O čia tai bent 011

Vokiečių speleologas mėgėjas, kurio laisvalaikio pomėgis - nardymas urvuose, atrado žuvų rūšį ir mokslininkai sako, kad tai pirmosios Europoje žinomos urvų žuvys. Joachimas Kreiselmaieris tas žuvis pastebėjo 2015 metų rugpjūtį, tyrinėdamas Dunojaus karstinių dubių sistemą Pietų Vokietijoje. Žuvys primena aplinkinėse upėse randamas barbatules, bet jų akys yra mažesnės, ilgesni ūseliai, o kūnas beveik bespalvis. Straipsnyje, kurį paskelbė žurnalas „Current Biology“, minimas žuvis studijavę Konstanco universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad tai genetiškai atskira rūšis. Ji tikriausiai atsirado per pastaruosius 20 tūkst. metų ir prisitaikė prie gyvenimo po žeme. Pensilvanijos urvuose gyvena urviniai kūjagalviai, bet tokiomis sąlygomis gyvenančių žuvų dar nebuvo rasta taip toli šiaurėje, sako mokslininkai. (1 pav.)

Pamatę žuvį, kurios veidas – visai kaip žmogaus, tikriausiai pamanytumėte, kad pats laikas imti atostogų ar… pailsėti nuo linksmybių. Tačiau tokių žuvų, pasirodo, yra! Vienoje kūdroje aptikti du karpiai, turintys itin į žmogaus panašų veidą. Nepaprasta žuvis, rodos, turi dideles juodas akis galvos priekyje. Akys yra virš nosies ir burnos, visai kaip žmogaus! Pamatę taškus ant keisto gyvūno galvos priekio, žmonės manė, kad tai akys. Tačiau ištyrinėjus atidžiau paaiškėjo, jog tai – žuvies žiaunos. Tikrosios gyvūno akys – iš šonų, kaip ir kitų žuvų. Šios žuvys buvo atrastos Pietų Korėjoje, 66-erių močiutės kūdroje. Ji sakė: „Mano žuvytės vis panašėjo ir panašėjo į žmogų per pastaruosius kelerius metus“. Senolė informavo, kad keistuolis gyvūnas – tai karpio ir bežvynio karpio palikuonis. Mokslininkai teigia, kad šitoks keistas gamtos kūrinys – labai retas. Tačiau, deja, tokių „žuviažmogių“, anot mokslininkų nedaugės, nes abu gyvūnai – moteriškos lyties. (2 pav.)

2015 m. naujienų portaluose išplito keista žinia – Niujorke (JAV) vyras sužvejojo žuvį. Atrodytų, nieko čia keisto, tačiau žuvis tikrai nepaprasta – ji turi tris akis. Tokių radinių būta ir anksčiau, mutavę gyvūnai dažnai aptinkami atominių elektrinių apylinkėse. Prieš keletą mėnesių triakė žuvis buvo rasta viename iš Argentinos ežerų. Tiesa, šalia ežero stovi atominė elektrinė. Kalbinti Niujorko gyventojai teigia esą nesistebintys tokiais radiniais, mat vanduo yra labai užterštas, o vienintelis stebinantis dalykas yra tai, jog žuvis turėjo tik tris akis. Žmonės juokauja, jog tikėjosi pamatyti mažiausiai 10. (3 pav.)

Žuvys, palyginti su mumis, gali išvystyti labai didelį greitį. Pavyzdžiui, upėtakiai gali plaukti iki 35 km/h greičiu, lašišos – apie 39 km/h, delfinai – net 46 km/h greičiu. Nuo rykliom plaukiančio 36 km/h greičiu, sprunkantis naras atrodo kaip smėliu šliaužiantis vėžlys. O juk šis plėšrūnas nėra pats greičiausias. Greičio rekordai priklauso tunui (75 km/h), marlinui (80 km/h) ir kardžuvei (90 km/h). (4 pav.)

