Kaip ir kuo žvejoti naudojant karolinišką sistemėlę
Esu sakęs savo straipsniuose, kad spiningavimą su Carolina Rig, kaip ir su Texas rig, Florida rig ir panašiomis sistemėlėmis, galima būtų priskirti atskiram spiningavimo būdui. Nors, kaip pamatysite vėliau, žūklė šia sistemėle yra tarsi keleto spiningavimo stilių mišinys.
Amerikiečių žvejai Carolina Rig sistemėlei paprastai naudoja įvairius silikoninius sliekus, kirminus, vėžiukus, krevetes ir dar bala žino kokias gyvių, kurie veisiasi jų vandenyse, imitacijas, todėl spiningautojų tikslas yra suteikti masalams kuo daugiau natūralumo.
Kaip taisyklė, visi šie padarai yra dugno gyventojai, tad ir masalo pravedimas yra labai paprastas – tiesiog jis traukiamas dugnu. Lėtai vyniojamas valas ir koks nors ant kabliuko užmautas silikoninis sliekas vingiuodamas visu kūnu slenka padugne tarp akmenų. Galima daryti ir pauzes. Jos gana efektyvios, kuomet ešeriai ir sterkai neaktyvūs ir reikia laiko, kad jie visgi ryžtųsi atakuoti masalą. Čia, kaip niekur kitur, praverčia „valgomi“ guminukai, bet apie juos pakalbėsiu atskirai. Beje, Lietuvos spiningautojai be reikalo nuvertina jau minėtus „egzotinius“ masalus, kadangi, tarkim, tie dirbtiniai sliekai gali plėšrūnams priminti tikrus sliekus arba mūsų vandenyse gyvenančias kumeldėles, kurios, ypač rudenį ir pavasarį, yra puikus ešerių bei sterkų masalas.
Manyčiau, kad analogiška situacija yra ir su vėžiukais arba kažkokiems į juos panašiems masalams (na, juk nebūtinai tai turi būti tiksli šių gyvių kopija). Jei dažnai žvejojate Kauno mariose ir patys valote pagautus ešerius, tikriausiai pastebėjote, kad būtent rudeniop kuprių skrandžiuose ima daugėti mažų vėžiukų. Kartais vienas ešerys būna jų prarijęs iki tuzino.
Carolina Rig galima tvičinguoti. Žinoma, tai nebus tas tipinis tvičingas, tačiau esminiai judesiai gaudant tokiu būdu išlieka. Nusileidus masalui ant dugno palaukiame 2–3 s, po to darome spiningo viršūnėle 5–6 trumpus patrūkčiojimus taip, kad svarelis pakiltų nuo dugno. Tuo pat metu lėtai vyniojame valą. Vėl kelių sekundžių pauzė, kurios metu svarelis tuojau pat pasiekia dugną, o masalas lėtai skęsta. Paprastai kibimo sulaukiame skendimo metu.
Čia reikėtų atkreipti dėmesį į naudojamų masalų charakteristikas, kadangi yra plaukiančių guminukų, kurie šiuo atveju nelabai tiks. Naudojant pirmąjį pravedimo būdą, plaukiantieji silikoniniai masalai gali būti netgi geresni, nes pauzės metu atsiplėšia nuo dugno. Dabar jie visada bus pakilę ir tai efektinga tuo atveju, kada ešeriai bei sterkai medžioja aukščiau dugno. Taip pat geresni yra lėtai skęstantys viliokliai, todėl reikėtų išanalizuoti turimų masalų plūdrumą ir tik tuomet bandyti taikyti atitinkamą pravedimo stilių.
Naudojant lengvesnius svarelius, taip pat tėkmėje, galima šitaip tvičinguoti neleidžiant masalui apskritai pasiekti dugno. Tai kartais duoda visai neblogus rezultatus, juolab šiuo atveju galima tikėtis bet kurios plėšrūnių rūšies atakos. Lygiai taip pat įmanoma išlaikyti Carolina Rig sistemėlėje guminuką aukščiau dugno naudojant džigavimo technikai būdingus elementus, tačiau džigauti teks ne rusišku stiliumi, kuomet tik sukama ritė, o amerikietišku, kada masalas valdomas kilnojant spiningo viršūnėlę. Džigavimas taikomas ir gaudant dugne, tačiau tada daromos net iki 10 s pauzės. Sakau „iki“, nes pauzių trukmė, atsižvelgiant į žuvų įnorius, gali būti vos porą sekundžių.
