Boloninių meškerių privalumai ir trūkumai
Nors labiau mėgstu žvejoti tolimojo užmetimo match tipo meškere, tačiau pastaruoju metu vis dažniau imu į rankas boloninius meškerykočius. Ta tendencija būdinga mūsų žvejams, tai galima matyti atėjus prie vandens telkinių. Boloninės meškerės smarkiai ištobulėjo, tačiau, kaip kiekvienas daiktas, ir nebūtinai žvejybinis, turi ir privalumų, ir trūkumų. Šiek tiek pastebėjimų ta tema...
Boloninės meškerės pagal savo konstrukciją yra labai artimos paprastoms teleskopinėms meškerėms, kurios, beje, pas mus atsirado anksčiau nei suduriami match tipo meškerykočiai. Vyresnės kartos žvejai turbūt dar atsimena tuos laikus, kada prie žūklės prekių parduotuvių nutįsdavo eilės, nes... ten atvežė latviškų „teleskopų“.
Bet nepulsiu į aprašinėti, kaip ir kada tie senoviniai „teleskopai“ transformavosi į dabartines bolonines meškeres. Taip pat nelyginsiu boloninių su kitais meškerykočiais, imu jautį už ragų ir išsyk einu „prie reikalo“.
Tai, kas būna užrašyta
Boloninės meškerės turi du pagrindinius privalumus, kurie tarsi turėtų prieštarauti vienas kitam – ilgį ir kompaktiškumą. Nors galbūt derėtų pridėti ir trečiąjį – tokias meškeres, neardant sistemėlių, galima patogiai ir greitai neštis iš vietos į vietą, jei sugalvojai pakeisti žūklavietę. Viso to esmė yra teleskopinė jų konstrukcija, kuri meškerykotį padaro ilgą, greitai sustumiamą bei kompaktišką, t. y. taip pat greitai ištraukiamą ir ištiesinamą visu savo ilgiu.
Boloninės meškerės paprastai gaminamos standartinių dydžių, dažniausiai – 4, 5, 6 ir 7 m ilgio. Teoriškai būna dar ilgesnių, yra ir trumpesnių, tačiau pas mus tokių nepamatysi, nes vargu ar būtų paklausios.
Kitaip nei paprasti teleskopiniai meškerykočiai, boloniniai turi tiek dalių, koks yra jų „metražas“: 4 m ilgio – keturias, 5 m ilgio – penkias ir t. t. Vėlgi, tai yra savotiškas ilgainiui „nusistovėjęs“ standartas, nors galbūt aš ne viską žinau, veikiausiai yra gaminamų ir kitaip. Bet tada kažin ar tai bus tikros boloninės, galbūt tai tik kažkoks boloninių-teleskopinių meškerykočių hibridas. Neatmetu ir šito varianto, kadangi esu matęs travel tipo bolonines, bet, jei atvirai, nebandžiau jomis žvejoti.
Šiuolaikinės tokio tipo meškerės sveria viso labo maždaug 150–500 g, suprantama, kad kuo trumpesnė ir mažesnio užmetimo svorio (testo) – tuo mažiau, o šie paminėti skaičiai tai yra ribiniai tarp 4 ir 7 m ilgio tokio tipo šiuolaikinių meškerių.
Aišku, aš čia rašau apytiksliai, iš atminties, nežiūriu į katalogus, nenaršau po internetą ir turiu omenyje ne visai pigias, tačiau pakankamai kokybiškas bolonines meškeres, kurių vienas iš privalumų (pabrėžiu daryk – kokybiškų!) – nedidelis svoris.
Tokie meškerykočiai, kaip ir paprasti teleskopiniai, sportiniai ar match tipo, turi atitinkamas akcijas. Taip turi būti teoriškai. Na, ir sąlyginai praktiškai, kadangi akcijos ant boloninių meškerių visgi žymimos arba bent jau yra jų kataloginiuose aprašuose.
Tad, regis, pasirinkimas labai didelis, galima turėti iš to, ką dabar išvardijau, 12 skirtingų boloninių meškerių modelių, neskaičiuojant jų testų, nes tada modelių skaičius padidėtų N kartų. Vėlgi, gali būti dar ir tarpiniai (kalbu apie akciją), kurie, tarkim, įvardyti kaip fast-medium ar panašiai.
