Dviejų colių guminukai. Bandymai su įranga
Dviejų colių arba 5,08 cm dydžio riperiai yra tas masalas, su kuriuo, reikia prisipažinti, lig šiol mažiausiai žvejojau, juolab tekančiame vandenyje. Mažesniais ir, suprantama, didesniais – taip, o šis tarpinis dydis man menkiausiai žinomas. Faktiškai tai tarsi ultralight spiningavimui skirti masalai, bet tokiais juos veikiau būčiau vardijęs prieš gerą dešimtmetį, kadangi, žinant šiuolaikines tendencijas: smulkūs – smulkyn, dideli – didyn, tokio dydžio guminukai kotiruotųsi kaip mažiausi iš light klasės silikoninių vilioklių.
Čia tik mano nuomonė, nes niekur nerastumėte apibrėžimo, kuriame nustatytos tikslios ribos tarp light ir ultralight spiningavimo, masalų dydžių.
Du panašūs ir nepanašūs
Pirmiausiai pradėsiu nuo įrangos. Netgi meškerykočių testai, jei pažiūrėsite į gamintojų katalogus, šiose dviejose spiningavimo kategorijose neretai tarsi „dengia“ vieni kitus, kadangi įvairūs „Micro“, „UL“ ar panašiai vardijami kotai (nuorodos, kad tai yra gaudymui ultralight skirti spiningai) būna net iki 10 g, retais atvejais iki 12 (!) g užmetimo svorio, nors mažiausios jų testo ribos paprastai varijuoja tarp 0 ir 2 g.
Light kategorijos įranga iš principo mažai kuo skiriasi, kadangi tai gali būti nuo 2 g iki 12 g ar 15 g, 18 g užmetimo spiningai, nors gal net nuo 5 g iki 21 g – nėra atskaitos taškų, tad belieka tik du – užrašas ant įrankio ir paties žvejo vertinimas.
Aišku, reikia žiūrėti, kam jie skirti, t. y. kokiam spiningavimo stiliui (džigavimui, tvičingavimui, Drop Shot ir t. t.), kokių žuvų gaudymui, taip pat akcijas (extra fast, fast, medium ir t. t.). Tačiau ir tai vargu ar atneš daugiau aiškumo, gal tik labiau supainios, kadangi atskiri gamintojai turi savas markiruotes, netgi atskirų serijų to paties testo ir tokiam pačiam gaudymo būdui orientuoti kotai skirsis savo testais.
Žodžiu, čia „tamsus miškas“ pradedančiajam ir netgi patyrusiam žvejui, jei nesispecializuoji vien tokiame, bet ne kitokiame žuvų gaudyme, jei nesi tas tikrasis ultralight fanas, kuris vargu ar rinksis didesnio nei 7 g užmetimo svorio spiningą, kai koto pradinė riba yra maksimaliai vos 1 g. O dar geriau – apvalus 0.
Taigi norėdamas komfortiškiau ir profesionaliau pažuvauti 2 colių guminukais, peržiūrėjau savo spiningus, kurie tiktų tokiai žvejybai. Jei ne – teks įsigyti naują. Išsyk pasakysiu, kad to tikrai neprireikė, kadangi turėjau Team Daiwa Trout Area Commander 2,30 m ilgio kotą, jo testas 1–7 g, ir Lucky John One Sensoric Delikado 12 spiningą, kurio ilgis yra 2,24 m, testas 3–12 g.
Ir vienas, ir kitas įrankis nurodomi kaip fast akcijos, bet Daiwa gamintojai savo produkto aprašyme akcentuoja spiningo universalumą ir puikų pritaikymą gaudant upėtakius bei ešerius mažose upėse. Kita vertus, jie taip pat rašo, kad Trout Area Comander turi jautrią klijuotą viršūnėlę, kas pagerina kontaktą su masalu. Beje, Lucky John One Sensoric Delikado 12 taip pat pagamintas su klijuota jautria viršūnėle.
Logiškai galvojant, Daiwa spiningas yra tas tikrasis ultralight įrankis, jis turėtų puikiai tikti 5 cm dydžio guminukams, nes vargu ar prisireiks juos mauti ant sunkesnių nei 7 g galvakablių. Čia negali būti nė kalbos, nes tokio stiliaus spiningavime jau 3–4 g yra gana didelė masė.
Kita vertus, man visada tam tikrą įtarimą kelia įrankių „universalumai“, kadangi daiktas turi turėti konkrečią ar labiau specializuotą paskirtį – juk kamščiatraukis, kurį galima pritaikyti dar ir dantų krapštymui, bus, liaudiškai išsireiškus, nei velnias, nei gegutė. Tokia mano nuostata, pamąstymai, o kad įsitikinčiau kaip išties – pradžioje nešdavausi du spiningus prie upės, tuo labai nustebindamas aplinkinius spiningautojus.
