O čia tai bent 032

Žuvys, kurios gali išsipūsti tarsi kamuoliai, žuvys, kurios tokios nuodingos, kad žmonės jas suvalgę miršta per kelias valandas, žuvys, kurios turi papūgos snapą... Tai keturdantės pūsliažuvės (Tetraodontidae), jų priskaičiuojama daugiau nei 200 rūšių, gyvena tiek sūriuose, tiek gėluose tropiniuose ir subtropiniuose vandenyse. Vieną šios šeimos atstovę žino visi, tai garsioji fugu, kurią valgo tik ištroškę aštrių pojūčių japonai. Tačiau fugu gal ir ne pati baisiausia, nes nėra buvę atvejų, kad ši žuvis pultų jūrose narus ar besimaudančius žmones.

Bet kai kurios Mekongo upėje gyvenančios keturdantės pūsliažuvės netgi labai agresyvios, nors tų žuvų dydis sulig vyro delnu – jos apkandžioja žvejus, yra fiksuota mirtinų atvejų, kuomet perkandus arterijas žmonės mirė. Tiesa, papūgos snapas... Tai suaugę keturi dantys, jie tokie aštrūs, kad mažesnę žuvelę pūsliažuvė vienu krimstelėjimu perkanda pusiau ir be vargo sukarpo storiausius tinklus.

Gaila, kad keturdantės pūsliažuvės mėgsta tik šiltesnius vandenis. Jei aklimatizavus Kuršių mariose, gal nebeliktų verslinių tinklų. Dar vienas privalumas – kadangi mirtinai nuodinga, mūsų meškeriotojai ją tik gaudytų, bet niekada neimtų...

Plaukia žuvelė virš lygaus lyg delnas jūros dugno – op – ir nėra... Kur ji dingo? Į tai galėtų atsakyti tik kuris nors iš 50 rūšių žvaigždžių skaičiuotojų (Uranoscopidae), jie medžioja užsikasę smėlyje ir tokiu greičiu praryja auką, kad visą veiksmą galima pamatyti tik dešimt kartų sulėtinus filmo juostą.

Kodėl toks poetiškas šių plėšrūnių pavadinimas? Nes jos iš po smėlio visada iškiša akis, o žvilgsnis, suprantama, nukreiptas į kažkur į viršų. Bet tik dėl to, nes poelgiai visiškai nelyriški. O ir išvaizda atstumianti. Net daugiau – kai kurie žvaigždžių skaičiuotojai ties krūtininiais pelekais ant žiaunadangčių turi sujungtus su nuodus gaminančiomis liaukomis dygliukus, tad įdūrimas gali būti mirtinas.

Tiesa, žvaigždžių skaičiuotojus vadina dar ir kitu vardu – jūrų karvėmis. Sunku pasakyti kodėl, nes jų galva didelė ir gerklė pilna smulkių aštrių dantų, o apatinė lūpa atvipusi. Ant lūpos yra ataugėlė, kurią tos karvės iškiša iš smėlio, vinguriuoja, judina ir privilioja smalsią auką – op...

Vandens faunai būdingas vardų sudvejinimas. Todėl minėtas žvaigždžių skaičiuotojas turi savotišką antrininką, Tiesa, pastaroji žuvis gyvena tik gėluosiuose vandenyse. Dar tiksliau – akvariumuose, nes laukinėje gamtoje tokių žuvų apskritai nebūna. Tai ilgainiui Japonijoje ir Kinijoje atrankos būdu išvesta auksinės žuvelės Carassius auratus dekoratyvinė atmaina.

Žmonių supratimas apie grožį labai savitas. Vargšas gėlavandenis žvaigždžių skaičiuotojas – galima tik įsivaizduoti, kaip sunku plaukioti su tokiais dideliais veizolais, kurie šiai žuviai vargu ar pagerina regėjimą.


Kokios žuvies patiekalus labiausiai vertino senovės romėnai? Manau, kad kažin ar atspėsite, nes šiuolaikiniai kulinarijos korifėjai pasakytų apie tą žuvį trumpai, bet nelabai aiškiai: valgyti galima, nors...