Žuvys turi tankų raumenų skaidulų sluoksnį, kuriam ir turi būti dėkingos dėl sugebėjimo gerai plaukti. Pavyzdžiui, lyno, taip pat nelabai greitai plaukiančios žuvies, pusę svorio sudaro plaukimo raumenys. Tačiau tai – nedaug, palyginti su greituoju upėtakiu, kurio raumenys sudaro 2/3 žuvies svorio. (5 pav.)

Didelį greitį žuvys pasiekia išnaudodamos labai daug energijos. Pavyzdžiui, ryklys, didindamas savo greitį nuo 25 iki 50 cm/s, sunaudoja ne 2, o 8 kartus daugiau energijos. Labai daug energijos plaukdamos sunaudoja ir tos žuvys, kurių kūnas yra sunkesnis už vandenį, pavyzdžiui, skumbrės. Jos visą laiką turi stengtis judėti į viršų, nes kitaip atsidurs dugne. Ne tik skumbrių, bet ir daugelio kitų žuvų kūnai yra sunkesni už vandenį ir dėl to jos turi nepaliaujamai plaukti. Paprastai tokios žuvys uodegą viksteli 35 – 40 kartų per sekundę. (6 pav.)

Skiriasi ne tik žuvų raumenys, bet ir jų judėjimo būdas. Pavyzdžiui, skumbrių ir jų giminaičių pagrindinė varomoji jėga yra uodegos pelekas. Kita kūno dalis praktiškai neišsilenkia. O ungurių išsilenkia visas kūnas – nuo galvos iki uodegos. Šios žuvys plaukia tarsi banguodamos plačiais mostais. Strepetys, greitų upelių gyventojas, 84 % energijos, reikalingos įveikti srovei, sunaudoja judindamas uodegos peleką. Ramesnėse vietose plaukiant uodegai tenka mažesnis vaidmuo. Plačiašonio karšio greitis taip pat priklauso nuo uodegos peleko. Tokie fizikiniai veiksniai iš tikrųjų riboja žuvų plaukimo greitį. (7 pav.)

Nors visos piranijos yra pavojingos, ši žuvis žvejams kelia, ko gero, didžiausią baimę. Itin aštrius dantis turinti žuvis mėgsta puldinėti vyriškos lyties plaukikus ir kanda į genitalijas. Dėl savo pomėgio žuvis yra užsitarnavusi ne vieną pravardę. Bene garsiausia – sėklidžių terminatorius. Kaip pasakoja specialistai, žuvį traukia vyriškos genitalijos. Kartais jos jas tik švelniai krimsteli, tačiau kartais gali ir nukąsti bei nuryti. Sugavęs tokią žuvį prancūzas žvejys iš karto susisiekė su policija. Policijai vyras papasakojo, jog pagavo labai keistą žuvį, kuri labai daug sverią ir turi itin aštrius dantis. Vyras policijai nusiuntė ir telefonų darytą žuvies nuotrauką. Šie išsiaiškino, kad žvejys sugavo paku. Paku yra kilusi iš Brazilijos. Iš esmės ši žuvis yra vegetarė, tačiau dėl neaiškių priežasčių, kartais tiesiog negali atsispirti vyriškoms genitalijoms. Dažniausiai šios žuvys plaukioja aplink Pietų Amerikos žemyną, tačiau kartais jų galima aptikti ir kitur. Prieš ketverius metus ši žuvis buvo sugauta Danijoje. Ten ji taip pat sukėlė nemažą sumaištį. Danų mokslininkai netgi išplatino perspėjimą nudistams saugotis, nes vandenyse prie Kopenhagos jų didžiausias turtas gali būti nesaugus. (8 pav.)