Reikėtų akcentuoti, kad ir vieną, ir kitą įrankį jau buvau tikrai nuodugniai išbandęs mėtydamas sukriukes bei voblerius, esu pagavęs ne vieną ir ne dešimt žuvų ir stovinčiuose, ir tekančiuose vandenyse, buvau patenkintas įrankių kokybe, jie ligi tol pilnai atitiko mano reikalavimus. Tvičingavimui, suprantama, netaikiau, nes ne tos paskirties spiningai.
Kadangi One Sensoric Delikado 12 yra didesnio testo, natūralu, kad buvo galima naudoti sunkesnius, labiau traukimo metu vandeniui besipriešinančius masalus. Tačiau gaudymas guminukais yra visiškai kas kita. Čia reikalinga subtili vilioklio pravedimo technika, kuri žymiai daugiau remiasi paties žvejo išgauta animacija – tam, kaip ir tvičingavimui, Drop Shot gaudymui, ir reikalingas fast akcijos kotas. O jautrumas šiuo konkrečiu atveju, bet tai vėlgi tik mano nuomonė, yra papildomas faktorius, jis daugiau svarbus tada, kai spiningauji lengvesniais nei vidutinė testo nuoroda masalais.
Maža, tačiau esminė pastaba – jei paimsime į ranką bei pamojuosime Team Daiwa Trout Area Comander ir Lucky John One Sensoric Delikado 12, o jų ilgis, beje, praktiškai vienodas, pamatysime, kad Daiwa spiningas tikrai nėra fast akcijos. Geriausiu atveju tai bus fast-medium kotas, jei ne tas tikrasis vidutinės akcijos spiningas.
Kita vertus, sudėtinga lyginti du nevienodo užmetimo spiningus, kuomet bandai apibrėžti jų akciją. Visgi testas, kol nesvaidai į vandenį neatitinkančių mažiausią ir didžiausią užmetimo ribą masalų, neturėtų turėti labai didelės reikšmės, nebent mažytę paklaidą, kadangi didesnio užmetimo svorio kotą, bandydamas ne žūklėje, paprasčiausiai smarkiau pakratai, lengvai įrėmęs į sieną ar lubas stebi jo linkį. Žodžiu, yra būdų, kaip įvertinti du kitokio užmetimo svorio spiningus, jei jų ilgis, kaip sakiau, labai panašus.
Nebūtinai brangios ritės
Apie rites... Turiu jų po keletą vienodų, nes visada stengiuosi pirkti tokias pačias, suprantama, patikrintas, išbandytas ir man tikusias, kadangi prireikus galima nuimti vienos ritės būgnelį ir uždėti ant kitos nepakeičiant spiningo. Jei anksčiau iš vidutinės klasės ričių labiausiai pirkdavau Ryobi, tai pastaraisiais metais linkstu prie Daiwa gaminių.
Aš kalbu apie nebrangias rites, kadangi Daiwa gamina tiek prestižinius, tiek ekonominės klasės modelius, o pastarieji šioje grupėje yra tikrai vieni geresnių. Gal galima už panašią kainą nusipirkti ir Shimano, Lucky John, Okuma neprastų ričių, gal dar kokių firmų, aš juk visų nesu bandęs, o ir gyvenime neišbandysiu. Tačiau šiuo metu Daiwa turi bene didžiausią pasiūlą ir jos ričių kokybės bei kainos santykis tikrai vienas geriausių. Dabar turiu omenyje spiningavimui skirtą įrangą. Aš nežinau, ar yra panašaus lygio tokios kokybės ritės už tokią mažą pinigų sumą, kaip, tarkim, Daiwa Laguna, Ninja, RX...
Todėl man nesunku buvo abiem spiningams pritaikyti vienodas arba labai panašias rites, kad testuojant įrankius būtų kuo mažesnė paklaida. Suprantama, kad tokiems spiningams ir tokiems masalams tinkamiausios būtų 2000–2500 dydžio neinercinės ritės. Beje, tokio dydžio Daiwa rites pirkdavau dar ir tam, kad jos puikiausiai tinka meškeriojimui plūdine bei nedidelio ar sąlyginai nedidelio užmetimo svorio spiningams. Nesu milijonierius, todėl kartais irgi imu skaičiuoti eurus.