Tačiau šią žuvį žino daugelis, nes ji yra baisioji murena. Murenų šeimai Muraenidae priklauso daugiau nei 200 rūšių žuvų, praktiškai visos jos gyvena prie pat dugno, lindi olų ir koralų plyšiuose iš kur staiga iššokusios griebia savo aukas. Gali čiupti ir narui už kojos arba rankos, tokių įvykių būta, juolab, kai kurių rūšių murenos siekia daugiau nei 1,5 m bei sveria iki 50 kg. O visų murenų karalienė gigantiškoji murena Strophidon sathete išauga du sykius didesnė, oficialiai fiksuotas jos didžiausias kūno ilgis yra 3,94 m.

Anksčiau manyta, kad murenų įkandimas nuodingas. Pagal naujausius mokslinius duomenis, ta versija nebuvo patvirtinta. Šiokia tokia paguoda – murenų aštrūs dantys ir šiaip palieka skausmingas, ilgai negyjančias, pūliuojančias žaizdas, kadangi murenos nei Colgate, nei Parodontax nenaudoja...


Brangsta viskas: elektra, dujos, paslaugos, maistas... Žuvys, suprantama, irgi. Viena jų, kurią mes valgome, yra tunas (Thunnus). Deja, mūsų racione jis dažniausiai konservuotas. O kiek kainuoja šviežias? Tuno kaina smarkiai varijuoja, priklauso nuo pasiūlos, nes paklausa, nepaisant, kiek bekainuotų ši žuvis, visada didelė. Kita vertus, tunas tunui nelygus, jų žuvienos kokybei vertinti yra daugybė kriterijų, kainą įtakoja net metų laikas.

Kol kas brangiausias tunas buvo nupirktas 2012 m. Japonijoje už 1 milijoną 760 tūkst. dolerių. Tiesa, jis svėrė 222 kg, bet žuvis tikrai ne pati stambiausia, nes, priklausomai nuo rūšies, tunai gali išaugti iki 820 kg.

Galima paskaičiuoti, kiek kainavo japonams kilogramas tuno – 7 928 dolerio. Tiek dabar būtų maždaug devyni minimalūs atlyginimai Lietuvoje...

Mokslininkai tvirtina, kad kažkada mūsų planetoje gyveno labai daug angelų, tačiau pastaruoju metu jie ėmė sparčiai nykti. Dėl to, suprantama, kalti žmonės, nes jie angelus... suvalgė. Dar Antikos laikų poetas Difilis (Diphilus) yra sakęs, kad jų mėsa „lengva“ ir „gerai virškinama“.

Tiesa, kalbama apie jūrų angelą (Squatina squatina), kuris priklauso plokščiakūnių ryklių (Squatinidae) šeimai. Ši žuvis paplitusi Viduržiemio jūroje ir Atlanto vandenyne prie Europos krantų, plaukioja priedugnio sluoksniuose, kartais užsikasa į smėlį, užauga iki 2,4 m, pasiekia apie 70 kg svorį, yra gyvavedė. Minta moliuskais, smulkiomis žuvimis, krabais, jūrų ežiais. Žmonių jūrų angelas nepuola, bet išprovokuotas gali įkąsti.

Įdomu tai, kad kai kuriose šalyse jis vadinamas visiškai priešingai – jūrų velniu. Gal tai labai žemai ir giliai puolęs angelas?

Ryklių įvairovė labai didelė ir vieni iš keistesnių, nors tikrai nėra labai reti – kūjarykliai (Sphyrnidae). Ši šeima apjungia dvi gentis ir devynias rūšis, o didžiausi iš kūjaryklių yra gigantiškieji kūjarykliniai rykliai (Sphyrna mokarran). Jie užauga iki 6 m ir gali sverti beveik 600 kg, tai vieni stambiausių ryklių apskritai.

