O čia tai bent 018

Vienos rūšies atogrąžų žuvys gali atskirti žmonių veidus, nors neturi tos smegenų dalies, kuria šiai užduočiai atlikti naudojasi daug protingesniais laikomi gyvūnai, paskelbė mokslininkai. Domitės mokslo ir technologijų naujienomis? Toks netikėtas gebėjimas buvo pademonstruotas per eksperimentus su spjaudalėmis, kurios garsėja tuo, kad skraidančius vabzdžius, kuriais minta, numuša taikliai paleista vandens čiurkšle. Per eksperimentus užuot taikiusios į vabzdžius, šios ešeržuvių būriui priklausančios žuvys buvo išmokytos spjaudyti į žmonių veidų atvaizdus kompiuterio monitoriuje prie jų akvariumo. Iš pradžių žuvys buvo supažindintos su dviem veidais ir išmokytos spjaudyti į vieną iš jų mainais į apdovanojimą maistu. Tada mokslininkai aiškinosi, ar šios žuvys atpažins tą veidą tarp 44 naujų veidų ir spjaus į jį. (1 pav.)

Daugiausiai palikuonių galintis susilaukti gyvūną mūsų planetoje yra... menkė. Per vieną neršto sezoną ji gali išleisti iki 6 mln. ikrelių! Kartais per vieną dieną menkė išneršia iki kelių šimtų tūkstančių ikrų. Deja, brandos amžiaus sulaukia tik labai nedidelė dalis šių žuvų. (2 pav.)

Pjūklažuves (Pristiformes) yra giminingos rajoms. Tai – vienos didžiausių žuvų pasaulyje, kadangi gali išaugti iki 5 m ilgio. Ant pjūklažuvės nosies yra iki 2 m ilgio atauga, kuri savo forma primena iš abiejų pusių dantytą pjūklą. Jo pagalba pjūklažuvės gali susirinkti nuo dugno maistą, taip pat nužudyti auką, kuomet įsibėgėjusios įsirėžia į žuvų būrį. Mokslininkai priskaičiuoja 7 pjūklažuvių rūšis. (3 pav.)

Apie šią žuvį žino netgi vaikai, tai – garsioji kardžuvė. Iš tiesų lietuvių kalboje mokslininkų ji vadinama durklažuve (Xiphias gladius), Ši žuvis vienintelė išlikusi iš durklažuvinių (Xiphiidae) šeimos, priklausančios ešeržuvių būriui, (Perciformes) rūšis. Kažkada jūrose jų būta daug daugiau rūšių, kurių tarpe pasitaikydavo tikrų gigančių. Netgi dabar išlikusios durklažuvės gana stambios, jos yra plėšrios pelaginės žuvys. Išauga iki 4 m ilgio ir iki 400 kg svorio. Gali plaukti iki 130 km/h greičiu. Viršutinis žandas virtęs ilgu kietu durklu. Gyvena šiltesnėse jūrose, kartais užklysta ir į Baltijos jūrą. (4 pav.)

Gruperiai (Epinephelus) – pakankamai gerai žinomos sūriųjų vandenų žuvys (priskaičiuojamos 99 rūšys). Jie yra vieni didžiausių kaulinių žuvų, aptinkami šiltose jūrose. Kai kurie gruperiai gali pasiekti 4 500 kg svorį. Tokie monstrai paprastai nieko nebijo, atakuoja kiekvieną praplaukiančią pro šalį žuvį. Žinomi atvejai, kada gruperiai užmušė narus, palaikę juos potencialiu grobiu ar į jų teritoriją įsiveržusiu konkurentu. (5 pav.)

Mėlynojo banginio kraujagyslės tokios plačios, kad jomis gali praplaukti visai nemaža žuvis, tarkim, silkė. Pati plačiausia iš kraujagyslių yra aorta. Įsivaizduokite, kad jos diametras yra 25 cm! (6 pav.)

Nors kalmarai – ne žuvys, tačiau žvejai mielai juos gaudo. Tačiau ne šiuos, nes patys meškeriotojai arba narai gali tapti tokių padarų grobiu. Tai – gigantiškieji kalmarai (Architeuthis) – labai reti vandenyno gyventojai. Jų dydis siekia 13 m, sveria iki 275 kg. Bet labiausiai stebina šių gyvūnų akys. Mokslininkai sako, kad jos – pačios didžiausios pasaulyje. Įsivaizduokite akis, kurios yra 40 cm diametro! Kita vertus kas iš tokių akių, jei matai tik juodas ir baltas spalvas... (7 pav.) 

Žvejai labai dažnai akcentuoja tą faktą, kad plėšriajai žuviai auką susirasti padeda taip vadinama „šoninė linija“. Tačiau ji turi ir kitą paskirtį. Šoninė linija reaguoja į slėgį vandenyje, tad žvynuotoji gali jausti kokiame gylėje plaukia. Taip pat šis organas padeda išvengti povandeninių kliūčių. (8 pav.)

Ilgą laiką mokslininkai galvojo, kad pirmosios žuvys (celakantai), kurios išlipo iš vandens į sausumą, seniai išmirusios. Tačiau artimos šių žuvų giminaitės yra gyvos iki šiol. 1936 m Pietų Afrikos priekrantėse buvo pagauta viena tokia žuvis, jos dydis – 1,5 m. Vėliau šių žuvų sužvejota ir daugiau, nors jos ir labai retos. Tai – latimerijos (Latimeria). Dabar daugiausiai jų aptinkama netoli Madagaskaro. (9 pav.)

Kaip manote, kokia brangiausia akvariuminė žuvis? Ne, tikrai ne auksinė žuvelė. Tai – žuvis-drakonas arba kitaip arovana. Jos kaina, priklausomai nuo spalvos, gali siekti apie 80 tūkst. dolerių. Bet pačios brangiausios bus platininių atspalvių arovanos. Už 40 cm dydžio žuvelę paprastai prašoma 400 000 dolerių! (10 pav.)