Visiems šiems būdams be išimties gaudant su Carolina Rig rekomenduočiau taip vadinamus „valgomus“ silikoninius masalus, kurie yra prisodrinti tam tikrą natūralų skonį bei kvapą turinčių įvairių atraktantų, druskų ir kitų priedų, kurie iš tiesų pagerina kibimą. Jau vien tai, kad pagriebusi tokį masalą žuvis nejaučia, kad tai yra tiesiog kažkokia guma, o dar kurį laiką laiko vilioklį gerklėje, nes guminukas turi skonį, leidžia žvejui efektyviau sureaguoti į kibimą ir rezultatyviau pakirsti laimikį. Kita vertus, tokie viliokliai vandenyje tam tikru atstumu skleidžia kvapą, kas irgi turi reikšmės priviliojant plėšrūnes. Žvejų nuostata, kad plėšriosios žuvys nereaguoja į masalų kvapą bei skonį yra klaidinga ir tai įsitikino ne vienas spiningautojas. Suprantama, itin gerai, kada vilioklis turi dar daugiau dirgiklių, o ne tik skonį, kvapą, judesius, kuriuos jam suteikia žvejys (vargu ar dramblį priversi šokti baletą, aš šiuo atveju kalbu tik apie kokybiškus guminukus), bet dar ir reikiamą tam vandens telkiniui ir atitinkamoms žūklės sąlygoms spalvą.
Esu išbandęs įvairių firmų silikoninius masalus, jau minėtus „valgomus“ guminukus – taip pat. Kadangi neretai pro pirštus žiūriu į kai kurių kolegų straipsnius ar kitų žvejų pareiškimus, paprastai masalus išbandau ne vieną kartą, kol galiausiai ryžtuosi daryti kažkokias išvadas. Jei pradėčiau kalbėti apie visus testuotus naujosios kartos silikoninius masalus – skaityti nusibostų. Todėl apsiribosiu viena firma, nes pastaruoju metu dažniausiai jos viliokliais ir spiningauju, juolab tų guminukų kaina „nesikandžioja“ ir galima sau leisti gana aktyviai šiuos masalus bandyti netgi pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis.
Neatsitiktinai rašiau ir apie Carolina Rig, kuri leidžia išvengti įprastu būdu spiningaujant galvakabliais šiaip jau įprastų 5–6 netekčių per dieną, kada tenka žvejoti kur nors nuo kranto upės akmenynuose. Taigi, jūsų dėmesiui „Lucky John Pro Series“ guminukai, kurie minėtai sistemėlei (ir ne tik jai!) yra ypač tinkami.
Pagal gamintojų apibūdinimą, „Lucky John Pro Series“ silikoniniai masalai turi natūralų vėžių, krevečių ir skumbrių skonį ir kvapą. Ragaut aš jų tikrai neragavau, o kad masalai iš tiesų ne visai maloniai „kvepia“, tai yra faktas. Nors mūsų nosys šiuos kvapus identifikuoja gal ir nelabai teigiamai, bet žuvims jie gali būti labai patrauklūs.
Remiantis Lucky John firmos aprašymais, naujos kartos guminukuose įdiegta Scent&Taste Inside Formula, kuri man, atvirai kalbant, nieko nesako, bet už tai garantuoja, kad 65 proc. atraktanto yra masalo viduje, o likusieji 35 proc. paversti į tą lipnų skystį, kuriuo būna ištepti tokio tipo guminukai gulintys pakuotėje. Dėl to dalyko neabejoju, nes yra pasitaikę, kad „kvapnūs“ guminukai po kelių pamurkdymų vandenyje, praranda kvapą ir, reikia tikėtis, skonį. Tačiau pastarieji net ir ištisai „drožiami“, o po to padėti į masalinę, ir po kelių mėnesių vis tiek išlaiko tą sunkiai nusakomą kvapą. Ir jie iš tiesų yra kelių kvapų, nes tai gali atskirti net ir žvejo nosis. Šie guminukai gaminami 12 tipų, bet tiek, man jau daugoka, pakaks kelių iš jų.
Viena geriausių ešerių gaudymui su Carolina Rig yra Lucky John T.I.G. Tail serija. Kadangi tai standartiniai 7 cm dydžio guminukai, jais kartais susigundydavo ir sterkai, lydekos. Iš 8 spalvų kolekcijos man kibiausias buvo Carrot spalvinis variantas, kuris šiaip jau yra universalus tiek Kauno mariose, tiek ir mūsų upėse. Kas gaudo ešerius ir sterkus, tikriausiai puikiai žino, kad „morka“ – viena geriausių spalvų. Beje, ją mėgsta ir lydekos, tad bent jau Nevėžyje būtinai siūlyčiau pabandyti – neapsiriksite. Kalbu ne tik apie spalvą, bet ir apie patį modelį.
Šiaip jau šis riperio ir tvisterio hibridas labiau skirtas spiningavimui ramiame vandenyje ir lėtos tėkmės upėse. T.I.G Tail guminuko uodegėlė turi labai savitą formą, tai leidžia jai puikiai vibruoti tiesiog masalą traukiant dugnu. Žodžiu, gaudymui su Carolina Rig toks masalas yra itin tinkamas, nes juo galima atlikti visus mano minėtus traukimo būdus.
Žinoma, galima puikiausiai žvejoti ir labiau įprastu stiliumi, tarkim, džigauti, ką aš irgi sėkmingai darydavau. Įdomu tai, jog masalo vibracija vienodai gerai gundydavo ešerius žvejojant ir labai sunkiais, ir visiškai lengvais galvakabliais.