Kūjarykliai labai saviti, jų galvos T formos, nes snukio priešakyje styro didžiulės ataugos, kurių galuose išsidėsčiusios akys. Gigantiškojo kūjaryklio atauga gali siekti iki 27 proc. viso jo ilgio. Tokių „patobulinimų“ pagalba šios žuvys gali matyti aplinką 360° kampu. Beje, kuo didesnė atauga, tuo platesnis apžvalgos ratas. Gigantiškieji kūjarykliai užauga iki 6 m ir sveria beveik 600 kg, tai vieni stambiausių ryklių apskritai.

Tačiau tokius dydžius pasiekia tik patelės, patinai paprastai būna pusantro karto mažesni. Taip išeitų, kad patelių galvos ataugos irgi būna didesnės, todėl jos geriau mato. Moterys ir lieka moterimis, jos visada viską geriau mato...

Vyrai gyvena trumpiau nei moterys. Tokia yra pasaulinė statistika, tai patvirtina ir medicininiai tyrimai. Bendrą vyrų gyvenimo vidurkį trumpina įvairios dažniau pasitaikančios katastrofos, nelaimingi atsitikimai, jie turi menkesnę imuninę sistemą, sunkiau pakelia skausmą ir panašiai. Negana to, vyrus dažniau puola rykliai. Paskaičiuota, kad daugiau nei 90 proc. žuvusių nuo ryklių antpuolių buvo būtent vyriškos lyties atstovai.

Kadangi praktiškai visų ryklių rūšių patelės yra stambesnės, drąsesnės, ėdresnės, logiška, kad dauguma tų vyrų žuvo dantytų damų nasruose. Todėl galima daryti prielaidą, kad ne moterys, tačiau vyrai yra silpnoji lytis.

Besiskundžiantys prastu virškinimu gali tik pavydėti rykliams. Šios dar prieš dinozaurus atsiradusios žuvys (jų protėviai pasirodė maždaug 450–420 mln. m. prieš mūsų erą) ėda ką panorėję. Ryklių skrandžiuose buvo aptikti patys įvairiausi daiktai. Vieno ryklio skrandyje, kuris buvo pagautas Adrijos jūroje, surastas skėtis, trys paltai ir skardinis automobilio numeris. Kaip retesnius ir originalesnius radinius galima išvardyti: tamtamą, metalinius riterio šarvus bei šalmą, brangius sabalo kailinius, kėdes, batus, dinamitą...

Toks ryklių ėdrumas labai pasitarnavo amerikiečių kariams Antrojo pasaulinio karo metais. Vieno ryklio skrandyje buvo aptikti slapti dokumentai iš nuskendusio japonų karo laivo. Pasinaudojęs tais dokumentais JAV laivynas sugebėjo išvengti netikėto priešų antpuolio.

Vandenynas nėra tylos zona. Tikriausiai visi girdėjo apie besišnekučiuojančius banginius ir delfinus. Tačiau banginiai ir delfinai – ne žuvys. Žuvys tyli. Bet klauso. Ypač įdėmiai klauso rykliai, jų vidinė ausis, įstatyta į kremlinę kapsulę, girdi infragarsus, kuriais, beje, bendrauja banginiai ir delfinai. Manoma, kad tokius garsus rykliai identifikuoja kilometro nuotoliu. Kyla klausimas kam, nes juk rykliai patys jų neskleidžia.

Atsakymą galima nuspėti. Rykliai kartais puola banginių jauniklius, delfinus. Pastarieji nelieka skolingi, yra buvę atvejų, kad afalinos (Tursiops truncatus) ne tik spruko nuo ryklių, tačiau ir patys juos atakavo. Tačiau didžiausią ryklių priešą matote nuotraukoje. Tai yra orkos arba daugiapelekiai delfinai (Orcinus orca), kurie patys grupėmis medžioja ryklius, be vargo įveikia netgi didįjį baltąjį ryklį, o desertui suryja jo kaloringas kepenis.

Vandenynas nėra ir taikos zona, čia nuolat naudojamos pačios moderniausios karinės technologijos...