PVCH (polivinilchlorido) batais, gali būti ir su guminiais trumpaauliais batais. Tarkim, Norfin „Whitewater 2“ yra su neopreninėmis pėdomis, Norfin „Whitewater“ su PVCH batais, o Norfin „Rapid“ su guminiais batais. Kas geriau – lai sprendžia pats meškeriotojas, tam ir duotas pasirinkimas.
Populiariausios žvejų tarpe bridkelnės su neopreninėmis pėdomis. Jau vien todėl, kad galima nusipirkti specialius batus, o jie skirtingi, pritaikyti įvairioms braidymo sąlygoms. Vieni batai geresni dumblynuose, kiti neslysta vaikštant per slidžius akmenis ir panašiai.
Perkant bridkelnes su neopreninėmis pėdomis reikia žinoti, kad tos pėdos turi būti vos didesnės nei jūsų nešiojamų batų dydis, patarčiau matuotis apsiavus plonas medvilnines kojines. Jokiu būdu negalima pirkti tokių, kurių pėdos labai aptemptos ir spaudžia – jas pratrinsite. Bridkelnes aunantis net ir į specialius braidymo batus, ant neopreninių pėdų reikėtų apsiauti dar ir pusvilnonę kojinę (apie tai niekur neparašyta, kalbu iš savo patirties). Kojinėje įstrigs smulkios smėlio smiltelės, kurių vis tiek neišvengsite, tačiau tas smiltis sugers minkšta medžiaga ir tokiu būdu labiau apsaugosite neopreną nuo trinties.
Nenešiokite bridkelnių ant nuogo kūno – paprasčiausiai nemalonu, tam yra specialūs apatiniai drabužiai, vieni jų skirti vasarai, kiti – vėsesniam orui.
Bridkelnes reikėtų ir atitinkamai prižiūrėti po žūklės, nenumesti į kampą, tačiau apie tai – jau kitame straipsnyje.
Romualdas Žilinskas