Faktiškai Team Daiwa Area Trout Comander spiningui idealiam atvejui galbūt geriau būtų 1500 dydžio ritė (aišku, atsižvelgiant į ritės modelį), nes suteiktų geresnį bendrą įrangos balansą, juk kotas sveria viso labo tik 82 g. O Lucky John One Sensoric Delikado 12 modelis – 111 g, nes kaip-ne-kaip yra didesnio užmetimo svorio, todėl ir 2500 dydžio Daiwa ritės jam puikiausiai tiktų. Na, bet čia detalės, kurios, pasikartosiu, labiau reikšmingos masalo jutimui, nors, suprantama, su didesne rite pagerėja ir užmetimo nuotolis, jei ji nėra pernelyg didelė.
Bandydamas 2 colių masalus išmėginau pintus valus (nuo 0,08 iki 0,12 mm storio), bet galiausiai pasirinkau monofilamentinius. Priežastis elementari – geriausias (universaliausias) galvakablių svoris tekančiame vandenyje ešeriams, o jie buvo pagrindinis žūklės objektas, ilgainiui bežuvaujant „nusistovėjo“ 1,5–2,5 g „rėmuose“.
Kodėl taip nutiko – išsamiau ir su visais paaiškinimais skaitysite kitame straipsnyje, tačiau šį rašinį noriu tęsti pastabomis būtent apie tas monofilamentines gijas, jei jomis bandysite spiningauti. Bet pirmiausiai pasakysiu išvadą apie spiningus.
Pasirinkimas, atsižvelgiant į sąlygas
Kaip matote iš galvakablių masės, jei pridėsime ir guminuko svorį, toks masalas yra kone idealus Team Daiwa Area Trout spiningui, tačiau vos, vos siekia mažiausią Lucky John One Sensoric Delikado 12 testo ribą. Paradoksalu, bet Daiwa spiningą po kurio laiko padėjau į kampą gaudymui vobleriais bei sukriukėmis, ką jau dariau ir anksčiau, o 2 colių riperius toliau testavau teoriškai jiems „netinkamu“ Lucky John One Sensoric Delikado 12 kotu.
Jei reikėtų rinktis žūklės prekių parduotuvėje spiningus ir jau iš anksto žinočiau, kokio svorio masalais žuvausiu, tikrai prie Lucky John modelio net nesustočiau. Tačiau, kaip išaiškėjo žvejojant, jis pasirodė nepalyginamai geresnis už, regis, labiau tinkamą meškerykotį. Ir praktiškai visais atžvilgiais, gal tik jautrumas buvo vienodas.
Sunku pasakyti kodėl taip yra. Galbūt tai lėmė kotų akcijos, gal Lucky John spiningo gamintojai tiesiog apsidraudė ties žemiausia užmetimo svorio nuoroda ir užrašė ją didesnę, tačiau išgirtas universalus Daiwa įrankis pasirodė mažiau universalus už tą, kuris yra labiau specializuotas. Aš taip kalbu ne iš „lemputės“, kadangi su One Sensoric Delikado 12 kuo puikiausiai gaudžiau ir Nr. 3 sukriukėmis stiprioje tėkmėje, mėčiau gana masyvius crank tipo voblerius, o dabar – lygiai taip pat sėkmingai svaidžiau ir lengvus guminukus.
Pastaruoju metu, kai įsijaučiau į ultralight mėgėjo rolę, ėmiau varvinti seilę žiūrėdamas į Lucky John One Sensoric Small Game 2.28m F 0,5-6 g modelį, nes jis, teoriškai (o ir po „pakratymo“ rankose) turėtų būti idealus įrankis spiningavimui 2 colių guminukais su minėto svorio galvakabliais. Juolab šis spiningas, net neabejoju, būtų dar jautresnis žvejojant paprastais valais.
Tikriausiai įdomu tiems, kurie yra „dantis pravalgę“ žuvaudami panašiais masalais, kodėl rinkausi jų serijų maksimaliai ilgus kotus. Viskas paprasta – nes dažniausiai, bet tikrai ne visada, spiningauju didelėse upėse: Nemune, Neryje, Nevėžyje, kur reikalingi tolimesni vilioklių užmetimai. Jei nuolatos gaudyčiau iš valties, mažesnėse upėse, stovinčiuose vandens telkiniuose – jau būtų kitokie prioritetai.
Valas tinka ne bet koks
Dar žadėjau papasakoti apie valus. Galiu pasakyti, kad plonų monofilamentinių valų spiningavimui pas mus žūklės prekių parduotuvėse nėra tiek jau daug. Kai kuriose apskritai jų nerasi. Paprasta gija spiningavimui turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Visų pirma pageidautina, kad ji būtų minkšta, bet ne itin tąsi. Tai yra suderinami dalykai gaminant monofilamentinį valą. O būtent tokia reikalinga, kadangi ji maksimaliai jautri, kiek gali būti tokio tipo gija.