Ir čia staiga man šauna keista mintis, kad kažkodėl „minkštų“ boloninių, t. y. slow... nerastumėm. Bent jau aš nesu matęs. Tad gal parabolinių tokio tipo meškerių nebūna?
Kaip yra iš tiesų
Iš tiesų, o ta tiesa šįsyk apsiriboja tik mano nuomone, daugelio boloninių meškerių akcijos yra ne visiškai tokios, kokios rašomos. Kodėl taip sakau? Todėl, kad tos tikrosios akcijos šio tipo meškerėse pradeda ryškėti tik tada, kai jų užmetimo svoriai gana dideli, tarkim nuo 10 iki 40 g, o jos yra trupesnės. Ir tai su dideliu klaustuku.
Bet jei paimsime boloninę meškerę, kuri turi, tarkim, tik iki 12 ar 15 g testą, pati yra 5 m ilgio ar ilgesnė, nesvarbu, kad ten nurodytas fast akcija, meškerė links net ne kaip medium (moderate), bet kaip slow. Gal kiek perdėjau, ne nuo pačios rankenos, tačiau nuo antrosios apatinės savo dalies – tai jau juntama.
Nenoriu kažkam daryti antireklamų, todėl neminėsiu firmų, meškerių modelių. Koks gali būti fast, jei traukiant žuvį net nesupranti – ji 200 g ar 1,5 kg svorio? Taip dažnai nutinka, kuomet atleidi daugiau valo, tarkim, meškeriojant prilaikant plūdę. Įkerti menką žuvelioką ir, kad apsidraustum, imi „cackintis“, vargini kaip kokį rimtą laimikį, nes bijai, jog trūks valas. O juk ta meškerė kainuoja bene 150 €, pagal kainą yra ne visai jau prasta, netgi aukštesnė nei vidutinės klasės, nes gali boloninę nusipirkti ir už 30 €.
Aš ne veltui nurodžiau straipsnio pradžioje boloninių meškerių svorius. Kuomet pasirodė pirmosios boloninės meškerės, jų žvejai nepuolė pirkti, nuolat skundėsi, kad jos yra pernelyg sunkios – vėjas pučia ir linksta ne tik meškerė, tačiau ir meškeriotojas kartu su tuo meškerykočiu.
Bet nepamirškite, kad ne tik svoris šiuo atveju turi įtakos, ilgis – netgi dar labiau. Statistinis žvejys įprato prie 4,20 m standarto, tad ir 5 m jam pasirodė – oho! Dabar žiūriu pro langą, o lauke išties smarkus vėjas. Ir ką matau? O matau virš penkiaaukščio išsistiebusį beržą ir mano ūgio pušelę. Spėkit, kuris medis labiau vėjyje linksta?
Gamybininkai atsižvelgė į žvejų pageidavimus ir ėmėsi bolonines meškeres lengvinti. Galimi du būdai – ploninti sudedamųjų dalių sieneles arba naudoti aukštesnės kokybės anglies pluoštą.
Pirmasis variantas netinka, nes tokia meškerė, jei trauksi stambesnė žuvį, mesi didesnį svorį, staigiau pakirsi gali greitai lūžti.
Antrasis variantas lyg ir neblogas, bet tada įrankis bus brangus, o tai į pardavėjų planus neįeina, reikia, kad įrankius žūklei pirktų masiškai.
Sumąstė trečiąjį variantą – anglies pluoštas vidutinės kokybės, bet maksimaliai „išlengvinta“ furnitūra ir paploninta meškerė, tačiau neperlenkiant lazdos – kad tais išvardytais atvejais nelūžtų. Nors tiek ten tos furnitūros ir tėra: laikiklis ritei bei žiedeliai. Na, gal dar ties kiekviena dalimi esantys metaliniai sutvirtinimai, kad sustumiant ir ištraukiant atskiras dalis neišsiklaipytų visa meškerė.
Dabar tokių metalinių sutvirtinimų vis dažniau atsisakoma, nes medžiagos pakankamai patvarios, tvirtos, be to ties kiekvienos dalies galu esantys žiedeliai juk apvyniojami kaproniniais siūlais, apipilami klijais, laku, todėl visa tai atlieka dar ir metalinių žiedų funkciją.