Lucky John Tioga irgi yra tvisterio bei riperio hibridas, jos išskirtinis bruožas – uodeginėje srityje esantys gilūs ranteliai (panašūs padaryti priekinėje guminuko dalyje, t. y. ant kūnelio), kurie traukiant masalą leidžia jam atlikti itin plačius mostus. Tokiems judesiams įtakos turi nors ir nedidelis, tačiau stačiu kampu atlenktas „uodeginis pelekas“. Galimas daiktas, jog šios išpjovos yra ir tarsi smulkių vibro bangų skleidėjai. Bent jau taip tvirtina gamintojai.
Bene efektyviausias gaudymas Tioga guminukais man būdavo stovinčiame vandenyje. Žvejojant Carolina Rig su šiais masalais didžiausias efektas gaunamas lėtai džigaujant, tvičinguojant. Paprastai spiningaudavau dviejų dydžių (6 ir 7,5 cm ) guminukais. Pirmuosius skirdavau ešerių viliojimui, o antrieji labiau tiko sterkams, lydekoms, nors juos taip pat puikiai griebdavo ir stambūs Kauno marių kupriai. Pastarieji ypač jų geisdavo užmautų ant galvakablių. Iš 16 esamų spalvų norėčiau išskirti fluorescuojančius Ocean Pearl bei salotinius su sidabriniais blizgučiais Lime Chartreuse.
Kadangi labai mėgstu spiningauti tamsiu paros metu, tai suprantamas dalykas, kad Ocean Pearl man ypač tiko. Salotiniai guminukai, kaip jau minėti oranžiniai, yra klasikiniai gundant sterkus, tad šis pasirinkimas irgi neturėtų stebinti. Tačiau ne vien dėl sterkų verta bandyti šį spalvinį variantą – Nemuno ešeriai ir lydekos jam tikrai neabejingi, tai daug kartų patikrintas faktas. Beje, ypač saulėtomis dienomis. Tiesa, paminėjau ne visus šių guminukų dydžius – yra dar 5 bei 10 cm ilgio masalai. Čia jau kraštutinumai – vieni yra labiau skirti mikrodžigininkams, o kiti – orientuoti trofėjinių plėšrūnių žūklei. Nors, tiesą sakant, mažesnieji man neprastai viliodavo ešerius ir vasarą, ir būtent naudojant Carolina Rig.
Nors iš pirmo žvilgsnio masalai Lucky John Mr. Greedy kažkiek primena prieš tai aprašytuosius, bet juos galima vadinti visiška priešingybe, nes šie guminukai (bent jau man) labiausiai pasirodė vykę gaudant upėse arba aktyviai, netgi, sakyčiau, grubiai džigaujant. Jie labai praverčia Kauno mariose, kuomet tenka naudoti sunkius galvakablius, juolab spalvinė gama atitinka vietinių sterkų poreikius. Man kibiausi buvo Brown Mud, Green Pumpkin, Golden Grass ir Silver Prawn.
Beje, pastarąjį Kauno spiningautojai pirko tiesiog pakuotėmis, o ne vienetais. Yra ir daugiau gerų spalvinių variantų, jų serijoje net 12. Vėlgi, Lucky John Mr. Greedy, kaip ir kiti minėti šios firmos guminukai turi išskirtinę formą, nes jų kūnelis yra iš viršaus suplotas, todėl masalai, traukiant juos tolygiai, visada išlaiko horizontalią padėtį. Plona Mr. Greedy uodegėlė leidžia guminuką traukti visais įmanomais Carolina Rig būdais, kadangi bet kokiu atveju uodegėlė vis tiek vibruos.
Lucky John Bugsy Shad galėčiau priskirti irgi prie vienų tinkamiausių gaudymui Carolina Rig sistemėle guminukų. Štai, būtent jis ir yra tas amerikiečių „baubas“, kurio taip vengia mūsų spiningautojai. Jei prie hibridinių tvisterio bei riperio masalų žvejai priprato gana greitai, tai į tokio tipo vilioklius žiūri šnairai iki šiol. Ir visiškai be reikalo.
Nors gaudant Carolina Rig sistemėle, ką ir sakiau, Bugsy Shad yra puikus, tai spiningaujant įprastai tokį masalą galėčiau pavadinti irgi pakankamai kibiu. Šonuose esantys šereliai, plokščias kūnas suteikia guminukui aptakumo įspūdį, o nedidelė plona uodegėlė vienodai gerai juda tiek gaudant ežeruose, tiek ir upėse, ir nesvarbu kokio svorio galvakablį ar ofsetinę galvutę naudosite. Nebijokite tokių guminukų kabinti ir ant tokio galvakablio, taip kartais net efektyviau.
Bugsy Shad labiausiai tinka ešerių žūklei, tačiau jo neatsisako ir sterkai bei lydekos. Tiesiog reikėtų pamiršti stereotipus ir bandyti mums mažiau įprastus guminukus. Iš 10 spalvinių variantų pradžiai rekomenduočiau gerai žinomus daugiau ar mažiau „tepalinius“ Osaka Pumpkin bei Green Pumpkin. Ešerių garantuotai pagausite, o paskui, manding, užsimanysite „rimtesnių“ žuvų, taip pat norėsite išbandyti ir kitas spalvines variacijas...
Romualdas Žilinskas