Standi galbūt būtų dar jautresnė, tačiau ji menkina užmetimo nuotolį, kuomet spiningauji lengvais arba, kaip mano nupasakotu atveju, tik mažiausią koto užmetimo svorio ribą atitinkančiais viliokliais.
Kita vertus, nervina, kuomet standūs monofilamentiniai valai garankščiuojasi, kas būdinga standžioms gijoms. Kada žuvauji ritėmis su nedideliais būgneliais, o 2000 dydžio yra ne iš didžiųjų, mėtai lengvus masalus, juos trūkčioji, kilnoji, įvairiai animuoji, gaudai tėkmėje, kas irgi reikšminga (trauki pasroviui, prieš srovę – nevienodas valo tempimas), slenkantis ratais nuo būgnelio valas turi daugiau galimybių susipainioti. Įdomu tai, kad pintos gijos priešingai – veikiau jau susipainios plonos ir minkštos, bet ne plonos ir standžios.
Dar viena paprastų valų būtina savybė spiningavimui – jų tvirtumas. Sakysite, kad tai reikalinga visiems valams. Tačiau aš lengvai paprieštarausiu, teigdamas, kad kartais gijos tąsumas kompensuoja jos tvirtumą, tačiau šįsyk – ne tas atvejis. Suprantama, kad turiu omeny monofilamentines, dalinai ir fluorokarbonines gijas, bet ne pintas.
Reikalingas ir kiek galima slidesnis valas. Kol žvejoji sunkesniais viliokliais, toji savybė apskritai tampa nereikšminga, kuomet „krenti“ į kraštutinumus – tai jau tampa labai svarbu. Tačiau spalva, jei valas ne ryškiai raudonas ar visiškai juodas – neįtakoja žūklės rezultatų, nes monofilamentas yra beveik neregimas, o spiningaujant – juo labiau. Pintukas, taip, jis yra matomas ir kitąsyk tai gali neigiamai atsiliepti rezultatams, jei nenaudosi fluorokarboninio arba monofilamentinio pavadėlio.
Dar vienas dalykas, į kurį siūlyčiau atkreipti dėmesį – valas žymiai geresnis skęstantis arba neutralaus plūdrumo, bet ne plaukiantis. Upės paviršius, o ir ne tik upės, dažnai pasidengia putomis, juo plaukia visokios šiukšlės ir skęstantis valas mažiau kabins visą tą šlamštą. Be to toli užmetus sąlyginai lengvą guminuką ir laukiant iki jis nugrims, vėjas gali menkinti kontaktą su masalu, nes gija bus ant banguojančio vandens paviršiaus.
Viena vertus, ilgesnis masalo skendimas yra neabejotinas pliusas, kita vertus, sudėjęs neigiamus ir teigiamus aspektus, renkuosi geriau jau lengvesnį galvakablį, nei plūdrų arba storesnį valą.
Atrodo, tai yra smulkmenos, bet kada susumuoji jas visas, gali būti taip, jog nei tu normaliai užmesi, nei jausi vilioklį, nei galėsi juo deramai žaisti, jei išsirinksi netinkamą giją. Ir nebūtinai ant tos gijos bus nuoroda, kad ji skirta spiningavimui, aš kažkaip specializuotų labai plonų monofilamentinių-spininginių neaptinku. Ji gali būti match, feeder – nesvarbu, jei turi mano minėtas teigiamas savybes. Todėl dabar su mažais guminukais spiningauju Browning Cenex Sinking Match Line 0,14 mm storio valu, kuris išlaiko 1,8 kg arba Preston Reflo Accu Power 0,11 mm diametro, išlaikymo svoris – 1,18 kg.
Kaip matote, Browning firmos valas skirtas gaudymui tolimojo užmetimo meškere, ritinėlyje jo yra 150 m, o Preston gija – veikiausiai pavadėliams, nes dabar jau niekas nevynioja po 100 m, paprastai būna daugiau. Gaila, kad toks nedidelis „metražas“, nes užkibus didesnei žuviai jau tenka skaičiuoti kiekvieną metrą, po keliolikos žūklių imi žiūrėti, ar pakaks valo užmetimui apskritai, kadangi ši žūklė, deja, yra brangi – „laidoji“ kitąsyk masalą po masalo ir vis riši iš naujo, taip ir trumpėja ritėje valas...
Daug prirašiau, nežinau ar naudingai. O apie žūklę, techniką, vietų pasirinkimą, t. y. įdomesnius dalykus skaitykite kituose straipsniuose.
Romualdas Žilinskas