2016 m. vienoje Meksikos pakrantėje vietos žvejys aptiko stebinantį radinį – ištinusį ir rožinės spalvos juodąjį katryklį (bent jau turėtų būti juodas). Preliminariai nustatyta, kai tai Cephaloscyllium ventriosum katryklių rūšies atstovas, kenčiantis nuo albinizmo. Įprastai šios rūšies žuvys aptinkamos rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, tačiau akivaizdu, kad ši žuvis kenčia nuo rimtos traumos, dėl kurios ji atrodo kiek keistokai. Šią žuvį sugavo Jaime Rendon, turistinio žvejybos laivo „Dr. Pescado“ kapitonas, kuris plaukiojo pietinėje Žemutinės Kalifornijos pusiasalio dalyje, Meksikoje. Apibūdindamas žuvį jis pasakojo apie jos „šiurkščią odą, tris eiles smulkių dantų bei tris šonines žiaunas abiejose jos galvos pusėse. Manoma, kad pilvo išsipūtimas yra tam tikras savisaugos mechanizmas, kuriuo tam tikros rūšys pasinaudoja sulenkdamos savo kūną pasagos forma, burna sugriebdamos savo uodegos peleką. Tuomet į savo pilvą gyvūnas pripumpuoja didžiulį vandens kiekį, tokiu būdu padvigubindamas savo kūno dydį, dėl ko plėšrūnai nebesugeba jo praryti. Visas papildomas oras esantis kūne, padeda šiai „pūsliažuvei“ iškilti į vandens paviršių. Tačiau kaip ir bet kuriam pripūstam daiktui, šiai žuviai ateina laikas ir išleisti visą orą, o šio proceso metu žuvis skleidžia šuns lojimą primenančius garsus. Taigi, jos storumo paslaptis jau įminta, tačiau išlieka klausimas dėl neįprastos rožinės jos kūno spalvos. Manoma, kad konkrečiai ši žuvis kenčia nuo albinizmo, kas paaiškintų šią neįprastą žuvies odos pigmento spalvą. „Dr. Pescado“ laivo komanda paleido ryklį atgal į vandenyną, kuriame, viliamasi, jis nugyvens ilgą ir laimingą gyvenimą. Ryklio nuotraukos buvo išsiųstos mokslininkams, kad jie galėtų atlikti detalesnę analizę. Ekspertai patvirtino, kad ši keista žuvis yra nuo albinizmo sutrikimo kenčiantis juodasis katryklis. (9 pav.)

Latimerijos – riešapelekės žuvys, užimančios tarpinę grandį tarp žuvų ir roplių. Ilgai manyta kad latimerijos išmirė prieš 65 mln. metų. Naujai apie jas sužinota 1938 metų gruodžio 22 dieną, kai prie Pietų Afrikos krantų buvo sugauta keista žuvis. Ji pavadinta M. Kortene Latimer – pirmosios zoologės, pamačiusios „gyvąją iškaseną“, garbei. Tačiau žuvų pasaulis nesiliovė stebinti – 1998-aisiais metais gamta pateikė dar vieną staigmeną – kita rūšis buvo atrasta Indonezijoje. Iki dabar šios indoneziškosios rūšies žuvų įrodymas tebuvo tik ta viena vienintelė žuvis. Taigi, dar viena staigmena – šis skaičius jau padvigubėjo. Indonezijoje, Manado mieste gyvenančiam žvejui Justinus Lahama šių metų gegužės 19 dieną labai pasisekė. Bežvejodamas su savo sūnumi, apie 200 metrų nuo paplūdimio, ten kur gylis siekė daugiau nei 100 metrų, jis ištraukė keistą žuvį – turinčią tarsi letenas, sveriančia 50 kg, ir esančią 1 m 30 cm ilgio. Tuo pat metu įvyko tai, ko taip trokšta daugelis žmonių – niekuo neišsiskiriantis žvejys įėjo į istoriją, kaip pagavęs antrają žinomą indoneziškąją latimeriją. Stebėtina tai, kad šis gyvūnas aptvertas išgyveno apie 17 valandų jūroje kur gylis siekė tik 1 m. Tai nustebino ir mokslininkus, kurie galėjo atvykti jos ne tik pasižiūrėti, bet ir beplaukiojančią nufilmuoti. Toks nustebimas visai ne keistas - jos gentainiai, kurie buvo atrasti Kenijos, Madagaskaro pakrantėse buvo stebimi tik esant daugiau nei 150 metrų gyliui. Manoma, kad šioms žuvims tinkamas gyvenimui gylis yra daugiau nei 200 metrų. (10 pav.)