Saldainiai iš musių lervų
Tais senais laikais, kai sliekus kasdavomės patys, musių lervų irgi prisirinkdavome. Na, turbūt nereikia nė aiškinti, kad miestuose geriausios vietos ieškoti „dzikų“ buvo šiukšlynai prie kavinių...
Bet ne apie sunkų tarybinį laikotarpį noriu pakalbėti, nes tai niekam jau nebeįdomu. O apie tai, kad tuo metu žvejai išmoko musės lervas paruošti žvejybai patys ir ta jų patirtis išliko iki šiol.
Musės lervas galima dažyti norima spalva ir prisodrinti jas kvapais, kokiais tik širdis užsigeis. Juk šios lervos ėda viską, kas ėdama, o tai ką suryja, ilgą laiką išlieka jų organizme. Ir viskas čia yra labai paprasta, nereikia didelių pastangų arba ypatingų sąlygų.
Sudedate musės lervas į didesnį indą su pralaidžiu orui dangteliu. Suprantama, be pjuvenų, nes „dzikai“ paimti iš parduotuvės bus nedidelėse dėžutėse kartu su medžio drožlėmis arba pjuvenomis. Dabar reikia apsispręsti, kokia spalva dažysime lervas ir kokį kvapą joms suteksime.
Aš dažniausiai „dzikus“ dažydavau geltonai arba raudona bei oranžine spalva, beje, tokių galima kitąsyk netgi nusipirkti, bet tikrai ne visada gausi. Geltoną spalvą lervoms suteiks kiaušinio trynys. Išmirkai batono riekelę be plutos trynyje, išminkai tą masę, sudedi ją lervoms, „dzikus“ tuomet laikai kambario temperatūroje. Po paros lervutės bus jau pageltusios. Beje, išsipūtusios, riebesnės ir, kiek pastebėjau, tokias žuvys daug geriau griebia.
Taip pat elgdavausi ir dažydamas jas raudona arba oranžine spalva. Tačiau šįsyk batoną reikėtų mirkyti burokų arba morkų sultyse. Tik dėkite „dzikams“ ne ištižusią, o išsunktą masę, tada lervos bus kietesnės ir geriau laikysis ant kabliuko.
Tą patį „spalvotą“ arba „nespalvintą“ batoną galima pagardinti bei pakvėpinti medumi, vanile, anyžiaus lašais, kalendros milteliais ir pan. Suprantama, medų reikėtų pakaitinti, kad būtų skystesnis arba dėti visai šviežią ir tuomet minkyti su batonu. Nepadauginkite, su saiku, maždaug pusė arbatinio šaukštelio batono riekei.
Kitąsyk labai neblogą efektą duoda ir česnakas, pabandykite. Česnaką reikėtų su specialiu spaustuku išspausti, kelis lašus jo sulčių įlašinti į tą patį batoną. Šio kvapo reikėtų nedaug, nes efektas gali būti priešingas – žuvys bėgs nuo pernelyg stipriai česnaku atsiduodančio masalo. Galima netgi žūklės metų imti „nepagerintas“ lervas iš dėžutės česnakuotais pirštais. Įpjauni skiltelę, perbrauki pirštų galais ir tada veri „dzikus“ ant kabliuko.
Čia yra patys natūraliausi dažikliai, kurie suteikia ir papildomą skonį, kadangi batonas šiaip ar taip patinka karpinėms žuvims. Galima pasinaudoti įvairiaspalviais maistiniais dažais, taip gal net gerokai paprasčiau.
Nudažytas bei iškvėpintas lervas vėl sudėkite į dėžutę su pjuvenomis arba medžio drožlėmis, kaip jos ir būna paruoštos žūklės prekių parduotuvėse, laikykite šaldytuve ant apatinės lentynos.
Dar vienas būdas, tačiau tik prisodrinti kvapais musės lervas – įlašinti, tarkim, anyžiaus lašų arba įberti vanilės, kalendros ir pan. tiesiog į pjuvenas. Lervos tokiu būdu irgi prisigers atitinkamo kvapo. Aš, tarkim, žūklės metu, jei musės lervų yra įberta į jauką, stengiuosi mauti ant kabliuko jauko kvapu jau persisunkusius „dzikus“, juos išrenku iš prievilo ir rezultatai visada būna geresni nei imant lervas iš dėžutės.
Žvejojant neretai „dzikai“ išsilaksto, nes žvejai pamiršta uždaryti dėžutes, kai kurios dėžutės iš žūklės prekių parduotuvių būna niekam tikusios, žodžiu, čia kartais iškyla problema. Aišku, ne žvejams sportininkams, kurie turi netgi savotiškus „stelažus“, kur galima sudėti įvairiausius masalus, aš kalbu apie paprastą „statistinį“ Lietuvos meškeriotoją. Bet šį problema labai lengvai išsprendžiama.
Tikriausiai ne vienas žino tokius mažus žirnelius „Tic Tac“, kurie skirti burnai gaivinti. Jie būna sudėti į permatomas maždaug degtukų dėžutės dydžio plastikines dėžutes. Saldainiukus galite bežvejodami sučiulpti, o į jų vietą pripilkite musės lervų. „Dzikas“ yra maždaug to paties dydžio kaip saldainis, tiesiog išsikratai ant delno po vieną lervą – labai patogu. O sudėti į dėžutę „dzikus“ lengva, nes nusiima jos viršutinis dangtelis ir po to vėl įsistato atgal į vietą. Tokia dėžutė telpa į mažą liemenės kišenę. Kuomet aktyviai meškerioji, kai tenka nuolat keisti žūklės vietą – tai tikrai patogu.
Taip pat puikiai tinka ir dėžutės nuo „Propodezo“. Tai maisto papildai, šiais laikais itin populiarūs, nes gerina kvėpavimo takų funkcijas, stiprina imunitetą. Šio papildo dėžutės pagamintos tuo pačiu principu, kaip ir prieš tai minėtų saldainių.
Beje, „Propodezas“ būna įvairiausių skonių, tarkim, su imbieru, kuris kitąsyk netgi dedamas į žuvų jaukus. „Tic Tac“ žirneliai irgi gaminami visokie: saldūs, mėtiniai, vaisių skonio. Todėl kitąsyk lervų galima net nekvėpinti, jei dėžutė nuo minėtų produktų nauja, kadangi plastikas išlaiko kurį laiką buvusių produktų kvapą ir jo prisigeria „dzikai“.
Gali nutikti, kad bandant „pagardinti“ musės lervas, jos virs lėliukėmis. Anksčiau arba vėliau, jei „dzikų“ nesunaudosite, vis tiek taip atsitiks netgi šaldytuve. Nereikėtų lervų išmesti. Jos puikiausiai tiks tiek masalui, tiek jaukui, kitąsyk patyrę žvejai netgi specialiai naudoja būtent musių lėliukes, bet ne lervas.
Galiu pasakyti iš praktikos, kad musių lėliukės iš tiesų kibus masalas, ypač tais atvejais, kuomet žuvys norį aukščiau dugno pakilusio vilioklio – lėliukės yra plūdrios net ir pervertos kabliuku. Man ypatingai sekdavosi meškerioti žiobrius, kuomet jiems trūklio lervų ir musės lėliukių sumuštinius. Beje, ne tik pavasarį, tačiau ir rudenį.
Romualdas Žilinskas