Tačiau su tuo trečiu variantu visgi persistengė. Taip, boloninės tapo labai lengvos, kai kurios netgi lengvesnės už populiariuosius „mačus“, iš tiesų pakankamai tvirtos, bet plonumas toks, kad viršūnėlę gali netyčia nulaužti verdamas pro žiedelį valą. Iš pagirių – labai daug šansų. Ir esmė ne vien tvirtume, o dar ir viršūnėlių storyje, tai yra elementari fizika.
Kita vertus, aš kalbu apie valo vėrimą irgi ne tik kaip pateikdamas pavyzdį, nes žiedelių skersmuo tapo toks, kad prasčiau matančiam akiniai tiesiog būtini. Nors čia viskas natūralu, netgi pagirtina – juk plonai viršūnėlei nepritaisysi riestainio dydžio žiedą.
Bet ir vėl – miniatiūriniam žiedeliui, kuris pagamintas iš kiek įmanoma lengvesnio metalo, gana greitai nulūžta kojelė, nes yra labai jau plona ir trapi – čia tas pats variantas, kaip su viršūnėle. Dažniausiai kojelė neišlaiko tuomet, kai sustūminėji meškerę. Beje, paprastai lūžta ne viršutiniai, bet už jų esantys žiedeliai.
Bėda ta, kad netgi kokybiškiausia boloninė meškerė padaryta teleskopiniu principu, kuomet vieną meškerykočio dalį ištraukinėji iš kitos ir taip pat sustumi. Tarp dalių visada pakliūva smėlio smiltelių, dulkių, purvo ir pan. Tada jos ima strigti – tai nesusistumia iki galo, tai neišsitraukia tinkamai. Žvejys įdeda šiek tiek pastangų, na, jėgos tik truputį – spust, trukt – neatsargiai užkabino delnu, ranka nusprūdo, smarkiau pagrūdo, labiau timptelėjo ir žiedelis atitrūko nuo meškerės...
Dar labiau stringa papildomi žiedeliai. Kalbu apie tarpinius esančius tarp dviejų, trijų viršutinių meškerykočio dalių, nes jie laisvai slankioja blanku ir po to ties kažkuria vieta užsifiksuoja. Tokie žiedeliai reikalingi tam, kad meškerykotis patirtų mažesnes apkrovas atskirose vietose ir linktų plastiškiau – kiek gali labiau per visą savo ilgį, nes tai pagerina visos meškerės amortizaciją traukiant žuvį. Šiuo atveju kuo daugiau lietimosi taškų valui, tuo geriau. Tai turi teigiamos įtakos užmetimo taiklumui, gija nelimpa prie blanko, jei pastarasis būna aprasojęs, sudrėkęs ir tenka mesti mažus svorius.
Beje, žiedeliai su pailgintomis kojelėmis būtent dėl to ir gaminami. Galite rasti meškerių aprašuose frazių, tarkim, „Ši meškerė yra su žiedeliais, kurie turi ilgas kojeles, kas garantuoja, kad užmetant masalą valas neprilips prie blanko.“ Tas tiesa, tačiau kuo ilgesnė toji kojelė, tuo ji lengviau lūš.
O ir kita paprasta aritmetika – didesnis kiekis yra papildomų žiedelių sudaro daugiau galimybių, kad jie užstrigs ir nebeslankios – užsifiksuos nejudomai. Juos bandysi klibinti, smarkiau traukti, stumti ir...
Šioje vietoje noriu įterpti vieną paaiškinimą. Daug kas galvoja, o galvoja iš tiesų logiškai, kad kuo daugiau yra žiedelių, o ypač – smulkių, tuo prasčiau užsimes lengva sistemėlė, kadangi valas turės daug lietimosi taškų, o tai reiškia, jog bus didesnė trintis.
Ir taip, ir ne. Taip – jei atsižvelgsime į fiziką, ne – jei turėsime omenyje faktą, kad žiedelių ertmės dabar gaminamos iš itin slidžių medžiagų, praktiškai daugelis net ir nebrangių meškerių turi SIC žiedelius.
Nepaisant visų mano pastabų, bolonine meškere žvejoju vis dažniau – taip aš pradėjau straipsnį, taip jį ir užbaigiu. Nes išties šių įrankių privalumai nusveria trūkumus.
Romualdas Žilinskas
