Kad bridkelnės ilgiau „kvėpuotų“

Rašiau kaip išsirinkti „kvėpuojančias“ bridkelnes. Bet jos, kaip ir kiekvienas daiktas, reikalauja ir priežiūros, jei nori, kad ilgiau tarnautų. Nors šis drabužis ir yra pagamintas pagal naujausias šiuolaikines technologijas, tačiau jo priežiūra tikrai nesudėtinga. Suprantu, kad po žūklės žvejys paprastai būna nuvargęs ir greičiau nori ant sofos kojas ištiesti. Bet jei jau turėjote jėgų bei noro visą dieną po upę braidyti, manau, kelias minutes atrasite ir drabužiams susitvarkyti.
Grįžus iš žūklės, pirmiausiai reikėtų po drungno vandens srove nuplauti neopreną aplipusias smilteles, tą procedūrą atlikite labai kruopščiai. Dušo srove nuskalaukite ir bridkelnių išorę. Jei išsitepėte, galima šiltu vandeniu su paprastu muilu nuvalyti tas vietas – paprastai braidymo kelnių medžiaga valosi labai gerai. Nenaudokite kokių nors šampūnų, dėmių išėmėjų, nereikia jokios „chemijos“. Kaip išimtis yra specialūs būtent tokiai medžiagai skirti valikliai, kurie netgi pravalo pačias membranas ir pagerina vandens nepralaidumą. Jų būna pirkti žūklės parduotuvėse, bent jau firmos Salmo prekybvietėse yra tikrai ir net ne vienos rūšies tokių valiklių.
Tuomet bridkelnes derėtų padžiauti. Kada išdžius išorė, jas išversti ir po dušo srove nuplauti vidų. Pastarąją procedūrą galima atlikti ir ne kiekvieną sykį, visgi, jei yra galimybė (turite dvi poras kelnių arba nesiruošiate jau sekančią dieną žvejoti) geriau jau išsiplauti ir kelnių vidų. Jis nuo prakaito gali įgauti nemalonų kvapą (ypač neopreninė apatinė bridkelnių dalis), su prakaitu išsiskyrusios druskos ardo membraną, ją užkemša, ilgainiui gali suprastėti oro pralaidumas. 
Dėl ko prakiūra bridkelnės? Priežastis labai paprasta – žvejys tiesiog jas suplėšo į įvairius aštrius vandenyje ar krante esančius daiktus. Tačiau ši problema lengvai išsprendžiama ir apie ją kalbėsiu vėliau. Žinoma, tos dienos žūklė braidant jau neįvyks, bet nuostolis netoks didelis, kaip atrodo. Žymiai didesnė bėda – kada kelnės ima leisti vandenį per siūles. Tai – prastas ženklas, nes veikiausiai braidymo kelnių dėvėjimo laikas eina į pabaigą – šiandien praleidžia ties blauzdomis esančios siūlės, o rytoj gali vanduo sunktis ir ties šlaunimis. Blauzdos labiausiai mirkomos vandenyje, nes ne visada meškeriotojas brenda labai giliai, todėl čia ir yra labiausiai pažeidžiama vieta. Kaip ir klynas, nes netgi gerai pasirinktose braidymo kelnėse ta vieta patiria didžiausią apkrovą, čia trinasi siūlės į siūles. Dar viena pažeidžiama vieta – kelnių medžiagos sudūrimo siūlės su neopreninėmis pėdomis. Kažkiek jas galima apsaugoti papildomai ant batų ir bridkelnių užsimovus nuo senų neopreninių kelniu nupjautas savotiškas „rankoves“ (dalis neopreninių kelnių blauzdų), tačiau tai veikiau apsaugo nuo išorinių pažeidimų – mažiau galimybių įsidurti į aštrią šaką ar krante besimėtantį vielos gabalą.
Perkant „kvėpuojančias“ bridkelnes, reikėtų žiūrėti, kad komplekte būtų skiautė tokios pat medžiagos atsargai, geros firmos įdeda dar mažytę tūbelę ir specialių klijų. Tarkim, „Norfin“ bridkelnėse tikrai yra tokie dalykai. 
Jei lopams medžiagos neturite, galima paaukoti vidinę kelnių kišenę, jei tokia yra, arba ieškoti senų panašių kelnių ir jas karpyti.
Neklijuokite bridkelnių kokiais nors nežinomais klijais. Nesvarbu, kad parašyta, jog jie atsparūs vandeniui, tai gali būti tiesiog reklaminė apgaulė. Yra specialūs klijai tokio tipo braidymo kelnėms (neoprenas klijuojasi jau kitokiais klijais) ir jų taip pat galima rasti žūklės prekių parduotuvėse.
Jei lopą užklijuoti labai paprasta, tai pradėjus kelnėms leisti vandenį ties siūlėmis, turėsite daug vargo. Pirmiausiai teks išsiaiškinti ties kuria vieta prasisunkia vanduo. Patikėkite, tai nėra paprasta, nes, vizualiai tai sunku pastebėti. Kad pamatytumėte, reikia kelnes bent jau iš išorės gerai išdžiovinti. Tada pilti į jų vidų vandenį. Vienam atlikti tokią operacija sunku, prireiks pagalbos. Pripylę vandens į kelnes, stebėkite, kurioje vietoje vanduo ims sunktis – ant sausų bridkelnių išorės prasimuš lašai. Tą vietą įsiminkite arba pasižymėkite. Tačiau tai dar nereiškia, kad kelnės praleidžia vandenį konkrečiai toje vietoje, kadangi siūlės iš vidaus yra apklijuotos juostele medžiagos, ji gali „atšokti“ aukščiau (bet ne žemiau) lašų pasirodymo vietos. Todėl apsidrauskite ir klijais iš vidaus ištepkite tas siūles dengiančias juosteles iš abiejų pusių, tepkite klijų ir aukščiau vandens prasisunkimo vietos. Taip pat užpilkite klijų ir ant išorinės siūlės, čia taip pat rekomenduočiau jų nepagailėti ir klijuoti dar bent jau kokius 5 cm aukščiau. Specialūs klijai džiūdami tampa panašūs į ištirpdytą permatomą celiuliozę, yra minkšti, plastiški, netrūkinėja. 
Deja, suklijuota vieta šiek tiek patamsėja, bet vis geriau vaikščioti sausam, nors ir su praradusiomis savo buvusią išvaizdą kelnėmis. Klijus derėtų džiovinti apie parą laiko. Žinau atvejų, kada nesulaukę kol jie išdžius, meškeriotojai išskubėjo į žūklę ir po to labai gailėjosi. Geram klijavimui iš tiesų reikia dviejų parų, nes klijuosite ir vidų, ir išorę.

Romualdas Žilinskas